2022 m. lapkričio 24 d. VU bibliotekoje atidaryta paroda „Baltistikos platybėse. Bonifacui Stundžiai 70“, skirta profesoriaus Bonifaco Stundžios jubiliejui paminėti. Minėjimo metu profesoriui taip pat buvo įteiktas LR Seimo paskirtas apdovanojimas ir Seimo vicepirmininko padėka.
Sveikinimo žodžius Vilniaus universiteto bendruomenės vardu tarė rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Rektorius dėkojo prof. Stundžiai už nuoširdų atsidavimą moksliniam ir pedagoginiam darbui, rūpinimąsi lietuvių kalba ir baltistikos mokslo plėtojimą, baltistikos ir klasikos darbų rengimą bei publikavimą. Priminęs profesoriaus darbus ir pasiekimus, rektorius teigė, kad prof. Stundžia yra „ištikimybės šaliai, universitetinėms vertybėms ir kalbos idealams pavyzdys“. Fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė taip pat sveikino profesorių ir dėkojo jam už ilgametį darbą Fakultete puoselėjant akademinę veiklą ir auginant naujas filologų kartas. Sveikinimus tęsė profesoriaus kolegos, anksčiau buvę jo studentais: jie negailėjo šiltų žodžių prof. Stundžiai už jo atsidavimą savo profesijai ir pedagoginį talentą.
Akademikas Bonifacas Stundžia yra baltų kalbų tyrėjas, pedagogas ir aktyvus lietuvių kalbos puoselėtojas, beveik dešimtmetį vadovavęs VU Filologijos fakultetui, Baltistikos katedrai. Profesorius yra Lietuvos ir Latvijos mokslų akademijų narys, Latvijos universiteto garbės daktaras, Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas, Europos akademijos narys, Tarptautinio lingvistų komiteto generalinės asamblėjos narys, įvertintas Jono Kazlausko, Kazimiero Būgos premijomis, apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu, tapęs Tauragnų krašto garbės piliečiu.
Į filologijos mokslus atėjęs iš Daunorių kaimo (Utenos r.), Bonifacas Stundžia Vilniaus universitete studijavo lituanistiką ir klasikines kalbas. Daktaro disertaciją parengė 1981 m. iš giminės kategorijos ir daiktavardžio giminių bei kamienų variantų baltų kalbose, o habilitaciją apgynė 1996 m., publikavęs monografiją Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema (1995). Bonifacas Stundžia taip pat domisi baltų kalbų žodžių daryba, 2019 m. publikavo monografiją Daiktavardžių dūryba vokiškuose XVII–XVIII a. baltų kalbų žodynuose (kartu su D. Jarmalavičiumi). Didelę dalį tyrimų rezultatų paskelbė Lietuvos ir užsienio kalbotyros žurnaluose, straipsnių rinkiniuose. Profesorius parengė spaudai Pirmąją prūsų knygą (kartu su M. Klusiu, 1995), Martyno Mažvydo Katekizmą (kartu su R. Šepetyte, 1997), Giacomo Devoto Baltistikos raštus (kartu su P. U. Diniu, 2004), Giuliano Bonfantės Baltistikos raštus (kartu su P. U. Diniu, 2008), Ferdinando de Saussure’o Baltistikos raštus (kartu su D. Petit, 2012) ir kt., yra tarptautinio baltų kalbotyros žurnalo Baltistica vyriausiasis redaktorius, taip pat kitų pasaulio baltistikos žurnalų redakcinių kolegijų narys.
Lietuvių kalbotyroje Bonifacas Stundžia įtvirtino morfonologinės kirčio bei priegaidės sampratos koncepciją, pagal kurią lietuvių kalbos žodžių kirčiavimas yra nulemtas juos sudarančių morfemų akcentinių savybių, sukūrė morfemų bei žodžių akcentinę klasifikaciją, išryškino kirčio bei priegaidės ryšį su žodžių daryba, semantika ir pragmatiniais veiksniais. Plačiai naudodamas tarmių medžiagą, išanalizavo cirkumfleksinės metatonijos ryšį su senąja kilnojamojo kirčio paradigma, aptarė kirčio atitraukimo dinamiką dabartinėse rytų aukštaičių šnektose, išnagrinėjo neomobiliojo kirčio paradigmos raidą lietuvių kalboje.
Bonifacas Stundžia ištyrė kuopinės daugiskaitos formų kirčiavimo poveikį vardažodžių akcentinių paradigmų kirčiavimo raidai, nustatė daiktavardžių kirčiavimo variantų susidarymo priežastis, kuriomis paaiškino kirčiavimo nesutapimus su lietuvių leksika, atliko Endzelyno dėsnio statistinę analizę, pagrindusią kirčiavimo dėsningumų išimtis. Atlikdamas prūsų sudurtinių daiktavardžių analizę, Profesorius pasiūlė savitą keliakalbių senųjų žodynų faktų tyrimo metodologiją, padėjusią nustatyti vokiečių kalbos įtaką prūsų kalbai. Lygindamas iš XVII–XVIII a. lietuviškų ir latviškų šaltinių surinktą medžiagą su vokiečių kalba, analizavo baltų kalbų dūrinių kilmę, struktūrą ir semantiką, aktyviai tyrė ir dabartinės lietuvių kalbos žodžių morfemų konkurencijos procesus, hibridinių vardažodžių darybą.
Šalia baltų akcentologijos, kalbų istorijos ir žodžių darybos tyrimų ar baltistikos ir klasikos darbų rengimo spaudai, Bonifacas Stundžia aktyviai dirba profesoriaus darbą Vilniaus universitete ir kitų šalių baltistikos centruose. Jis yra daugybės įvairių baltų kalbų istorijos, akcentologijos, prūsistikos, bendrinės lietuvių kalbos kursų autorius, įvairių seminarų ir specialių kursų iš baltų kalbų ir morfonologijos vadovas, parengęs kelias mokymo priemones studentams. Profesorius yra apie šimto baigiamųjų darbų vadovas, keliolika Jo doktorantų apgynė įvairios tematikos daktaro disertacijas.
Profesoriui visą laiką rūpi gimtoji lietuvių kalba. Bonifacas Stundžia, ilgametis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas, nuosekliai tiria gyvosios lietuvių kalbos vartosenos polinkius ir tyrimo rezultatus pristato visuomenei, yra aktyvus gimtosios tarmės puoselėtojas. Savo žiniomis apie baltų kalbas ir kultūras Profesorius labai dažnai dalijasi žiniasklaidoje – yra dalyvavęs daugiau nei šimte interviu ir pokalbių televizijos ar radijo laidose, spaudoje, interneto portaluose.
Nuoširdžiai sveikiname prof. Bonifacą Stundžią ir kviečiame apsilankyti jubiliejui skirtoje parodoje VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, III a.). Paroda veiks iki gruodžio 31 d.
Visa renginio nuotraukų galerija >>
