Gerbiamas Rektoriau, gerbiamas Dekane, gerbiama Prodekane, brangūs Dėstytojai, Svečiai, Absolventų artimieji, visa Filologijos fakulteto Bendruomene ir Absolventai, kurie jau visai netrukus, su plačiomis šypsenomis, iš Šv. Jonų Bažnyčios žengs į Didįjį kiemą, savo rankose laikydami svarbų mokslo įvertinimą, noriu pasveikinti visus susirinkusius į šiandienos iškilmes, pažyminčias keletą metų trukusios įsimintinos studentų kelionės pabaigą.
Ši kelionė, kaip ir dauguma kitų, nebuvo monotoniška – joje netrūko kliūčių, iššūkių, išbandymų bei nuotykių, kurie paskatino mus tobulėti ir suformavo tvirtą moralinį pagrindą. Mūsų kartos kelionėje pasitaikė COVID-19 pandemija, pakitusi geopolitinė situacija bei dirbtinis intelektas, nejučia įsiliejęs ne tik į kasdienį, bet ir mokslo pasaulį. Kiekvienas iš šių išbandymų tik dar labiau mus sustiprino. Nuotolinės paskaitos paskatino gebėjimą lanksčiau prisitaikyti prie esamos situacijos; visai netoliese pakitusi geopolitinė situacija sustiprino vienybę, ryšį tarp žmonių, suteikė galimybę pajusti vidinę tvirtybę ir nubrėžė nenutrinamas laisvės suvokimo ribas; dirbtinis intelektas atvėrė naujas galimybes, tačiau kartu ir išbandė mūsų sąžiningumą. Kadangi visi esame čia, galime būti tikri – žinias bei vertybes tikrinančius egzaminus išlaikėme ir dėl to galime savimi didžiuotis.
Didžiuokimės, kad baigiame daugiakultūrį ir įvairiakalbį Filologijos fakultetą. Juk MES esame tikrieji žodžio žmonės. MES ne tik išmanome žodžio anatomiją ir gebame jį ištirti iki pat griaučių, o dar svarbiau, kad savo žodžių laikomės! Juk vieną rugsėjo dieną, įžengę pro Filologijos fakulteto duris, kiekvienas sau pažadėjome po keleto metų šias duris sėkmingai užverti. Tai, kad šiandieną visi esame čia ir yra pats tikriausias žodžio laikymosi įrodymas.
Žodžiai: morfemos, fonemos – tokie ir kiti terminai filologijos mokslų neparagavusiam žmogui atrodytų tarsi burtažodžiai, tačiau mūsų fakultete jų netrūksta ir dar ilgai netrūks. Kopdami Filologijos laipteliais, dar pirmuosiuose kursuose supratome, kokios svarbios yra atminties šukės, kad sintaksės medžiai bet kada ir bet kur neauga, kad tekstas turi būti audžiamas it pėdkelnės, o terminai kalba ir literatūra yra kur kas labiau kompleksiški nei juos apibrėžia Lietuvių kalbos žodynas.
Ne tik už atmintin įskiepytus žodžius, bet ir svarbias gyvenimo pamokas visada būsime dėkingi savo Dėstytojams. Už palydą kliūčių kupiname kelyje – savo artimiausiems. Už studentų balso atstovavimą bei darnesnės Bendruomenės kūrimą – Studentų atstovybei. I would also like to thank our international students and our international community for choosing our Faculty. We are grateful for the cultural exchange you bring, the languages you share, and the friendships you foster within our community. Your contribution helps us expand our knowledge and deepen our understanding of the meaning of philology. Galiausiai norisi tarti ačiū visam Fakultetui bei jo Bendruomenei už suteiktas galimybes studijuoti, už sutiktus žmones ir už mumyse išugdytus Filologus ir Filologes.
Šiandien užveriame vieno etapo duris, tačiau kelionė po gyvenimo vingrybes ties čia nesibaigia. Aristotelis sakė, kad be drąsos šiame pasaulyje nieko nepadarysime. Todėl nepaisant to, kur tolesnė kelionė mus nuves, drąsiai svajokit, nes drąsiausios svajonės pildosi, drąsiai klyskit, nes drąsiausios klaidos išmoko vertingiausių pamokų, drąsiai rinkitės ir nebijokite savo sprendimų.
Ir, svarbiausia, niekada nepamirškite šių žodžių: „Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dalykais, kurių nedarei, negu tais, kuriuos darei. Taigi, išplauk iš ramybės uosto. Pagauk pasatą savo burėms. Tyrinėk. Svajok. Atrask.“ – Markas Tvenas. Ačiū ir didžiausios sėkmės!
Lietuvių filologijos bakalaurė
Aušrinė Tverskytė