Balandžio 17 d. 17.00 val. Filologijos fakultete, A4 auditorijoje vyks dirbtuvės bendruomenės nariams, skirtos vardiniam esybių atpažinimui (NER) naudojant Spacy kalbų modelius.

Skirtingai nuo didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT ar Gemini, Spacy kalbos modeliai negeneruoja teksto, o yra skirti struktūrinei tekstų analizei ir anotavimui. Kalbos modelis yra matematinis modelis, išmokytas tam tikros kalbos tekstais, kuris analizuoja žodžius ir jų tarpusavio ryšius. Spacy modeliai sukurti daugeliui kalbų, įskaitant lietuvių kalbą, ir gali būti taikomi istoriniams bei filologiniams tyrimams.

Dirbtuvių metu nagrinėsime šių modelių galimybes, ypač jų gebėjimą atpažinti vardines esybes, tokias kaip asmenvardžiai, geografinės vietovės, organizacijos, datos, įvykiai, adresai ir net meno kūriniai. Analizuosime du atvejus, kurie parodė šio metodo produktyvumą moksliniuose tyrimuose, ir aptarsime įvairius teksto anotavimo metodus, įskaitant vardinių esybių žymėjimą konteksto nustatymui, siekiant išsamiai suprasti, kaip šie modeliai gali būti pritaikyti praktikoje. Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę eksperimentuoti su modeliais naudodami pasirinktus tekstus. Jei neturite bendrojo prisijungimo prie VU sistemos, rekomenduojama atsinešti nešiojamąjį kompiuterį su „Windows“ operacine sistema ir literatūrinį arba negrožinės literatūros tekstą lietuvių, anglų kalbomis .txt formatu praktiniams užsiėmimams. Lietuvių literatūros kūrinių .txt formatu galima rasti čia.

Šios dirbtuvės skirtos tiems, kurie nėra susipažinę arba tik pradeda susipažinti su Spacy kalbų modeliais. Programavimo įgūdžiai nebūtini.

Darbas su modeliu vyks per Google Colab.

Dalyviui būtina būti susikūrus Google paskyrą (pvz., Gmail).

Seminaras vyks anglų kalba.

Jį ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas.

Renginio trukmė: 45 min.

Registruotis galite pateiktoje nuorodoje.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo pagerbti iškiliausi šalies mokslininkai. Tarp apdovanotųjų ir naujai išrinktų akademikų – gausus būrys Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos atiteko VU doktorantui Laisvūnui Čekavičiui (Filologijos fakultetas, FILF) ir magistrantei Emilijai Blockutei (Istorijos fakultetas, IF). Už pasiekimus matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanoti magistrantai Tomas Latvys (FF) ir Jonas Stadulis (CHGF), pagyrimo raštas skirtas doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (CHGF). Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premija skirta magistrantui Arturui Airapetianui (MF), o už technikos mokslų tyrimus – magistrantei Simonai Armalytei (FF) ir alumnei Jurgai Jeršovaitei (FF).

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantą Laisvūną Čekavičių!

Doc. Regimantas Tamošaitis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kovo 30 d. Panevėžio J. Miltinio teatre trims Vilniaus universiteto (VU) atstovams – ankčiau Lietuvių literatūros katedroje dirbusiam docentui Regimantui Tamošaičiui ir profesoriams emeritams Bonifacui Stundžiai bei Jonui Prapiesčiui – įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“.

Doc. R. Tamošaičiui ir profesoriui emeritui B. Stundžiai atminimo medaliai skirti už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, o profesorius emeritas J. Prapiestis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

Profesorius emeritas Bonifacas Stundžia / Vilniaus universiteto nuotr.

Atminimo medalis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas 2011 m. balandžio 13 d., pagerbiant iškilią G. Petkevičaitės-Bitės asmenybę. Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Atminimo medalių laureatus (Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, piliečių bendruomenes, asociacijas ir kitus fizinius ar juridinius asmenis) išrenka Seimo valdybos sudaryta kandidatų vertinimo komisija.

Profesorius emeritas Jonas Prapiestis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kasmet įteikiama 16 „Tarnaukite Lietuvai“ atminimo medalių. Tas pats asmuo apdovanojimą gali gauti tik vieną kartą.

Balandžio 1-4 dienomis mūsų fakultete vyko ERASMUS+ projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)” partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduos savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų patobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto vadovė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė ir FSF UMI doc. dr. Agnė Šimkienė.

Vizito metu Vilniaus ir Kauno vaikų darželiuose matėme, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. Ateityje tikimės, kad Sakartvelo darželiai perims mūsų darželiuose vykdomas STEAM veiklas, socialinio-emocinio ugdymo programas, gal net keis ikimokyklinio ugdymo standartus.

Skaičiuojama, kad žmonių, kuriems aktuali lengvai suprantama kalba, Lietuvoje gali būti iki 420 000. Siekiant užtikrinti tokių žmonių poreikius, Lietuvoje vis daugiau tekstų rašoma lengvai suprantama kalba. Lengvai suprantama kalba yra metodas, sukurtas mokslininkų siekiant pateikti informaciją kuo aiškiau ir paprasčiau, kad ji būtų suprantama kuo įvairesnėms visuomenės grupėms.

