Šie metai Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedrai ypatingi – minima 25-erių metų sukaktis. Jubiliejui pažymėti buvo skirta ir rugsėjo 22–24 d. Fakultete vykusi tarptautinė konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, kvietusi apmąstyti vertimą, jo vietą, vaidmenį ir įtaką, sparčiai kintančiame plačiame socialiniame, daugiakultūriame komunikaciniame kontekste.
Konferencijos atidaryme – sveikinimai Vertimo studijų katedrai
Per konferencijos atidarymą susirinkusius svečius iš Lietuvos bei svečių šalių sveikino katedros vedėja prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė bei Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas.
Prof. Maskaliūnienė dėkojo visiems buvusiems ir esamiems Vertimo studijų katedros darbuotojams, per tiek metų prisidėjusiems prie katedros gyvavimo ir istorijos rašymo. Apie katedros veiklą šiltai atsiliepė ir buvęs Filologijos fakulteto dekanas Kęstutis Urba, vadovavęs Fakultetui tuomet, kai buvo įkurta katedra, – jis teigė, kad „Vertimo studijų katedra yra paskutinis mano kūdikis, tačiau iš visų auga sveikiausias“.
Anot prof. Maskaliūnienės, ketvirtis amžiaus galbūt nėra didelis laiko tarpsnis, bet svarbu pabrėžti, kad katedra vystėsi ir vystosi itin dinamiškais, iššūkių pilnais laikais. Atgavus Nepriklausomybę vertimų ir profesionalių vertėjų trūkumas tapo akivaizdus, o įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė dar platesni tarptautinio bendradarbiavimo horizontai. Nuo to laiko Vertimo studijų katedra nuosekliai dirba stengdamasi užpildyti šį lauką. Įkurtos bakalauro ir magistro studijos augina profesionalius, išsilavinusius naujus vertėjus; jos nuolat tobulinamos atliepiant naujausius poreikius. Nenuostabu, kad Vertimo studijų katedros magistrantūros programa yra įtraukta į „European Master’s in Translation“ tinklą, kuriam priklauso geriausios Europoje vertimo magistrantūros programos.
Prorektorius Vasiliauskas, kalbėdamas apie katedros reikšmę, priminė apie daugiakultūrę Vilniaus istoriją, kurią liudija ir pirmieji Gedimino laiškai, ir iki šiol mieste skambančios įvairiausių tautų kalbos. Tokiame įvairialypiame kultūriniame lauke Vertimo studijų katedra yra tarsi bastionas, jungiantis Lietuvą su pasauliu. Fakulteto dekanė Šeškauskienė taip pat pabrėžė Vertimo studijų tarpdisclipiniškumą bei sveikino vis augančią vertėjų bendruomenę.
Paminėti jubiliejui atidaryta paroda
Pirmą konferencijos dieną svečiai buvo pakviesti apsilankyti ir jubiliejų pažymėti skirtoje parodoje „Vertimo studijų katedrai 25-eri: mūsų tyrimai ir vertimai“. Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje atidaryta paroda pristato katedros dėstytojų bei absolventų nuveiktus darbus.
„Paroda ypatinga tuo, kad didžioji dalis darbų – grožinės ir humanitarinės literatūros vertimai iš įvairių kalbų (anglų, italų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitų, taip pat vertimai iš lietuvių kalbos į anglų kalbą). Jų tiek daug, kad parodoje sutalpinome tik nedidelę dalį išverstų knygų, kuriomis galime didžiuotis kaip savo darbo vaisiais, nes būtent mūsų dėstytojų ir jų parengtų vertėjų išverstos knygos išsiskiria ir verčiamais autoriais, ir vertimo kokybe. Žinoma, parodoje galite pamatyti ir katedros kolegų originalius, įvairią vertimo tyrimų tematiką atspindinčius kūrinius, vadovėlius, žodynus. Leidžiame vienintelį Baltijos šalyse specializuotą žurnalą „Vertimo studijos/ Studies in Translation“. Gaila, kad negalime parodyti, kiek daug išvertėme įvairiausių dokumentų, Europos Sąjungos teisės tekstų, sutarčių ir t. t. Bet manau, kad besidomintieji gali susidaryti neblogą vaizdą apie tai, ką nuveikėme ir kuo išsiskiria studijos Vertimo studijų katedroje,“ – pasakojo Vertimo studijų katedros vedėja Maskaliūnienė.
