2022 m. rugsėjo 15 d.
Sveikiname Tomą Čenį sėkmingai apgynus disertaciją „(Neo)barokiniai šiuolaikinės rusų literatūros aspektai“.
Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!
2022 m. birželio 15 d.
Kviečiame aplankyti Filologijos fakulteto dėstytojos prof. Birutės Jasiūnaitės popieriaus karpinių parodą „Laisvalaikio valandos“, veikiančią Literatūriniame A. Puškino muziejuje. Karpiniai suskirstyti į keturias temines grupes: „Gėlės ir žolės“, „Paukščiai, žuvys, drugiai“, „Miškai ir sodai“, „Mieste ir kaime“. Jas skiria ir keturios karpinių fono spalvos. Autorė karpo nuo vaikystės: pradėjo nuo paprastų kalėdinių žvaigždučių. Šios parodos darbai irgi baltos spalvos. Parodose B. Jasiūnaitė dalyvauja nuo 1985 metų.
Parodą galima aplankyti muziejaus patalpose iki birželio 30 d.
Įėjimas su muziejaus bilietu:
Suaugusiems – €1,20.
Moksleiviams, studentams, senjorams – €0,60.
2022 m. birželio 13 d.
Birželio 12 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, kalbininkei, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentei dr. Reginai Venckutei įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Nuoširdžiausi sveikinimai!
Laureatė savo kalboje jautriai ir įžvalgiai kalbėjo apie mokytojo ir mokinio ryšį – jis prasmingas tik tada, kai yra abipusis supratimas, apie kalbą žmogaus ir tautos gyvenime – gimtoji kalba yra tikrasis tautos gyvybės pagrindas.
Premijos komisijos sprendimą paskelbė Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, premiją įteikė Kazickų šeimos atstovė Lucy Kazickas, Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė ir LKD valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė. Reginą Venckutę sveikino Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, gausus būrys kolegų ir bičiulių.
Renginį vedė prof. dr. Irena Kruopienė, muzikine programa jį papuošė vargonininkė prof. Renata Marcinkutė-Lesieur ir solistė Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė. Šv. Mišias Kazickų šeimos intencijomis aukojo Antanas Saulaitis SJ.
2022 m. birželio 1 d.
Serijoje “Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos” išleista Baltijos kalbų ir kultūrų instituto lektorės Ramunės Dambrauskaitės Muralienės parengta „Švedų kalbos gramatika“. Tai elektroninė PDF formato knyga, laisvai prieinama adresu Vol 16 (2022): Ramunė Dambrauskaitė Muralienė. Švedų kalbos gramatika / Swedish Grammar | Scandinavistica Vilnensis (vu.lt) ir spausdinta knyga (tiražas – 100 egzempliorių). Gramatikos rankraščio rengimą iš dalies rėmė Norvegijos finansinis mechanizmas, finansavęs projektą „Norvegų ir kitų skandinavų kalbų studijų plėtra Vilniaus universitete“, kurio metu Skandinavistikos centre buvo rengiamos Šiaurės šalių kalbų gramatikos ir žodynai. Gramatikos leidybą rėmė Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas (Sweden–Lithuania Cooperation Fund).
Kviečiame skaityti daugiau:
2022 m. gegužės 16 d.
Skandinavistikos centro studentė, vertėja Greta Barkauskytė Švedijos Instituto naujienlaiškyje pasakoja apie studijas Vilniaus universitete, keliones į Švediją literatūros tyrimus ir vertimą: „Be galo džiaugiuosi, kad nuo pat pirmųjų metų [Vilniaus] universitete per švedų kalbos paskaitas skaitome daug švediškos literatūros. Dar ir dabar didžiuma mano kursiokų atmintinai deklamuoja Krakel Spektakel, Karin Boye ir Tomas Tranströmer eilėraščius.“
Kviečiame skaityti:
En kort nybörjarkurs i svenska ledde till ett djupt intresse för svensk litteratur – Svenska språket
2022 m. gegužės 16 d.
Gegužės 11 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas. Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius. Pristatymo renginyje dalyvavo rinkinio sudarytoja ir mokslinė redaktorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, akademinė visuomenė, VU turkų kalbą studijuojantys studentai, žurnalistai, svečiai. Renginį moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Pristatymo metu susirinkusieji galėjo išvysti ritualinį dervišų šokį „Sema“.
Po pristatymo visi dalyviai susipažino su paroda ir totorių kulinarinių paveldu. Vaišes paruošė asociacija „Totoriškas skonis“ (vadovas Tairas Kuznecovas).
Leidinio rengėja doc. dr. Galina Miškinienė dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, recenzentams dr. T. Čelkiui ir prof. dr. Süer Ekerui, redaktorei Tatjanai Girniuvienei, maketuotojai-dizainerei Jūratei Žižytei už visokeriopą pagalbą rengiant ir pristatant mokslinių straipsnių rinkinį.
Doc. dr. Galina Miškinienė
Iš kairės į dešinę: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, turkų kalbą studijuojanti studentė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, doc. dr. Galina Miškinienė, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev ir turkų kalbą studijuojanti studentė
2022 m. gegužės 10 d.
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl Lietuvos rusų dramos teatro pervadinimo, taip pat dėl Kauno A. Puškino gimnazijos pavadinimo keitimo. Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras Pavelas Lavrinecas mano, kad karas Ukrainoje sujudino visuomenę, sukėlė labai daug emocijų, tačiau nereikėtų veikti paskubomis.
„Turime suvokti skirtumą tarp rusų kultūros ir šiuolaikinės Rusijos valstybės. Ir juo labiau pačioje rusų kultūroje skleisti šį suvokimą – suvokimą, kad Lietuvos rusų kultūra yra mūsų šalies kultūros paletės dalis, elementas, viena iš spalvų“, – interviu portalui LRT.lt sakė P. Lavrinecas.
Kviečiame skaityti visą interviu >
2022 m. balandžio 25 d.
Stačiatikybė – antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis. Iki XX a. pradžios, dabartinės Ukrainos teritorijoje veikė vienintelė – Maskvos patriarchatui pavaldi – Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Tačiau, kartu su politinės nepriklausomybės siekiais, atsirado ir nepriklausomomis norinčios būti nacionalinės bažnyčios. Šiuo metu Ukrainoje egzistuoja dvi didelės stačiatikių bendruomenės: jau minėtoji Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčia ir vieninga Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Pastaroji autokefaline tapo po Krymo aneksijos – prieš trejus metus Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus suteikė jai nepriklausomybę ir savivaldą.
Apie nesutarimus stačiatikių bažnyčioje laidoje „Svarbi valanda“ – pokalbis su Vilniaus universiteto docentu dr. Giedriumi Tamaševičiumi. Kviečiame klausytis >