VU mokslo populiarinimo žurnale „Spectrum“ neseniai pasirodė Filologijos fakulteto mokslininkių dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės ir dokt. Ingos Daraškienės straipsnis „Lengvai suprantama kalba: metinius pranešimus ja rengia ir Lietuvos prezidentas“.

Jų buvo teirautasi apie asmeninę motyvaciją dirbti su lengvai suprantama kalba ir taip prisidėti prie informacijos prieinamumo Lietuvoje didinimo.

„Aš daug dirbu su psicholingvistikos tyrimais, o psicholingvistikoje mes tiriame, kaip žmonės apdoroja kalbą, kas jiems yra paprasta, kas sudėtinga, taip pat bandome kurti modelius, kaip kalba veikia. Tiesą sakant, anksčiau tie tyrimai atrodė labai teoriniai ir tai manęs per daug net netrikdė, nes traukė intelektinis smalsumas. Tačiau, kai susidūriau su lengvai suprantama kalba, staiga pamačiau labai aiškų taikymą. Čia teoriniai modeliai taikomi bandant pagrįstai palengvinti, pasakyti paprasčiau, pagelbėti suprasti. O galimybė stebėti, kaip tai veikia, labai motyvuoja. Būna, kad bendraujam su žmonėmis su intelekto negalia, kurie prieš kelerius metus neturėjo ką skaityti, o dabar pasakoja, kad pvz. jiems labai patiko skaityti tekstus apie vieną ar kitą politiką, gali papasakoti kontekstą. Tada iš tikrųjų pajaučiu tiek mokslinių tyrimų, tiek jų pritaikymo prasmę“, – teigia mokslinininkė dr. L. Vilkaitė-Lozdienė.

„Šioje veikloje atsidūriau neplanuotai, bet labai sėkmingai. Per keletą metų nuveikta išties nemažai. Dirbti su lengvai suprantama kalba skatina tai, jog rezultatus pajusti galima labai greitai, jie realūs, apčiuopiami. Būna, kad pats paprasčiausias tekstas žmogui tiesiog keičia gyvenimo kokybę. Na, pavyzdžiui, koks naujas įdomus receptas. Kažkam gali atrodyti smulkmena, bet kitam tai gali būti labai svarbu. Jau nekalbant apie viešojo gyvenimo dalykus. Visa tai labai motyvuoja, kai supranti, kad prisidedi prie tam tikros žmonių grupės įtraukties ir jų gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės gerinimo. Rengti tekstus lengvai suprantama kalba labai motyvuota ir tam tikras azartas – parašyti tikrai suprantamą, „skaidrų“ tekstą. Nenurimsti, kol neatrandi tinkamiausio žodžio, aiškios ir paprastos sakinio struktūros. Šio proceso metu pergalvojame savo supratimą apie kalbą, apie komunikaciją, įgauname papildomų žinių kaip lingvistai, daug aspektų pamatome visai kitu kampu. Tai be galo skatina dirbti ir toliau“, – savo mintimis dalijasi doktorantė I. Daraškienė.

Balandžio 10-11 d., 9 val. Filologijos fakultete, 92 aud., vyks tradicinė ir kasmet vis nauja skandinavų lektorių konferencija. Šiais metais joje į skandinavų literatūrą bus žvelgiama iš queer perspektyvos, metančios iššūkį tradicinėms, normatyvinėms tapatybės, ypač lyties (bet ne tik), apibrėžtims.

Į renginį atvyks autoriai, atlikėjai ir tyrėjai iš penkių Šiaurės šalių, kurie pristatys savo kūrybą ir įžvalgas, taip prisidėdami prie regiono literatūrinio ir kultūrinio dialogo. Ši konferencija tampa puikia proga susipažinti su Šiaurės šalių literatūriniais pasauliais ir jų įtaka šiuolaikinėms tendencijoms.

Dalyviai ir šalys:

• Madame Nielsen (Danija)
• Moa Backe Åstot (Švedija)
• Siiri Enoranta (Suomija)
• Eva Rún Snorradóttir (Islandija)
• Robin Van de Walle (Norvegija)
• prof. Jenny Björklund (Švedija)

Paskaitos ir diskusijos vyks tiek skandinavų, tiek anglų kalbomis.

Konferencijos programą ir daugiau informacijos apie dalyvius galima rasti Skandinavistikos centro
FB profilyje.

Renginio programą galite rasti čia.

Konferenciją organizuoja Skandinavistikos centro kviestiniai lektoriai: Kristian Nikolaj Rasmussen, Sturla Sagli, Taina Mylläri ir Gun-Marie Margareta Larsson.

Konferenciją remia: Šiaurės šalių studijų užsienyje bendradarbiavimo taryba (SNU),
Danijos kultūros institutas, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ambasados Lietuvoje.

Filologijos fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Augustą Sireikį apgynus daktaro disertaciją „Struktūrinė literatūros psichoanalizė: diskursyvinis tapatinimasis“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Darbo vadovė doc. dr. Nijolė Keršytė.

Sveikiname įveikus svarbų etapą ir linkime prasmingos tolimesnės akademinės veiklos.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Gegužės 2 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su VU Kauno fakultetu organizuoja jau penktąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Kauno fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, penktus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų ir suteikianti galimybę pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, pasirepetuoti savo darbų gynimus. Konferencijai nenumaldomai artėjant, savo mintimis ir įžvalgomis apie humanitarinius mokslus ir „Generalinę repeticiją“ sutiko pasidalyti du dėstytojai: Kauno fakulteto doc. dr. Robertas Kudirka ir Filologijos fakulteto asist. dr. Eleonora Terleckienė.

Apie tai daug kalbėta, bet juk repetitio est mater studiorum. Taigi, ar humanitariniai mokslai šiandien reikalingi? Ką esmingai kito jie įneša į kultūrą, visuomenę, kasdienį žmogaus gyvenimą?

Robertas Kudirka: „Kiekvienos tautos esminga dalis yra kalba – be jos savasties sunku suvokti tautiškumą (štai gretimais galime stebėti baltarusių ar ukrainiečių nutautėjimą ir to kainą...). Nesuvokiantieji šių dalykų vertina tikrovę tik siaurai materialistiškai, nes valstybę kuria tauta.“

Eleonora Terleckienė: „Per pastaruosius metus tiek daug šia tema pasisakyta, kad, atrodo, nėra ką ir pridurti. Humanitarika leidžia geriau suprasti ir kartu įvertinti mus supančius procesus, ji mus formuoja, ugdo kritinį mąstymą ir daro atsparesnius populistinėms klišėms, melui ir propagandai. Mums to šiandien ir ateityje ypač reikės. Tarp mano bičiulių vis prisimenama kurioziška situacija, kai vaikinukas, norėdamas sužavėti merginą, išdidžiai pareiškė, jog jis knygų neskaito, nes jos pakeičia žmogų. Ir jis visiškai teisus – pakeičia negrįžtamai.“

Kuo svarbus mokslinis darbas? Kaip manote, ar svarbu pradėti užsiimti mokslu jau nuo pirmo kurso?

Robertas Kudirka: „Labai sveika pradėti savo kokį nors tyrimą, susirasti savo srities medžiagą – ne tuos privalomuosius kursinius darbus, bet pagal mokslinę metodologiją panagrinėti kokią naują sritį. Mokslinė metodologija remiasi tyrimo kritiškumu, esmingumu – perprasti neformaliai, įdomiai šiuos principus naudinga kiekvienam. Galima ir atvirkščiai – tikrinti pseudomokslinius (pseudoistorikų, pseudolingvistų) teiginius.“

Eleonora Terleckienė: „Mokslinis darbas ugdo svarbius įgūdžius – pastabumą, gebą matyti platesnį kontekstą ir surankioti detales. Jis leidžia mokytis kelti įvairius klausimus, pažvelgti į tiriamą objektą iš skirtingų perspektyvų, lavina kritinį mąstymą. Vadinasi, kuo anksčiau imiesi kad ir nedidelės mokslinės problemos, tuo anksčiau šiuos universalius įgūdžius imi šlifuoti. Apskritai mokslinis darbas yra tiesiog smagu. Randi tave dominančią temą ar klausimą ir tuomet ieškai, aiškiniesi. Smagu nardyti po kontekstus, skaityti primirštus tekstus senųjų spaudinių skaitykloje ar archyve, atlikti tyrimus, tikrinti hipotezes ir atrasti tai, ko iki tavęs dar niekas neatrado.“

Kaip Jūs matote „Generalinę repeticiją“? Kuo ji reikšminga?

Robertas Kudirka: „Labai rekomenduoju kiekvienam studentui, nes viešas kalbėjimas prieš didesnę auditoriją nėra lengvas dalykas. Tai gera praktika pažinti būdus, kaip pristatyti kokį nors turinį, kaip kalbėti, kokia strategija pateikti duomenis. Dažnam ateityje reikės kalbėti per susirinkimus, pristatyti duomenis, jausti auditoriją – ryžkitės pirmai treniruotei, atvykite į „Generalinę repeticiją“. Graudu žiūrėti, kada per bakalauro gynimus studentas elgiasi lyg nieko nebūtų girdėjęs apie retoriką.“

Eleonora Terleckienė: „Generalinė repeticija“ yra puikus sumanymas, jau ne pirmus metus jauniesiems tyrėjams suteikiantis svarbią platformą. Nauda daugialypė – tai ir mokymasis aiškiai, bet tuo pačiu įdomiai ir patraukliai pristatyti savo tyrimą, suvaldyti drebantį balsą, tilpti į numatytą laiką, dalyvauti diskusijoje, atsakyti į kylančius klausimus. Viešasis kalbėjimas šiandien labai vertinamas, bet įgyjamas tik per praktiką. Studentų akademinių konferencijų mažai, tad „Generalinė repeticija“ atveria galimybę būti išgirstam, išmėginti jėgas, pasitikrinti hipotezes ir, žinoma, geriau pasiruošti baigiamojo darbo gynimui.“

Gal galėtumėte pasidalyti ryškiausia generaline repeticija Jūsų filologiniame kelyje? Ar / kaip ilgainiui kinta tų repeticijų vertė?

