Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Atsisveikiname su Bronislava Matulaityte (1935–2021), ilgus metus dirbusia VU Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kalbos ir vokiečių kalbos gramatikos dėstytoja.

1954–59 m. Bronislava Matulaitytė studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus V. Kapsuko universitete. Po to vienerius metus mokytojavo Širvintų rajono Čiobiškio vidurinėje mokykloje. 1960–62 m. dirbo Mokyklų tyrimo institute laborante. Nuo 1962 m. B. Matulaitytė dirbo Vilniaus V. Kapsuko universitete Užsienio kalbų katedroje ir dėstė vokiečių kalbą Istorijos-filologijos, Teisės ir Ekonomikos mokslų fakultetuose. Vokiečių filologijos katedroje B. Matulaitytė dirbo nuo 1973 m., dėstė praktinę vokiečių kalbą, gramatiką, leksikologiją, vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams darbams.

Šiuo metu Vokiečių filologijos katedroje dirbantys dėstytojai taip prisimena savo buvusią kolegę ir mokytoją: „... išraiškinga dėstytoja, įdomi asmenybė, katedros istorijos dalis...“, „... be galo maloni, gera ir labai išmintinga dėstytoja...“, „dėstytoja buvo įdomus, turintis nuostabų humoro jausmą ir labai geranoriškas žmogus“.

Atsisveikinti su Brone Matulaityte galima trečiadienį, birželio 30 d., nuo 9:00 val. – urna bus pašarvota Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv. Mišias 10:00 val. bažnyčioje laikys Universiteto Kapelionas E. Puzynia.

Su liūdesiu

Vokiečių filologijos katedra

BKKI Polonistikos centras džiaugiasi galėdamas pranešti, kad 2021 m. birželio 7 d. POLONICUM premijos komitetas, vadovaujamas J. M. Varšuvos universiteto rektoriaus, nusprendė suteikti prof. dr. Kristinai Rutkovskai POLONICUM 2021 apdovanojimą.

POLONICUM (Varšuvos universiteto Lenkų kalbos ir kultūros centro užsieniečiams) apdovanojimai skiriami užsienio mokslininkams už puikius pasiekimus puoselėjant lenkų kalbą bei lenkų kultūrą ir istoriją pasaulyje. Premijos tikslas – skatinti lenkų kultūros sklaidą užsienyje kalbos, literatūros, kultūros, istorijos ir meno srityse.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę K. Rutkovską pelnius apdovanojimą ir džiaugiamės įspūdingais moksliniais bei didaktiniais pasiekimais.

Džiugi žinia besimokysiantiems latvių kalbos – pasirodė pirmoji lietuviams skirto latvių kalbos vadovėlio dalis. Tai bendras Baltistikos katedros dėstytojų dr. Agnės Navickaitės-Klišauskienės, dr. Vytauto Rinkevičiaus ir dr. Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės darbas, pavadinimu „Skaidrs! Latviešu valoda lietuviešu studentiem“ (‘Aišku! Latvių kalba lietuvių studentams’; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2020. 232 p. ISBN: 9789984829807). 

„Skaidrs!“ yra įtraukus, nuotaikingas ir žaismingai Anitos Rupeikos iliustruotas vadovėlis. Jis ne tik pratimas po pratimo padeda pasiekti pradinį kalbos mokėjimo lygį, bet ir seka nuoseklią istoriją apie latvį studentą Martinį (Mārtiņš), jo draugę lietuvę Rūtą bei kitus artimuosius. Tai knyga, kurioje latviškai prabyla ir visas būrys šmaikščiai pavadintų gyvūnų (Ezītis šuvējs ‘Ežys siuvėjas’, Lapsa zvērinātā advokate ‘prisiekusioji advokatė Lapė’, Zirgs Avīžu pārdevējs ‘laikraščių pardavėjas Žirgas’ ir kt.), ir net Lietuvos bei Latvijos prezidentai. 