Paroda veikia VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (III a., Universiteto g. 3) iki spalio 15 d.
Konferencijoje – aktualūs užsienio mokslininkų pranešimai
Intensyvi trijų dienų konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ subūrė mokslininkus ne tik iš Lietuvos bei Europos universitetų, bet ir Singapūro, JAV, Indijos, Kosta Rikos, Turkijos, Malaizijos, Kanados bei kitų pasaulio šalių. Nemažai mokslininkų atstovavo ir Ukrainos universitetams. Pagrindinius pranešimus skaitė: Jorge Díaz-Cintas (Londono universiteto koledžas), Nike K. Pokorn (Liublianos universitetas), Joss Moorkens (Dublino miesto universitetas), Sharon O’Brien (Dublino miesto universitetas) ir Elisabet Tiselius (Stokholmo universitetas).
Prof. Maskaliūnienė teigia, kad „būtent praplėstu horizontu ši konferencija labai svarbi ir Lietuvai, nes leidžia įtraukti į akademinių tyrimų lauką ir mums mažiau žinomas kultūras, aktualizuoti klausimus, kurie, nors ir skleidžiasi iš kitos kultūrinės perspektyvos, išryškina bendras vertėjams bei vertimo tyrėjams kylančias problemas. Labai akivaizdžiai pasimatė ir bendri tyrimų kontūrai (pvz., galėjome aptarti pokomunistinių šalių cenzūros patirtį, jos panašumus ir skirtumus), išryškėjo bendras vertimo istorijos laukas. Buvo paliestos ir pačios naujausios, seniau Lietuvoje mažiau tirtos problemos: vertimo krizių situacijose, karo ir konfliktų kontekste, vertimo ir propagandos santykis“.
Susirinkusi mokslininkų bendruomenė buvo kviečiama diskutuoti apie vertimo, ideologijos ir etikos santykį, vertimo cenzūros apraiškas, kurias pastaraisiais metais pagal LMT finansuojamą projektą tiria katedros mokslininkų grupė. Anot katedros vedėjos, šiandien tai ypač aktualios temos, nes vertimas nevyksta vakuume, jo poreikis atsiranda prisodrintame ideologijų, kultūrų ir pozicijų lauke, todėl ir pats vertimo procesas, ir jo produktas bei vertimo situacijos dalyviai yra šio lauko veikiami ir patys jį veikia. Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai, sparti komunikacinių technologijų plėtra, medijų skvarba į seniau tik vienos šalies interesams priklausiusias sritis bei visuotinis informacijos ir jos aptarimo poreikis išryškino vertimo patikimumo bei pasitikėjimo vertimu, o sykiu ir vertimo technologijų bei vertėjų atsakomybės klausimus. Šie pokyčiai atitinkamai veikė vertimo tyrimų lauką, todėl konferencijoje aptariamų problemų spektras ypač platus.
Konferencijos programoje – ir vertėjų bendruomenei skirtas tarptautinis Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato programos „Verčiame Europai“ seminaras „Etika mašininio vertimo laikais“. Seminaro tema – etika – leido iš naujo permąstyti vertimo etikos klausimą: vertimo santykį su originalu, reikalavimą vertėjams likti nešališkiems, kultūrnės empatijos būtinybę, atsakomybės klausimą naudojantis technologijomis, vertėjų rengimo ir pasirengimo versti emociškai ir vertybiškai sudėtingomis sąlygomis poreikį.
