|
|
Aleksas Girdenis The book presents a theory of classical phonology, adapted to the study of Lithuanian; it brings together the theoretical ideas and specific research methods of the major schools of structural linguistics, in particular the Copenhagen and Prague schools. Phonological concepts and the principles of establishing and classifying phonological units are based first and foremost on the data of Lithuanian and its dialects. An attempt is made to resolve all major issues in the phonological make-up of Lithuanian, and to provide a critical evaluation of the relevant linguistic literature. Extensive use is made of the data of other languages, most often those which form a typological background for corresponding phenomena in Lithuanian. Lituanistinių studijų katedros išleistomis mokymo priemonėmis. |
 |
Aleksas Girdenis Tai profesoriaus Alekso Girdenio (1936–2011) veikalo „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“ vertimas į rusų kalbą. Knygos paskirtis – supažindinti mokslininkus ir studentus su lietuvių kalbos fonologine sistema per klasikinės fonologijos teorijos prizmę. Knyga skirta rusų kalba skaitantiems lituanistikos (baltistikos) centrų tyrėjams ir studentams, kurių mokslinių interesų sritis – bendroji kalbotyra, fonologija. |
 |
Frydrichas Kuršaitis Knygoje pirmą kartą publikuojamas žymiojo Mažosios Lietuvos filologo Frydricho Kuršaičio (1806-1884) vokiškai parašyto veikalo „Lietuvių kalbos tyrimai“ antrosios dalies (1849) vertimas į lietuvių kalbą. Sis Kuršaičio darbas yra ypač svarbus akcentologijos istorijai dėl jame aprašytų lietuvių kalbos priegaidžių, vardažodžių kirčiuočių ir kirčiavimo sistemos analizės. Už lietuvių kalbos priegaidžių atradimą Kuršaitis yra minimas pasaulio kalbotyros istorijoje. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie lietuvių kalbos kirčiavimo ir kirčio ženklų istorijos tyrimų. |
 |
Frydrichas Kuršaitis Knygoje pirmą kartą publikuojamas žymiojo Mažosios Lietuvos filologo Frydricho Kuršaičio (1806–1884) vokiškai parašytos lietuvių kalbos gramatikos (1876) vertimas į lietuvių kalbą. Nūdien Kuršaičio gramatika vertinga ne tik dėl sukauptos patikimos ir gausios lietuvių kalbos (ypač Mažosios Lietuvos tarmių) medžiagos, įdomių XIX amžiaus lietuvių istorijos, etnografijos, tautosakos duomenų, bet ir dėl taiklių, subtilių autoriaus pastebėjimų, originalių atradimų aprašant, sisteminant lietuvių kalbos duomenis. Ši knyga inspiruoja imtis nuodugnesnių pirmosios lietuvio parašytos mokslinės lietuvių kalbos gramatikos tyrimų. |
|
Bonifacas Stundžia Knygoje remiantis žodžių darybinės ir morfologinės analizės principais aprašyta bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistema, aptartas kirtis ir priegaidė bei jų santykis su linijiniais kalbos elementais – skiemenimis, morfemomis, žodžiais. Taip pat skirta vietos ir praktiniam elementarių kirčiavimo taisyklių mokymui. |
|
|
Birutė Kabašinskaitė Knyga skirta ne tik studentams magistrantams, bet ir visiems, kurie domisi žodžių, ypač lietuvių kalbos žodžių, istorija. Be indoeuropiečių kalbų etimologijos istorijos ir priešistorės, čia apibūdinti pagrindiniai teoriniai etimologijos ypatumai. Antrojoje knygos dalyje skaitytojas galės susipažinti su keliolika rinktinių lietuvių kalbos žodžių etimologijų, rašytų tiek lietuvių, tiek užsienio etimologų, ir pats mėginti jas įvertinti. |
|
|
Platonas. „Lisidas, arba Apie draugystę“ „Lisido“ pokalbis sukasi aplink draugystę - jos sąvoką, apraiškas, filosofinį pagrindimą. Guvūs paaugliai ir pagyvenęs filosofas dalijasi savo draugystės patirtimi ir mėgina suprasti, ko ji verta. |
 |
Bonifacas Stundžia Bonifacas Stundžia is aprofessor of Baltic linguistics at Vilnius University and the editor-in-chief of Baltistica, a journal devoted to Baltic linguistics. He is also a member of the Lithuanian Academy of Sciences, Academia Europaea, and the State Commission of the Lithuanian Language. In 1981, Stundžia earned his doctorate with a dissertation on gender in the Baltic languages, and in 1995, he earned his habilitation with a monograph on the accentuation system of Standard Lithuanian. He is the author of several books and more than 80 articles on various synchronic and diachronic aspects of Baltic and Lithuanian linguistics and its history. Lithuanian is the official language of the Republic of Lithuania and one of the official languages of the European Union. It is both modern and the most conservative living Indo-European language. Together with Latvian and such dead languages as Semigallian and Selonian, Lithuanian belongs to the East Baltic branch of the Baltic group, whereas the Western branch consists only of dead languages, i.e. Old Prussian (which is attested) and Yotvingian, Curonian, and Galindian (which are not attested). |
 |
Ingrida Tatolytė Nors šita knyga vadinasi Praktinė retorika, pirmieji du stambūs jos skyriai veikiau yra retorikos mokslo prielaidų, istorijos ir teorijos pagrindų apžvalga. Iš tiesų teorijos ir praktikos skirtimi nelabai tikiu. Bet į teorinį svarstymą ir istorines gaires žvelgiau iš praktinės perspektyvos. Todėl šioje knygoje iš tiesų į teoriją išterpia pavyzdžiai, praktiniai patarimai ir užduotys, o praktinę dalį parankiausia būtų skaityti lygiagrečiai su teorine. Tam knygoje stengiausi palikti nuorodas, pėdsakus, kurie padėtų susieti vieną skyrių su kitu, praktiką su teorija ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, skaitydami paskutinį skyrių ir ruošdamiesi viešajai kalbai, nepamirškite atsiversti skyrelį apie etosą, logosą ir patosą, o skaitydami apie retorinį samprotavimą, žvilgčiokite į komunikacijai skirtą skyrių. |
 |
Vertimo studijų žodynas Žodyne pateikiama didelė dalis bendrųjų ir specialiųjų vertimo studijų terminų, bet tikrai ne visi, nes naujų sąvokų ir jas apibūdinančių terminų vertimo tyrimuose atsiranda kiekvieną dieną. Todėl žodynas nepretenduoja būti nei baigtiniu, nei apimti visus vertimo studijų aspektus, juo labiau, kad dažnai riba tarp vertimo ir kalbos studijų, literatūros analizės, psichologijos, komunikacijos teorijos ar lingvodidaktikos yra išsitrynusi. Autoriai norėtų labiau pabrėžti visų šių dalykų sąsajas, o ne priešpriešą, bet dėl vietos stokos turime apsiriboti tais terminais, kurie sudaro vertimo studijų branduolį. Keliose sritys e vartojamų terminų pateikiame mažiau, nes juos galima rasti ir kituose specializuotuose žodynuose. Rengiant žodyną suklasifikuoti jau vartojami lietuviškieji terminai, ypač iš tokių kalbotyros sričių kaip stilistika, psicholingvistika, pragmatika, be kurių sunku įsivaizduoti bet kokio vertimo analizę, bet didžioji jų dalis – naujai sukurti terminai, anglų, prancūzų, rusų ir kai kuriose kitose kalbose vartojamų terminų atitikmenys. |
Nauji fakulteto darbuotojų leidiniai
2015 m. sausio 22 d.