Nuoširdžiai sveikiname kolegas ir linkime sklandaus darbo prie antrosios dalies! 

Vadovėlis išleistas Latvijoje, jį šiuo metu įsigyti galima čia > tačiau visai netrukus bus galimybė įsigyti ir Lietuvoje, knygyne „Humanitas“.

Vadovėlio klausymo užduotis rasite >

Apie vadovėlį iš pačių autorių lūpų klausykite >  

Kitas latvistines naujienas sekite facebook > 

Mūsų fakulteto profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė daugeliui pažįstama kaip kalbininkė, drąsiai kelianti klausimą, ar Lietuvai reikia kalbą reguliuojančių institucijų ir jų kuriamų įstatymų. Įžvalgomis apie tai profesorė pasidalijo ir su Ryčiu Zemkausku. Kviečiame žiūrėti naujausią „Pasivaikščiojimų“ epizodą > 

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiame Kalbos klube+ dalyvauja BKKI Baltistikos katedros docentė dr. Galina Miškinienė, kuri pasakoja apie Lietuvos totorių raštiją ir jos ypatumus.

Kviečiame žiūrėti >

 VU leidykla išleido BKKI Polonistikos centro doc. dr. Irenos Fedorovič, doc. dr. Miroslavo Davlevičiaus ir doc. dr. Kingos Geben (TKI) parengtą mokslinių studijų rinkinį Pod znakiem Orła i Pogoni. Polsko-litewskie związki naukowe i kulturowe w dziejach Uniwersytetu Wileńskiego: Zbiór studiów / Su Erelio ir Vyčio ženklais. Lenkijos ir Lietuvos moksliniai ir kultūriniai ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje: mokslinių darbų rinkinys / – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021. – 608 p. ISBN 978-609-07-0580-3 (spausdinta knyga) ISBN 978-609-07-0581-0 (skaitmeninis PDF).

Rinkinį sudaro 5 teminės dalys: Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija XIX amžiaus tyrinėjimuose; Stepono Batoro universiteto veiklos aspektai; Erdvės interpretacija XX ir XXI amžių perspektyvoje; Kultūrinio ir kalbinio paribio aspektai.

Kviečiame susipažinti su jame publikuotais straipsniais >

Prieš 400 metų pasirodė vieno aktyviausių latvių XVII a. raštijos veikėjų Georgo Elgerio parengta knyga – giesmynas Geistliche Catholische Gesänge (1621), kurio vienintelis šiuo metu žinomas egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai pirmasis latvių katalikiškas giesmynas, užimantis labai svarbią vietą raštijos latvių kalba istorijoje – jame pirmą kartą giesmės buvo verčiamos rimuotai bei vartojami tokie latviški refrenai kaip žūžu žūžu ar līgo līgo. Pažymėdami šią progą, birželio 4 dieną Baltistikos katedroje organizuojame mokslinį seminarą, kurį palydės ir Elgerio darbų bei kitų latviškų leidinių paroda. Visus besidominčius Elgeriu ir jo darbais kviečiame dalyvauti ir skaityti pranešimą (30 min.). 

Trumpą pranešimo anotaciją (500–1000 sp. ž.) prašome atsiųsti iki gegužės 1 d. adresu

Seminaro kalbos: lietuvių, latvių ir anglų.

Priklausomai nuo galimybių, seminaras vyks mišriu arba nuotoliniu būdu.

Plačiau apie Elgerį ir jo knygą Vilniaus universiteto bibliotekoje > 

Ištraukos iš giesmyno > 

LV

Pirms 400 gadiem nāca klajā Georga Elgera dziesmu grāmata Geistliche Catholische Gesänge (1621), kuras vienīgais pašlaik zināmais eksemplārs tiek glabāts Viļņas Universitātes bibliotēkā. Atzīmējot jubileju, šī gada 4. jūnijā VU Baltistikas katedrā tiks rīkots neliels zinātniskais seminārs, ko papildinās Elgera kā arī citu latviski izdotu grāmatu izstāde. Visi, kuri interesējas par Elgeru un viņa darbiem, tiek aicināti piedalīties ar referātu (30 min.).