Robertas Kudirka: „Aišku, buvo pirmas studento pranešimas per konferenciją. Tema buvo iš eksperimentinės fonetikos: balsių spektrinė analizė. Labai gerai atsimenu slavistės doc. dr. D. Balšaitytės patarimus ir skatinimą, dėkingas iki šiol. Viešas kalbėjimas ir duomenų pateikimas yra komunikacinis menas: tobulėti yra nuolat kur, visada reikia įsivaizduoti numanomus klausytojus, kritiškai vertinti medžiagą, vengti maksimalizmo, mokėti staigiai reaguoti į pasikeitusią situaciją ir pan.“

Eleonora Terleckienė: „Deja, niekaip negaliu rasti pavyzdžio, kurį galėčiau įvardyti kaip ryškiausią. Tačiau savaip repetuoju nuolat – kad ir prieš paskaitą mintyse dėlioju tai, ką noriu pasakyti. Kinta repeticijų pobūdis, bet ne svarba. Bakalauro studijose ruošdama konferencijai pranešimą, repetuodavau temą pristatydama draugams – jie buvo mano atviriausi kritikai. Dabar jau konferenciją matau kaip savotišką generalinę repeticiją ruošiant mokslinę publikaciją. Taip kolegų rate gali pasitikrinti, ar tavo idėja įdomi ir pasirinktas tyrimo kelias perspektyvus. Bet kokiu atveju, tas bandomasis, mokomasis atlikimas leidžia įsivertinti esamas stiprybes, silpnybes ir pasiruošti įveikti iššūkį, kad ir koks jis bebūtų.“

Studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“ – reikšmingas renginys, suburiantis visus, besidominčius lietuvių kalba, literatūra ir kultūra, norinčius prisidėti prie lituanistikos raidos ir sklaidos. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.

Visi III ir IV kursų studentai lituanistai, norintys dalyvauti „Generalinėje repeticijoje“, kviečiami iki balandžio 25 d. siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 ž.) el. paštu: vilte.nausedaite@knf.stud.vu.lt . Daugiau informacijos galite rasti Facebook platformoje.

Kilus klausimams galite rašyti nurodytu el, paštu – ausrine.tverskyte@flf.stud.vu.lt.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 4 d., Vilniaus universiteto (VU) 446-ojo gimtadienio įvykių sūkuryje, nuaidėjo bendruomenės Talentų vakaras. Vakaras buvo kupinas emocijų ir kūrybinio įkvėpimo, nes scenoje pasirodė net 12 įvairių meno sričių ir talentų atstovų: pianistai, gitaristai, dainininkai, šokėjai, stand-up komikė, alternatyvios muzikos grupė ir kt. Visi jie, nepaisant sceninio jaudulio, savo nuoširdžiais pasirodymais sukūrė puikų  koncertą, kurį vedė VU Impro studijos aktoriai.

Talentų vakaro nugalėtoja tapo Filologijos fakulteto Italų filologijos trečiojo kurso studentė Ieva Baronaitė, kuriai buvo įteiktas 250 Eur čekis įsigyti prekių „Hobby Shop“ parduotuvėje. Po renginio Ieva neslėpė jaudulio ir teigė nesitikėjusi laimėti, labiau atvykusi į renginį pasidalyti savo kūryba ir pasiklausyti kitų. „Labai džiaugiuosi ir savimi, ir visais kitais, kurie buvo kartu šioje scenoje. Mūsų visų bendra pergalė yra ta, kad padarėme šį koncertą tokį gražų“, – sakė Talentų vakaro nugalėtoja, komisijos narius sužavėjusi itin lyriška ir jautria daina Pauliaus Širvio eilėmis bei pačios sukurtu fortepijono akompanimentu.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Laimėtoja atskleidė, kad ne tik šiame pasirodyme, bet ir apskritai jos gyvenime itin svarbų vaidmenį užima poeto P. Širvio kūryba. „Man labai patinka būti tarp žmonių. Kadangi esu jautri, neretai perimu kitų žmonių emocijas. P. Širvio eilės yra labai skaudžios, labai liūdnos, tačiau mano sielai labai artimos.  Nesu patyrusi tokių skaudžių išgyvenimų, kuriuos patyrė poetas, bet tas grožis ir šviesa su kuria jis rašė, mano sielai yra labai priimtina. Man yra vienas malonumas kurti muziką šio poeto eilėms“, – dalijosi VU Talentų vakaro nugalėtoja Ieva Baronaitė.

Sveikiname Ievą!

Prof. Kęstutis Nastopka / Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

2025 m. Semiotikos numeris („Literatūros organonas“) skiriamas žurnalo įkūrėjo ir ilgamečio redaktoriaus profesoriaus Kęstučio Nastopkos (1940–2024) atminimui. Atspirtis – Nastopkos nuostata, kad semiotiką reikia suprasti ne kaip galutinių atsakymų sąrašą pateikiantį kanoną, bet kaip organoną – nenutrūkstantį ieškojimą. Profesoriaus skatinimas tikrinti teoriją konkrečiomis analizėmis, pirmiausia literatūros ir mitologijos, liekant atviriems skirtingų rūšių ir žanrų tekstams, šį leidinį  orientuoja į organonišką klausimų kėlimo stilių.

Svarbiausias šio numerio objektas – literatūra, o kartu ir literatūros tyrimai  –  laikomi ne savaimine verte, o diskusijų ir permąstymo reikalaujančia tema. Prisimenant Nastopkos mintį, kad tyrėjui kylantys klausimai yra visada klausimai sau pačiam, šiame numeryje siūloma svarstyti:

• Kas liko iš tradicinės literatūros sampratos? Kokia literatūros vieta dabarties medijų ir menų sistemoje?  Ar jau gyvename politeratūriniame pasaulyje?
• Kokia literatūros reikšmė karo konfliktų, pandemijos ir kitų kataklizmų akivaizdoje?
• Ar tebėra aktuali literatūros teorija? Kam reikalingi literatūros tyrimai?
• Kokios literatūros semiotikos perspektyvos ir sąsajų su kitais metodais galimybės?
• Ar egzistuoja mitinis literatūros matmuo dabarties tekstuose?
• Kas būdinga dabarties poezijos kalbai?
• Kuo neabejotinai vertinga, o kas skatina polemiką skaitant Nastopkos tyrimuose?

Straipsnių teikimo terminas – 2025 m. liepos 31 d.

Semiotika – tarptautinis tarpdisciplininis atvirosios prieigos recenzuojamas mokslo darbų žurnalas. Jame skelbiami originalūs lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, autoriams netaikomi straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Detalus straipsnio struktūros, citavimo būdo ir kt. reikalavimų aprašymas pateiktas žurnalo el. puslapyje skiltyje nurodymai autoriams.

Vengrų lektoriaus Vilniaus universitete dešimtmečio proga István Báthory kultūros draugija, Vengrijos ambasada Vilniuje ir Vengrų lektorius organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją apie rečiau mokomų kalbų mokymą. Mišri konferencija vyks Vilniaus universitete ir internetu 2025 m. gegužės 16-17 d.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti užsienio ir Lietuvos taikomosios kalbotyros specialistai ir kalbų mokytojai, kurie pasidalins savo profesine patirtimi ir moksliniais tyrimais.

Plenarinio posėdžio pranešėjai aptars įvairias aktualias temas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir lingvistikos panaudojimą mokant kalbų ir kalbų politiką Rytų Europoje.

Pranešėjų registracija vyksta iki 2025 m. kovo 31 d.

Santraukų pateikimas pratęsiamas iki balandžio 15 d.

Renginys bus vedamas anglų, lietuvių ir vengrų kalbomis.

Daugiau informacijos galima rasti adresu - https://www.lvd.lt/conference/

Justino Auškelio nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) kviečia moksleivius ir visus besidominčius studijomis balandžio 14–18 d. sudalyvauti tradiciniame renginyje „Studentas vienai dienai“. Tai išskirtinė proga iš arčiau pažinti VU gyvenimą, išbandyti pasirinktas studijų programas ir pasijusti tikru studentu – bent vienai dienai.

Kodėl verta dalyvauti?

Dalyviai galės lankyti paskaitas, seminarus bei specialius užsiėmimus net 15-oje VU fakultetų – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Užsiėmimai vyks tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, lietuvių arba anglų kalbomis. Dalyviai ne tik susipažins su studijų programomis ir jų turiniu, bet ir turės progą bendrauti su dėstytojais bei studentais.

Rinktis bus iš ko – renginio metu pristatomos virš 450 paskaitų, tarp jų: politikos filosofija, žurnalistika, informatika, teisė, odontologija, ekonomika, istorija ir daugelis kitų.

„Studentas vienai dienai“ – tai daugiau nei paskaitos. Tai galimybė pajusti VU bendruomenės dvasią, užmegzti pirmuosius kontaktus ir pasiruošti būsimam studijų keliui. Net ir trumpas pokalbis su studentu ar dėstytoju gali tapti svarbiu žingsniu renkantis savo ateitį.

Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis atsakingai – dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama pasirinkti ne daugiau nei 5 paskaitas. Visos veiklos vyksta Lietuvos laiku. Registraciją rasite čia.

Svarbi informacija dalyviams:

• Nuotolinių paskaitų nuorodos bus išsiųstos el. paštu du kartus: likus 48 val. ir likus 1 val. iki renginio.
• Jei el. laiško negaunate, pasitikrinkite „Spam“ aplanką.
• Praleistų pamokų pateisinimo pažymą dėl kontaktinių paskaitų galite rasti čia. Dėl nuotolinių paskaitų pateisinimo būtina tartis su mokykla ir tėvais – VU tokių pažymų neišduoda.

Daugiau informacijos rasite pateiktoje nuorodoje

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Vilniaus universitete (VU) iškilmingai inauguruotas 87-asis rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Universitetui ir jo bendruomenei dar vienai penkerių metų kadencijai išrinktas rektorius prisiekė VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Laikantis tradicijų VU Tarybos pirmininkas dr. Marius Jurgilas ir Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė profesoriui įteikė valdžios simbolius: togą – kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas, peleriną – kad rūpestingai globotų visą universiteto bendruomenę, grandinę – kad jungtų ir vienytų visus universiteto narius, kepurę – kad garbingai atstovautų universiteto bendruomenei, skeptrą – kad tinkamai vadovautų universitetui ir didįjį VU antspaudą – kad saugotų universiteto teises ir laisves.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Inauguracinėje kalboje prof. R. Petrauskas sakė, kad vadovavimas universitetui visų pirma yra didelės ir įvairios žmonių bendruomenės įgalinimas.

