Sidebar

Bendros naujienos

Sveikiname Fakulteto profesorių Bonifacą Stundžią ir studentus Eveliną Atminytę (Semiotika) ir Simoną Baliukonį (Klasikinės studijos), kuriems buvo skirtos Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premijos!

Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia apdovanotas LMA vardine Kazimiero Būgos premija už fundamentalius baltistikos tyrimus ir Kazimiero Būgos tradicijų nuoseklią tąsą. Tai viena iš 18 LMA įsteigtų vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus.

Evelinai Atminytei ir Simonui Baliukoniui premijos skirtos už LMA kasmet renkiamo LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laimėjimą. Evelinai Atminytė premiją pelnė už už mokslo darbą „Sovietmečio Lietuvos naujametiniai sveikinimo atvirukai: objekto, sakymo, referencijos semiotika“ (darbo vadovas dr. Paulius Jevsejevas), o Simonas Baliukonis – už mokslo darbą „Platono „Įstatymų“ dešimta knyga: kontekstas, problematika, aktualumas“ (darbo vadovas dr. Vilius Bartninkas).

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. vasario 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks MS Teams platformoje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, informacija apie artimiausius posėdžius (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. 2022 m. Fakulteto veiklos plano tvirtinimas (mokslas, studijos, bendruomenė) (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
  3. Dekanės pateiktos Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
  4. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės 2021 m. sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
  5. VU FLF studentų baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarka (pristato prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  6. Atnaujinti Anglistikos ir Rusistikos magistrantūros studijų planai (visų specializacijų) (pristato Studijų kolegijos pirmininkė Jūratė Levina, 5 min.)
  7. Intermedialių literatūros studijų MA ir Literatūros antropologijos ir kultūros MA SPK atnaujinimas (pristato studijų prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Vasario 28 d., pirmadienį, 13.00 val. Laima Vincė Sruoginis gins disertaciją „Atmintis ir Postatmintis Šiaurės Amerikos lietuvių kilmės rašytojų literatūroje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2016–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Association for Advancement of Baltic Studies

Mokslinė vadovė – prof. dr. Regina Rudaitytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

  • doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • prof. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • dr. Eva Eglāja-Kristsone (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • doc. dr. Irena Ragaišienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • doc. dr. Tomas Vaiseta (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

MicrosoftTeams-image_copy_copy_copy.pngMieli kolegos,

Sveikinu su Valstybės atkūrimo diena! Jau 104 kartą galime didžiuotis savo valstybe, džiaugtis ir švęsti, o nepriklausomoje Lietuvoje - ir tuo džiaugsmu atvirai su visais dalintis. Branginkime šią nuostabią šventę. Prisiminusi pernykščias pusnis, siunčiu nuotrauką, kurioje matyti ne tik jos, bet ir gražiausias mūsų valstybės žiedas. :)

Su švente, mielieji!


Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Vasario 9 d. per Graikų kalbos dienos minėjimą, uždarant 2021 m. paskelbtus Graikų literatūros metus, mūsų Klasikinės filologijos katedros dėstytojai Kristinai Svarevičiūtei buvo įteiktas Graikijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Geradarystės ordino Didysis kryžius, kurį jai skyrė Graikijos Respublikos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Šį apdvanojimą Graikijos ambasadorius Lietuvoje Dimitrios Xenitellis K. Svarevičiūtei įteikė už nuopelnus mokslinėje ir literatūrinėje veikloje, organizuojamus renginius, atliekamus vertimus bei kitokią įvairią graikų kalbos sklaidą. Džiaugiamės ir sveikiname!

Vakaro metu buvo pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos" (leidykla „Gelmės").

ssssSu giliu liūdesiu priėmėme žinią, kad mirė profesorius Jerzy Bartmińskis. Į amžinybę iškeliavo vienas iškiliausių pasaulio kalbotyrininkų, lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas, slavistas, semantikas, aksiologas ir tekstologas.

Amžinąjį atilsį prof. Jerzy Bartmińskis buvo ilgametis žurnalo „Etnolingwistyka“ vyriausiasis redaktorius, daugiau kaip 900 straipsnių ir 12 knygų (iš jų „Stereotypu mieszkają w języku“, „Studia etnolingwistyczne“, „Językowe podstawy obrazu świata“) autorius, Liaudies simbolių ir stereotipų žodyno bei Slavų ir jų kaimynų aksiologinio leksikono, sudarančio lenkų etnolingvistinės minties ramstį ir kanoną, redaktorius. 

Jerzy Bartmińskis buvo aktyvus Lenkijos mokslų akademijos narys, taip pat daugelio mokslinių komitetų narys, tarp jų Etnolingvistinės komisijos prie Tarptautinio slavistų komiteto pirmininkas, Eurazijos mokslų akademijos Minske, Lenkų kalbos tarybos prie Lenkijos mokslų akademijos prezidiumo, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Lenkų etnologijos mokslų komiteto, Literatūros studijų komiteto narys.

Už savo nuopelnus apdovanotas Auksiniu kryžiumi, Oskaro Kolbergo apdovanojimu, Polonia Restituta ordino Riterio kryžiumi, Polonia Restituta ordino Karininko kryžiumi, Sidabro medaliu „Už nuopelnus kultūrai Gloria Artis“, medaliu „Už nuopelnus Lenkijai“ (2016 m.). 

Amžinąjį atilsį Profesorius buvo ištikimas daugelio akademinių sluoksnių draugas ir geroji dvasia. Džiaugiamės galėję Jį pažinti ir klausytis jo paskaitų Vilniuje. Jis dalijosi su mumis savo gausiomis žiniomis, teikė patarimus ir paramą visais organizaciniais ir moksliniais klausimais, nurodė lituanistikai svarbias tyrimų ir plėtros kryptis. Istoriniais šaltiniais paremti Profesoriaus pamąstymai apie žmogaus vietą visatoje ir jo esaties įsišaknijimą kultūroje bei išmintingas požiūris į praeitį padeda suprasti dabartį, ir neabejotinai liks svarus atspirties taškas tolesnei mokslo minties plėtrai šalyje ir už jos ribų.

Reikšdami nuoširdžią užuojautą akademinei bendruomenei dėl šios skaudžios netekties, amžinąjį atilsį Profesoriaus šeimai ir artimiesiems linkime visokeriopos stiprybės, vilties ir tikėjimo. 

Profesoriaus laidotuvės vyks rytoj, vasario 11 d., 13.00 val. Lietuvos laiku ir bus transliuojamos nuotoliniu būdu > 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos