Filologijos fakultete net dvi dienas iš eilės vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lenkijos ir Lietuvos mokslo ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje“, kuria pažymimas Polonistikos katedros trisdešimtmetis. Į konferenciją susirinkusius polonistus, profesorius, bičiulius ir partnerius iš skirtingų Lenkijos universitetų ir Lenkijos mokslų akademijos pasveikinęs Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas prisiminė laisvų ir visaverčių akademinių polonistikos studijų atkūrimą Vilniaus universitete po XX a. vidurio tragedijų ir okupacijų ir linkėjo išlaikyti tą dvasią, su kuria Vilniaus polonistika buvo kuriama.
„Polonistikos centras buvo įsteigtas kaip viena iš tų vizionieriškos akademinės laisvės iniciatyvų kitokiai ateičiai, susitelkus Lenkijos ir Lietuvos humanitarams, abiejų valstybių polonistams ir lituanistams (Algis Kalėda, prisiminkime, taip pat buvo lituanistas ir polonistas kartu, iki šiol – konceptualiausias lietuvių romano tyrėjas). Štai tokia jungtis, toks naujų perspektyvų atsivėrimas, tokia intelektuali ir atvira dvasia į polonistiką labai traukė ir jaunus žmones.” – dalijosi prisiminimais Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.
„Verta iš naujo atsigręžti į tas idėjas ir tą dvasią, kuria Vilniaus polonistika buvo kuriama. Tai intelektualinės energijos, tai dialogiško atvirumo, tai bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Europos kultūrų, tai asmeninio iniciatyvumo dvasia, tai suvokimas, kad polonistika turi svarbią misiją visai Lietuvos visuomenei, stiprindama tiltą tarp jos ir Lenkijos visuomenės bei Lietuvos lenkų bendruomenės, gilindama joje lenkiškojo Lietuvos kultūrinio paveldo ir bendros istorijos suvokimą.” – polonistikos reikšmę platesniame kontekste dėstė Filologijos fakulteto dekanas.