„Universitete esu 35 metus, nuo 1990-ųjų rudens, kai pradėjau studijas laisvę ir autonomiją ką tik atgavusiame universitete. Universitetas, Lietuva ir pasaulis nuo to laiko smarkiai pasikeitė – santykiai tarp dėstytojų ir studentų, mokslo ir studijų aplinka. Tai, ką kadaise su nuostaba atrasdavome užsienio universitetuose, dabar turime namuose. Mes atvykome į globalų tarptautinio aukštojo mokslo pasaulį ir konkuruojame dėl akademinių premijų ir motyvuotų studentų sielų“, – kalbėjo rektorius.

Prof. R. Petrauskas sakė ketinantis siekti, kad Vilniaus universitetas taptų mokslo ir studijų flagmanu regione, telkiančia įstaiga, reikšmingai prisidedančia prie pažangios ir atsparios Lietuvos kūrimo.

VU Taryba prof. R. Petrauską rektoriumi antrai kadencijai vienbalsiai perrinko sausio 23 d. Jis šias pareigas eina nuo 2020-ųjų.

Rimvydas Petrauskas – profesorius, nuo 2020 m. Vilniaus universiteto rektorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas (2012–2020), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas (2022–2023), Lietuvos mokslų akademijos narys. Jis yra Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, Valstybės pažangos tarybos narys, buvęs Lietuvos mokslo tarybos narys, valdybos pirmininkas, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2018), Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi (2019), Lietuvos mokslo premija (2019).

Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centras ir Baltų studijų draugija (Vokietija) maloniai kviečia dalyvauti balandžio 2–3 d. Lietuvių kalbos institute vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha", skirtoje Prūsijos Lietuvos kunigo ir lietuvių raštijos kūrėjo Pilypo Ruigio 350-osioms gimimo metinėms.

Taip pat galite rasti renginio pogramą ir pranešimų anotacijas.

Prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

Vilniaus universiteto fondas kartu su VU Filologijos fakultetu skelbia konkursą prof. Jono Kazlausko (1930–1970) vardinei premijai gauti.

Kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Būti VU Filologijos fakulteto mokslininkai, apgynę mokslo disertaciją ne seniau kaip prieš 7 metus iki konkurso paskelbimo;
• Nepertraukiamai dirbti mokslinį darbą nuo disertacijos apgynimo;
• Per praėjusius kalendorinius metus paskelbti išskirtinės mokslinės reikšmės filologijos mokslo krypties darbus (monografijas, studijas, straipsnius ar jų rinkinius, mokslo šaltinių leidimus).

Laikotarpis, kuriuo paskelbti Kandidatų mokslo darbai, pratęsiamas 18 mėnesių (motinos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų atveju) už kiekvieną vaiką, gimusį po daktaro laipsnio įgijimo dienos, pateikus vaiko (-ų) gimimo liudijimus, arba konkrečiu faktiniu laikotarpiu, pateikus dokumentus, pagrindžiančius nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui (-ams) prižiūrėti suteikimo laikotarpį (-ius).

Paraiškos priimamos nuo 2025 m. kovo 28 d. iki balandžio 30 d., o konkurso rezultatai bus paskelbti iki gegužės 31 d.

Daugiau informacijos apie premijos skyrimo taisykles ir paraiškų teikimą rasite VU Fondo svetainėje.

Kovo 29 d., šeštadienį, 10 val., Filologijos fakultete, K. Donelaičio auditorijoje, vyks Literatūros, kultūros ir vertimo studijų instituto organizuojama 5-oji studentų mokslinė konferencija „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferenciją moderuos Marijus Gailius, Marija Rinkevičiūtė ir Aistė Žurauskaitė; pranešimus skaitys Semiotikos, Intermedialių literatūros studijų, Literatūros antropologijos ir kultūros studijų bei Vertimo studijų programų magistrantai.

Konferencijos programa

Pranešimų anotacijos

Jūratės Žukauskaitės nuotr.

2025 m. liepos 20–26 dienomis vyks jau 22-oji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Secunda. Trečiuoju savo dešimtmečiu į „Inovatorių slėnį“ Antalieptėje (Zarasų raj.) persikėlusi vasaros mokykla šiemet visų krypčių ir visų karjeros etapų lingvistus kviečia imtis eksperimentų su gramatika.

Per pastaruosius dešimtmečius lingvistiniuose tyrimuose itin išaugo kiekybinių metodų reikšmė – įvyko vadinamasis „kiekybinis posūkis“ (quantitative turn). Jį papildo ir dar vienas svarbus pokytis – eksperimentinės metodologijos įsitvirtinimas. Vis įvairesnių krypčių lingvistai ir lingvistės renkasi eksperimentinius metodus, siekdami empiriškai pagrįsti teorines įžvalgas. Todėl 22-oji Academia Grammaticorum Salensis vasaros mokykla ir konferencija siekia stiprinti eksperimentinės lingvistikos ir teorinės gramatikos tyrimų sąveiką bei kelia klausimą: kokius eksperimentinius metodus galima pritaikyti gramatikos tyrimuose?

Vasaros mokykloje teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais užsiėmimais, ypatingą dėmesį skiriant eksperimentinių metodų taikymo galimybėms gramatikos tyrimuose. Dalyviai susipažins su įvairiais eksperimentiniais metodais ir įgis praktinių įgūdžių juos taikyti. Šalia vasaros mokyklos vyks konferencija, sudaryta iš stendinių pranešimų sesijos ir plenarinio pranešimo.

Kursus ves prof. dr. Kasper Boye (Kopenhagos universitetas), dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas) ir dr. Alena Witzlack-Makarevich (Jeruzalės hebrajų universitetas / Kelno universitetas).

