Leonas Petravičius gimė 1940 m. spalio 22 d. Juškaičiuose (Raseinių raj.), 1958 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą vokiečių kalbos ir literatūros specialybę. 1963 metais, baigęs universitetą, pradėjo dirbti Vokiečių filologijos katedros dėstytoju.
1972 metais Leonas Petravičius apgynė daktaro disertaciją tuometinio Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute, nuo 1981 iki 1986 metų buvo Vokiečių filologijos katedros vedėjas. Leonas Petravičius buvo puikus pedagogas, vadovavo Studentų mokslinės draugijos Vokiečių filologijos būreliui. Jo vadovaujami studentų darbai buvo ne kartą apdovanoti mokslinėse konferencijose. Leonas Petravičius yra paskelbęs publikacijų vokiečių kalbos gramatikos bei vertimo teorijos ir istorijos klausimais. Studentai jį prisimena kaip nepaprastai šviesų ir kupiną vidinės inteligencijos dėstytoją.
Leonas Petravičius žinomas kaip puikus vertėjas, vertęs literatūros kūrinius iš vokiečių, danų, norvegų, švedų kalbų. Jis Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos garbės narys. Pagal Leono Petravičiaus verstas H. Ibseno ir A. Strindbergo dramas Kauno, Panevėžio ir Vilniaus teatruose pastatyti spektakliai. Reikšmingiausi vertimai – F. Dürrenmatto „Teisėjas ir jo budelis“, „Avarija“ (1966), T. Vesaaso „Didysis žaidimas“ (1973), S. Hoelio „Užburtas ratas“ (1975), H. Bango „Prie kelio“, „Tinė“ (1978), A. L. Kiellando „Garmanas ir Voršė“, „Elsė“ (1980), J. Borgeno „Tamsieji šaltiniai“ (1986), F. V. Reitererio „Dievo teisynas ir gyvenimas“ (1997), W. Heineseno „Geroji viltis“ (1999), kurį vertėjas apibūdino kaip savo mėgstamiausią, J. W. Goethe's „Sielų giminystė“ (2007). Paskutinė jo išversta knygą – šiais metais išėjęs austrų rašytojo Franzo Werfelio romanas „Keturiasdešimt MUSA DAGO dienų“. Apie šio kūrinio vertimą jis kalbėjo dar prieš 30 metų.
Leonas Petravičius apdovanotas 2004 „Metų vertėjo krėslo“ premija už vokiečių autorių klasikų kūrinių Novalio „Heinricho fon Ofterdingeno“, E. T. A. Hoffmanno „Majorato“, Josepho von Eichendorfo „Marmuro statulos“ vertimus.
Vokiečių filologijos katedra reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems.
Šviesus docento atminimas liks visų kolegų ir studentų atmintyje.
Vokiečių filologijos katedra