2021 m. balandžio 16 d.
Balandžio 29-30 dienomis kviečiame į studentų skandinavistų (bakalaurantų ir magistrantų) konferenciją. Pranešimai bus skaitomi skandinavų ir kitomis studijuojamomis kalbomis. Teams prisijungimų nuorodas rasite programos viduje.
2021 m. balandžio 14 d.
Balandžio 16 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame kartu su prof. dr. A. Holvoet ir dr. V. Panov bus kalbama apie rėmų semantiką (Frame Semantics).
Diskusijos atspirties taškas bus Jean Marko Gawrono tekstas Frame Semantics, kurį prašoma perskaityti iš anksto.
Visi norintys prisijungti maloniai laukiami!
2021 m. balandžio 12 d.
Balandžio 13 d., antradienį, 17.00-18.30 val. kviečiame bendruomenę į Skandinavistikos centro organizuojamą prof. A. Libermano paskaitą apie skandinavų priegaidžių kilmę – Thoughts on the Unknown (and Probably Unknowable) Origin of the Scandinavian Accents.
2021 m. balandžio 9 d.
Balandžio 12-13 dienomis MS Teams aplinkoje vyks Skandinavistikos centro seminaras Kas yra posthumanizmas? Ekologijos problematiką, gamtos, technologijų, medijų ir žmogaus identiteto sankirtas šiuolaikinėje literatūroje pristatys pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos universitetų. Visi pranešimai bus skaitomi skandinavų kalbomis, o vienas – anglų kalba.
Kviečiame dalyvauti baigiamojoje seminaro diskusijoje, kuri vyks balandžio 13 d. 17 val. anglų kalba. Diskusiją moderuos dr. Atėnė Mendelytė.
2021 m. balandžio 9 d.
Balandžio 9 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame pranešimą skaitys Greta Maslauskienė. Pranešimo metu bus kalbama apie kalbėtojo pozicijos raišką ir santykio su adresatu kūrimą asmeniniu įvardžiu mes šnekamajame lietuviškame akademiniame diskurse.
Remdamasi savo sukauptu palyginamuoju tekstynu, sudarytu iš ekonomikos ir medicinos interaktyvių paskaitų įrašų transkribuotų tekstų, G. Maslauskienė aptars kiekybinius ir kokybinius asmeninio įvardžio mes ir jo gramatinių formų (mūsų, mums, mus) adresantui ir adresatui reikšti vartosenos ypatumus ir atskleis, kokiose komunikacinėse situacijose dėstytojai pasitelkia šias priemones.
Prisijungimas prie Teams grupės >
Kviečiami prisijungti visi norintys.
2021 m. kovo 30 d.
Kovo 26 d., penktadienį, bendruomenė galėjo sudalyvauti baigiamajame prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės projekto „Lietuvos Respublikos piliečių vardai su priesaga -ij-: skolinimas ir darybos polinkiai“ renginyje.
Renginyje buvo pristatyti atlikti darbai ir vardų tyrimo rezultatai, vykdant projektą „Lietuvos Respublikos piliečių vardai su priesaga -ij-: skolinimas ir darybos polinkiai“. Pristatymas orientuotas į projekto vykdymo metu 2018-2020 m. tirtus skolintus ir Lietuvoje susidariusius lietuvių kilmės vardus su baigmeniu -ij-. Vykdant projektą dėmesys buvo orientuotas į Lietuvos Respublikos piliečių vardų davimo polinkius XX-XXI a., siekiant nustatyti kaip laikui bėgant keitėsi skolintų vardų dažnumas ir jų kilmės grupės, kaip atsirado lietuvių kilmės vardų su baigmeniu -ij-.
2021 m. kovo 24 d.
Kovo 26 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame Alfonso Rascon Caballero kalbės apie vieną lyginamosios romanų-baltų-slavų aspektologijos problemą – kodėl duratyviniai predikatai romanų kalbose žymimi perfektyvinėmis formomis, o baltų ir slavų kalbose – imperfektyvinėmis? Šis klausimas bus aptariamas leksinio veikslo (aspektinių klasių) kontekste.
Seminaro dalyviai maloniai prašomi perskaityti (arba prisiminti) Zeno Vendlerio straipsnį Verbs and Times >
2021 m. kovo 23 d.
Kovo 26 d., penktadienį, 15.00 val. Fakulteto bendruomenę kviečiame į seminarą Modalumas ir nuosaka: jų santykio problema, kurį ves prof. dr. Axel Holvoet.
Lingvistinėje literatūroje modalumas paprastai apibrėžiamas kaip semantinė (sąvokinė) sritis, o nuosaka – kaip jos gramatinis (kaitybinis) branduolys. Faktiškai praėjus 35 metams nuo klasikinės Palmerio knygos Mood and Modality 1-ojo leidimo jų santykis ir toliau lieka neaiškus. Literatūroje nuodugniai išnagrinėtos nuosakos (realis : irrealis priešpriešos) ir modalumo (modalinių veiksmažodžių ir kt.) reikšmės nesusisiekia ir konceptualiai vienalytės systemos nesudaro. Savo pranešime A. Holvoet stengsis priartėti prie atsakymo į abiejų kategorijų santykio klausimą.