Dalyviams (-ėms) bus suteikti ECTS kreditai.

Dalyvio mokestis (į kurį įskaičiuota kelionė į Antalieptę iš Vilniaus, apgyvendinimas bei maitinimas): 250 Eur (200 Eur asociacijos Academia Salensis nariams).

Dalyvių paraiškų organizatoriai laukia iki balandžio 15 d. Dalyvio paraiškos anketa >

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą galite rasti Academia Salensis tinklapyje >

Urtės Gimžauskaitės nuotr.

Balandžio 16 d. 13 val. Vilniaus universitetas (VU) taps įkvepiančių idėjų centru, nes čia pirmą kartą startuoja unikalus renginys – Superpaskaita. VU Teatro salėje vyksiantis renginys suburs tyrėjus, kūrėjus ir inovatorius, kurie pasidalins savo įžvalgomis apie klimato kaitą, dirbtinį intelektą, lyties sampratą ir kitus aktualius šiuolaikinės visuomenės klausimus.

Pirmoji tokia Superpaskaita kvies dalyvius pasiklausyti įkvepiančių pranešimų ir diskusijų. Penki pranešėjai per 15 minučių pristatys idėjas, galinčias keisti požiūrį, paskatinti veikti ir priimti naujus sprendimus.

Renginį papildys unikalūs pasirodymai: VU Lietuvių filologijos antrakursis studentas Pijus Opera surengs improvizacinio repo pasirodymą, o stand-up‘o komikas Kristoforas Vaidutis šmaikščiai apžvelgs, kaip keitėsi įvairių Istorijos fakulteto studentų kartų patirtis. VU pirmo kurso Chemijos fakulteto studentai Evaldas ir Eivydas atskleis spalvingas chemijos paslaptis. Dalyvių laukia ir kitos staigmenos.
„Superpaskaitos idėja gimė siekiant sudominti jaunus žmones ne tik studijų galimybėmis, bet ir mokslo pasauliu. Tikiu, kad mokslininkų aptariamos aktualios temos sužadins dar didesnį norą žinoti, o pati diena Universitete, susitikimas su ypatingais svečiais paliks visą gyvenimą nulemiančias patirtis“, – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Superpaskaitos programos akcentai

Taip! Stresas mums reikalingas

VU Filosofijos fakulteto docentė Inga Truskauskaitė atskleis, kaip tam tikras streso kiekis gali būti naudingas – jis ne tik palaiko mūsų budrumą ir produktyvumą, bet ir stiprina psichologinį atsparumą bei skatina asmeninį augimą. Paskaitoje sužinosite, kaip pakeisti savo požiūrį į stresą ir išmokti jį paversti savo sąjungininku.

Kodėl kalbėti apie lytiškumą vis dar taip sudėtinga?

VU Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Akvile Giniotaitė nagrinės, kodėl atvirai kalbėti apie lytiškumą dažnai tampa iššūkiu. Diskusijos metu ieškosime būdų, kaip kalbėtis atvirai ir ką daryti, kad pasikalbėti apie lytiškumą sektųsi be dramų.

Su kokiais iššūkiais susiduria karo korespondentai?

LRT užsienio naujienų redaktorius Augustinas Šulija dalinsis įžvalgomis apie karo žurnalistikos kasdienybę. Kaip atpažinti propagandą, atskirti faktus nuo manipuliacijų ir ar įmanoma išlikti visiškai objektyviam, nušviečiant karinius konfliktus?

Ar šylantis klimatas keičia pasaulio tvarką?

Šiltėjantis planetos klimatas keičia pasaulio ekonomiką ir verčia milijonus žmonių palikti gimtuosius kraštus. Ar dabartiniai klimato iššūkiai gali išprovokuoti naujus karus dėl vandens, maisto ir tinkamų gyventi teritorijų, papasakos VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus.

Pasaulis, kuriame asmeniniai duomenys iš tiesų priklauso mums

Šiuo metu technologijų milžinai, tokie kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ naudoja mūsų asmeninius duomenis komerciniams tikslams – tikslinei reklamai, vartotojų elgsenos prognozėms ir suasmenintoms paslaugoms kurti. Tačiau kas būtų, jei mes patys galėtume kontroliuoti savo duomenis ir spręsti, kam, kada ir kaip juos suteikti? Ką tai pakeistų mūsų kasdienybėje? Atsakymus pateiks VU Teisės fakulteto lektorė ir doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja.

Superpaskaita – tai naujas ir įkvepiantis renginių formatas, skirtas idėjoms, žinioms ir kūrybiškumui skatinti.

Informacinis konferencijos partneris – LRT. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas portale LRT.lt.

VU – daugiau, nei gali įsivaizduoti.

Ar žmogaus smegenys galingesnės už dirbtinį intelektą? Kiek informacijos telpa lietuvio genetinėje medžiagoje? Kokio dydžio yra nanodalelė? Atsakymai į šiuos ir kitus pasaulį keičiančius klausimus atrandami Vilniaus universitete (VU). Nors iš pirmo žvilgsnio universitetas – studijų ir mokymosi vieta, kviečiame pažinti VU iš gyvenimiškų patirčių, mokslinių atradimų ir proveržį skatinančių istorijų. Laboratorijose, paskaitų auditorijose gimstantys nuotykiai tampa startuoliais, tarptautiniais projektais ir dar daugiau, nei gali įsivaizduoti.

