Disertacijos objektas yra XIX amžiaus pirmosios pusės Mažosios Lietuvos surinkimininkų giesmynų ir jų giesmių istorija tekstologiniu, lingvistiniu požiūriu.
Tyrimo šaltiniai – giesmynai Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai (1817, Tilžė) ir Mažos giesmių knygelės (1819, Tilžė), manoma parengti pasauliečio pamokslininko Kristijono Endrikio Mertikaičio. Šioje disertacijoje pirmą kartą išsamiai analizuojama giesmynų ir jų dalių sandara, kalba ir šaltiniai, apžvelgiami XVIII amžiaus Karaliaučiaus vokiški giesmynai, atskleidžiamas Halės pietizmo vaidmuo, sudarant vokiškų ir lietuviškų giesmynų repertuarą.