Lūdzam atsūtīt īsu referāta anotāciju (500-1000 zīmju) līdz 1. maijam uz

Semināra valoda: lietuviešu, latviešu un angļu.

Atkarībā no situācijas, seminārs notiks jauktā vai tikai attālinātā veidā.

2019 m. lapkričio mėn. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų institutas kartu su Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centru ir Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Orientalistikos institutu nutarė organizuoti tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Ananjašo Zajončkovskio mirties metines“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – įamžinti ir pristatyti šių iškilių tyrėjų mokslo pasiekimus turkologijos, iranistikos ir arabistikos studijų srityse, įskaitant totorių ir karaimų kultūros paveldą, ir nurodyti svarbiausias dabartinių mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Būtent todėl tarptautinis susitikimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su tiurkų mažumų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje istorija ir kultūra. Bendradarbiavimo rėmuose konferencija turėjo vykti 2020 m. balandžio 2-3 d. Torunės universitete, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelis kartus atidėta numatyta tarptautinė konferencija vyko nuotoliniu būdu š. m. vasario 16–17 d.  Konferencijos Globėjais buvo VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Torunės M. Koperniko universiteto Rektorius prof. habil. dr. Andrzej Sokala ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Rektorė prof. habil. dr. Bogumiła Kaniewska.

Konferencijos organizatoriai išskyrė tris pagrindines mokslo temas – karaimų, totorių ir Rytų (tiurkologijos, iranistikos ir arabistikos) studijas. Pranešėjai daug dėmesio skyrė totorių ir karaimų kultūros paveldui Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje. Dvi dienas trijose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 45 pranešimus. Mokslininkai iš 20-ies mokslinių centrų atstovavo 7 šalis – Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusijos Federaciją (Tatarstaną), Ukrainą, Turkiją ir Vokietiją. Konferencijoje bendrai dalyvavo 120 žmonių.

Konferencijoje buvo kalbama apie naujus atradimus, tyrimų eigą, naujus projektus ir jų įgyvendinimo perspektyvas. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, o 2022 m. – Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros metais. Taigi, mokslininkai artimiausiu metu turės galimybę pristatyti naujas temas ir pratęsti įdomias mokslines diskusijas kitose tarptautinėse konferencijose, o jau 2021 m. rugsėjo mėn. VU vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai“ (Tatars in the History and Culture of Lithuania from 14^th to 21^st Centuries: the Latest Researches).

Konferencijos antrą dieną dvi sesijos buvo skirtos projektinei veiklai. Grupė mokslininkų iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Turkijos, kuriuos apjungė Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras, jau šešerius metus įgyvendina labai svarbų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ (II-oji dalis). Projektas finansuojamas iš Humanitarinių mokslų plėtros programos (Program Razwoju Humanistyki ). Pradėto 2013 m. projekto tikslas išleisti kritinį tefsiro leidimą. Rankraštiniai Lietuvos totorių tefsirai – tai Koranas su tarpeilinių atpasakojimu, komentaru lenkų kalba, ir jie padeda suprasti Šv. Rašto turinį. Šios knygos yra unikalios – jų išliko vos apie 20 vienetų, o Lietuvos totoriai vieni iš pirmųjų Rytų Europoje išvertė Koraną su komentarais į lenkų kalbą. Prie projekto dirba ne tik slavistai, bet arabistai, tiurkologai ir koranistai. Leidinio laukiama jau kitais metais. Su projekto eiga ir jo tarpiniais rezultatais galima susipažinti internetiniame puslapyje > 

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė, tema apie „Lietuvos totorių muziejaus (1929–1944) rankraštinės kolekcijos likimą“. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti išleistame straipsnių rinkinyje.