Šios disertacijos tyrimo objektas yra baltų kalbų rankraštinių dvikalbių žodynų vokiškosios dalies sudurtinių daiktavardžių daryba. Medžiaga rinkta iš įvairių amžių šaltinių: paties pirmojo vokiečių-prūsų kalbų Elbingo žodynėlio XV a. nuorašo, J. Langijaus XVII a. latvių-vokiečių kalbų ir XVIII a. J. Brodovskio vokiečių-lietuvių kalbų žodynų.
Tyrimo medžiagą sudaro vokiečių kalbos daiktavardžių dūriniai, surinkti iš minėtų baltų kalbų žodynų. Tyrimo duomenys pateikiami šia tvarka: pirmiausia aptariama sudurtinių žodžių rašyba, po to detaliai aprašomi dūrinių modeliai pagal jų pirmojo dėmens kalbos dalį, apžvelgiamas jų jungimo pobūdis. Galiausiai analizuojami sudurtiniai žodžiai pagal jų dėmenų semantinį-sintaksinį ryšį, išskiriant determinatyvinius, posesyvinius, kopuliatyvinius ir valdomuosius dūrinius, ir aprašoma pastarųjų kompozitų dėmenų darybinė struktūra. Kiekvienos tyrimo dalies pabaigoje apžvelgiami žodžiai su unikaliomis morfemomis, konfiksais bei afiksoidais.