Taikomosios kalbotyros MA studentė Kamilė Pavydytė dalinasi savo įspūdžiais iš tarptautinės studentų germanistų konferencijos Prahoje
Šių metų kovo 24–25 dienomis man teko lankytis Prahos Karolio universitete bei dalyvauti jau dvyliktą kartą rengiamoje studentų germanistų konferencijoje PRAGESTT (vok. Prager Germanistische Studierendentagung). Senamiesčio didybės apsuptame Filosofijos fakultete mokslinėmis įžvalgomis dalinosi 37 pranešėjai iš 25 skirtingų universitetų. Pranešimai skaityti dviejose sekcijose – literatūros ir kalbotyros. Aptarti literatūrinių motyvų, identiteto, vertimo, vokiečių kalbos didaktikos, diskurso ir kiti aspektai, o temų gausa kiekvienam leido atrasti ką nors naujo bei įdomaus.
Pranešimų apie frazemas ir metaforas sekcijoje Lisa Felden (Miunsteris) tematizavo 2012 m. į Kelno dialektą (vok. Kölsch) išverstų brolių Grimų pasakose esančias frazemas iš vertimo perspektyvos. Tyrėja išsamiai aptarė frazemų skyrimo kriterijus, kontrastyvinės frazeologijos ištakas bei Grimų pasakoms būdingą frazemų įvairovę. Autorė pateikė pavyzdžių, iliustruojančių įvairaus laipsnio frazemų ekvivalentiškumą, atsirandantį verčiant frazemas iš bendrinės kalbos į kitą tos pačios kalbos atmainą. L. Felden pateikė vaizdingų frazemų iš Kelno dialekto ir davė peno pamąstymams apie tai, kokių problemų leksiniu požiūriu gali kilti verčiant grožinės literatūros tekstus.
Sekcijoje apie senuosius tekstus vokiečių kalba Melinda Lisa Michel (Bona) pristatė iki šiol moksle nedaug tyrinėtą Pfalco kurfiursto grafo Liudviko V XVI amžiuje parašytą Dvylikos tomų medicinos knygą (vok. Das Zwölfbändige Buch der Medizin). Tyrėja nagrinėjo greta rinkinio egzistuojantį tryliktą mokslininkų įvairiai vertinamos knygos tomą tekstologiniu požiūriu. Iliustruodama teiginius konkrečiais pavyzdžiais iš rankraščių, ji atkreipė dėmesį į tryliktame tome esančius autoriaus komentarus, pateikiamas šaltinių nuorodas, teksto redagavimo elementus bei papildymus. M. L. Michel aptarė knygoje pateikiamų receptų įvairovę, kompleksiškumą, pateikė ir komiškų knygoje pasitaikiusių gydymo metodų pavyzdžių.
Leksikologijos ir leksikografijos pranešimų sekcijoje Viktória Lantos (Segedas, Vengrija) pristatė vokiečių kaip užsienio kalbos mokymo pasitelkiant anglų kalbą (vok. Deutsch als Fremdsprache nach Englisch) metodą iš leksikologinės perspektyvos. Tyrėja dalinosi asmenine mokymo patirtimi, kai anglų kalba pamokoje tampa efektyvia pagalbine priemone vokiečių kalbos besimokantiems vengrų kalbos gimtakalbiams moksleiviams. V. Lantos išsamiai pristatė vengriškų vokiečių kaip svetimosios kalbos vadovėlių spektrą, atskleidė sisteminius panašumus ir skirtumus tarp knygose pateikiamų klausiamųjų žodžių, skaitvardžių. Vokiečių kaip užsienio kalbos mokymas pasitelkiant anglų kalbą tyrėjos įvertintas kaip efektyvus ir perspektyvus kalbų mokymo(si) būdas.
Šioje pranešimų sekcijoje savo tyrimą pristačiau ir aš. Išanalizavus aštuoniasdešimt elektroninių žodynų straipsnių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynuose paaiškėjo, jog vyriška gramatinė giminė aiškiai dominuoja abiejų kalbų elektroninėje leksikografijoje. Pastebėtas ryškus vyriškos giminės įvardžių ir daiktavardžių vyravimas leksikografiniuose tekstuose, vyriškos giminės dalyvių ir pusdalyvių dominavimas lietuviškos, leksikografijos kontekste, didesnė vyriškos gramatinės giminės žodžių leksinė įvairovė. Galima teigti, jog šiuolaikiniai šių kalbų el. žodynai tik iš dalies atspindi realią kalbinę vartoseną, daugiausiai koncentruojasi į vyriškas patirtis ir yra persmelkti lyčių stereotipų.
Diskurso ir komunikacijos pranešimų sekcijoje Patricia Linnemann (Miunsterio universitetas, Vokietija) pristatė stalo žaidimo 6 nimmt! žaidėjų komunikacijos analizę. Remdamasi komunikacijos aktų apraiškų žaidimuose teorijomis, tyrėja aptarė šiai komunikacinei situacijai būdingus pragmatinius, leksinius, prozodinius ir kai kuriuos kitus nelingvistinius aspektus, kurie paaiškėjo iš tyrėjos atliktos garso įrašo žaidžiant transkripcijos. P. Linnemann pabrėžė, jog komunikacija tarp žaidėjų stalo žaidimo metu yra itin perspektyvus tolimesnis tyrinėjimų objektas, taip pat išskyrė savo naujai pastebėtas komunikacines žaidėjų praktikas.
Konferencijos dalyviai turėjo progą susipažinti ir su Karolio universitete sukurta SAMSA programėle. Programėlė, į kurią integruotas interaktyvus žemėlapis, apima su vokiškai kalbančių kraštų kultūra, literatūra, asmenybėmis bei institucijomis susijusias vietas Prahoje ir išsamius jų aprašymus – ne veltui jai suteiktas Kafkos novelės Metamorfozė pagrindinio veikėjo vardas.
Baigiamąjį konferencijos uždarymo žodį tarė Karolio universiteto germanų studijų instituto profesorius dr. Manfredas Weinbergas, išreikšdamas viltį, kad kitais metais, tryliktoje PRAGESTT konferencijoje, susitiksime ne ekranuose, bei kviesdamas tolesniems vokiečių kalbos ir literatūros tyrimams. Dėkodama konferencijos organizatorių komandai bei savo alma mater už galimybę sudalyvauti PRAGESTT, vykti į šią konferenciją norėčiau paraginti visus studentus, kuriems vokiečių kalba yra artima - ji čia suvienijo visus dalyvius!
