|
|
Pietro U. Dini The book is general introduction to Baltic philology and linguistics consisting in ten chapters. An appendix is helpful for bibliographic orientation. This book is panoramic work on the Baltic languages from their beginning until nowadays and an original and conceptual synthesis of the history and current state ot the Baltic languages.
|
 |
XX a. Lietuvių literatūros chrestomatija. 1904–1989. Užsienio studentams lituanistams skirtoje chrestomatijoje pristatomi iškiliausių XX a. lietuvių autorių kūrybos tekstai (ar jų fragmentai), aprėpiantys 1904–1989 m. laikotarpį. Knygoje glaustai pateikiama svarbiausia autoriaus kūrybą ar literatūros reiškinius apibūdinanti įvadinė medžiaga, papildomos kritinės literatūros nuorodos; aiškinamieji komentarai ir retesnių žodžių ar tarmybių žodynėlis, atrinktų tekstų ar jų ištraukų bibliografinė rodyklė. |
 |
Lietuvos rusai XX–XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis Lietuvos rusai yra svarbi, komplikuota ir intriguojanti tema. Joje susipina trys didelės temos: rusai, Rusija ir rusų kultūros įtaka Lietuvoje (ir Europoje apskritai). Tai labai susiję, bet netapatūs dalykai. Šios knygos autorių pagrindinis tyrimo objektas yra Lietuvos rusai. Keturi skirtingų disciplinų autoriai – istorikai Andrius Marcinkevičius ir Grigorijus Potašenko, literatūrologas Pavel Lavrinec ir sociologė Monika Frėjutė-Rakauskienė – analizuoja XX–XXI a. pradžios rusų Lietuvoje adaptacijos veiksnius, literatūra pokario migracijas, tapatumą ir atmintį. Šioje knygoje naujai aktualinama ir kur kas išsamiau tiriama Lietuvos rusų tapatumo raida ir jų istorinė atmintis XX–XXI a. pradžioje, išryškinant sąsajas tiek su LDK ir jos tradicija, tiek su oficialiąja ir alternatyviąja tapatybėmis sovietmečiu bei rusų tapatybės pokyčiais Lietuvoje po 1990 m. Tokio pobūdžio sisteminių, į šias naujas Lietuvos rusų temas ir problemas orientuotų tyrimų šalyje ligi šiol nebuvo atlikta. |
 |
Irena Smetonienė Ši mokomoji priemonė skirta studijuojantiems žurnalistiką ir klausantiems kursą bendru pavadinimu „Žiniasklaidos kalba ir stilius“. Viename iš semestrų studentai mokosi taisyklingos tarties ir kirčiavimo. Šios mokomosios priemonės tikslai yra: 1) atrinkti tuos fonetikos aspektus, kurie būtų tarties teorijos pagrindas; 2) išaiškinti tarties standarto reikalavimus; 3) pateikti praktinių užduočių, kurios padėtų įtvirtinti tarties standartą ir ištaisyti individualius nukrypimus nuo jo. |
|
Jonas Dumčius Jonas Dumčius (1906–1986) – viena svarbiausių Lietuvos klasikinės filologijos asmenybių, išaugusi tarpukario kultūrinėje terpėje ir iš jos atsinešusi fundamentalų išsilavinimą bei erudiciją. 1929 m. baigęs studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1930–1931 m. stažavęs Bazelyje, Dumčius 1932–1940 m. dėstė Kauno universitete, o atsikūrus Vilniaus universitetui persikėlė į Vilnių ir iki gyvenimo pabaigos dirbo Klasikinės filologijos katedroje. Knygoje pateikiami jo atsiminimai ir įvairių žmonių jam rašyti laiškai, tarp kurių didžiausią pluoštą sudaro tarpukario Lietuvos savanorio, išeivijos kultūros veikėjo, Vergilijaus vertėjo Antano Rukšos (1900–1980) laiškai. |
|
|
Lituanistai. 1957–1962 m. Vilniaus universiteto studentų lituanistų atsiminimai 1957-1962-jų metų Vilniaus universiteto lituanistų kursas iš tiesų ypatingas. Jame mokėsi daug talentingų ir darbščių žmonių, palikusių gilų pėdsaką mūsų tautos kultūros istorijoje. Jis dažnai buvo gretinamas su žymiuoju Algimanto Baltakio, Alfonso Maldonio, Justino Marcinkevičiaus, Jono Kazlausko kursu, o profesoriaus Juozo Pikčilingio net buvo pavadintas šimtmečio kursu. Dvylika jo absolventų dėstė Lietuvos aukštosiose mokyklose, dešimt iš jų apgynė mokslines disertacijas, net šeši tapo profesoriais. Jau vien ką reiškia kalbininkų Alekso Girdenio, Evaldos Jakaitienės, Alberto Rosino, Aldono Pupkio, etnologo Norberto Vėliaus vardai. Šiame kurse mokėsi keli žinomi rašytojai ir poetai (Algimantas Bučys, Vilius Baltrėnas, Marija Katiliūtė-Lacrima, Bronė Liniauskienė, Vaclovas Mikailionis, Vygandas Račkaitis), teatro režisierė Irena Bučienė, kiti Lietuvos kultūrai nusipelnę žmonės: Nacionalinės kultūros ir mokslo premijos laureatas Kęstutis Nastopka, Atkuriamojo Seimo signataras Romualdas Ozolas, daug puikių pedagogų, redaktorių, publicistų. |
|
|
Platonas. „Lisidas, arba Apie draugystę“ „Lisido“ pokalbis sukasi aplink draugystę - jos sąvoką, apraiškas, filosofinį pagrindimą. Guvūs paaugliai ir pagyvenęs filosofas dalijasi savo draugystės patirtimi ir mėgina suprasti, ko ji verta. |