„VU – daugiau, nei gali įsivaizduoti“ – pasakojimų ciklas, atskleidžiantis neribotas akademines ir karjeros galimybes būsimiems studentams, kviečiantis prisijungti prie dinamiškos, inovacijoms ir žinioms atviros bendruomenės, kurioje kiekvienas gali atrasti savo kelią.

Įkvepiantys atradimai

Kviečiame drąsiai žengti į ateitį – nesvarbu, ar planuojate kurti startuolį, prisidėti prie reikšmingų mokslinių atradimų, ar įgyti tarptautinės patirties studijuojant užsienyje. VU siūlo ne tik studijas, bet ir bendruomenę, kuriai svarbi pažanga.

Tarp VU bendruomenės narių – išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys, kurio CRISPR-Cas9 genų redagavimo sistemos atradimai tapo pasauliniu proveržiu ir buvo įvertinti kaip 2020 m. Nobelio chemijos premijos dalis. Taip pat profesorė Almira Ramanavičienė, pirmoji mokslininkė Baltijos šalyse, pelniusi prestižinį UNESCO–Pusiaujo Gvinėjos apdovanojimą už imuninių jutiklių tyrimus, padedančius aptikti vėžio ląsteles. Šių ir kitų VU tyrėjų istorijos – įrodymas, kad tikros ribos egzistuoja tik mūsų vaizduotėje.

Geriau jų mokslinius tyrimus suprasti padės inovatyvūs infografikai, kuriuos sukūrė menininkė Ūla Šveikauskaitė, atpažįstama dėl savo vintažinio stiliaus, nostalgiškos estetikos ir savitos vaizduotės. Ūlos kūrybą jau spėjo įvertinti tokie leidiniai kaip „The Wall Street Journal“, „The Guardian“, jos kurtų iliustracijų rasite ir VU mokslo populiarinimo žurnale „Spectrum“.

Superpaskaita – daugiau nei renginys, daugiau nei paskaita

Šiemet VU kviečia į Superpaskaitą – unikalų renginį, kuris ne tik praplės akiratį, bet ir paskatins mąstyti kritiškiau. Stebėtojai galės pasiklausyti įkvepiančių pranešimų apie tai, ar šylantis klimatas keičia pasaulio tvarką, kodėl stresas yra reikalingas ir kokių iššūkių patiria karo korespondentai.

Scenoje pasirodys tokie pranešėjai kaip lytiškumo ugdymo praktikė, VU Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Akvilė Giniota, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Egidijus Rimkus, docentė Inga Truskauskaitė ir VU doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja.

Mokslą pažinti padės ne tik pranešimai – renginio atmosferą praturtins atlikėjas Pijus Opera, Lietuvių filologijos antrakursis, o stand-up komikas Kristoforas Vaidutis kvies pažvelgti į mokslą su humoru. Renginį bus galima tiesiogiai žiūrėti per LRT.lt ir VU bei LRT „YouTube“ kanalais.

Svarstai, ką studijuoti

VU siūlo daugiau nei 140 bakalauro, vientisųjų ir tiek pat magistrantūros studijų programų, apimančių įvairias mokslo sritis – nuo teisės, medicinos, pedagogikos ir IT iki išskirtinių specialybių, tokių kaip molekulinė biologija, kosmetinė chemija ar klasikinės studijos. Studijos vyksta Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, o studentai gali rinktis lankstų tvarkaraštį, individualiuosius studijų dalykus, nuotolines ar hibridines studijas, pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimo ritmui.

Tiems, kurie siekia tarptautinės patirties, VU atveria pasaulines galimybes. VU studentai gali dalyvauti „Erasmus+“ mainų programose, rinktis „ARQUS“ dvigubo diplomo studijas, atlikti praktiką NASA, NATO ar Europos Komisijoje.

Suprantama, kad studijų pradžia – tai ne tik nauji akademiniai iššūkiai, bet ir finansiniai klausimai. VU rūpinasi, kad mokslas būtų prieinamas visiems, todėl studentams siūlomos įvairios stipendijos už akademinius pasiekimus, socialinė parama ir specialios programos. VU studentai gali pretenduoti į net 11 skirtingų stipendijų, tarp jų – specialią 450-mečio stipendiją, skirtą pažangiausiems studentams.

Daugiau informacijos

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Penktadienį, kovo 21 d., Filologijos fakultete buvo paminėtos antikinės literatūros vertėjo, mokslininko ir pedagogo prof. Jono Dumčiaus 120-osios metinės.

„Ši konferencija ir paroda leido iš naujo pažvelgti į Profesoriaus palikimą – ne tik kaip vertėjo ir mokslininko, bet ir kaip asmenybės, formavusios klasikinės filologijos Vakarų tradicijas sovietinėje Lietuvoje. Ši konferencija buvo gyvas liudijimas, kad Dumčiaus darbai ir toliau kalba mums – per tekstus, mokinius, kolegas“, – garbaus akademiko pasiekimus įvertino doc. dr. Jovita Dikmonienė.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Džiaugiamės gausiai susirinkusiais konferencijos dalyviais. Itin džiugina jaunųjų tyrėjų bei studentų įsitraukimas.