Sausio 8 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą. Seminarą ves dr. Vladimir Panov, bus tęsiama kalbų kompleksiškumo ir paprastumo tema. Siūloma perskaityti skyrių iš Peterio Trudgillo knygos Sociolinguistic Typology.
Prisijungimas prie Teams grupės >
Tekstas yra įkeltas prie grupės failų.
Laukiame visų!
Gruodžio 18 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą. Tema Šnekos žanras barniai: konstitutyviniai požymiai kalbės Jelena Kirejeva.
Maloniai kviečiame prisijungti!
Gruodžio 11 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą aptarti kalbos universalijas remdamiesi Danielio Everetto straipsniu Cultual constraints on grammar and cognition in Pirahã.
Tekstas prisegtas > ir taip pat įkeltas į Teams failus.
Visų labai laukiame!
Gruodžio 4 d., penktadienį, nuo 10 val. Baltistikos katedra kviečia į renginį „Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai“, skirtą prof. Jono Kazlausko 90-mečiui ir žurnalo „Baltistica“ 55-mečiui.
Renginys internetu vyks ZOOM platformoje adresu > (Meeting ID: 942 0179 9015)
Jonas Kazlauskas – vienas žymiausių XX a. Lietuvos kalbininkų, dirbęs istorinės kalbotyros baruose – tyrė vardažodžio ir veiksmažodžio morfologiją, baltų fonologiją ir akcentologiją. Jo iniciatyva įsteigtas žurnalas „Baltistica“, pradėti rengti baltistų kongresai. 1970 m., pakviestas į Pensilvanijos universitetą skaityti baltistikos kurso, į JAV taip ir neišvyko – dingo, o vėliau Profesoriaus kūnas rastas Neryje. Jono Kazlausko mirtis, siejama su KGB veikla, liko neišaiškinta.
Vilniaus universitetas mini tragiško likimo Profesoriaus Jono Kazlausko 90-metį ir jo įkurto tarptautinio baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 55-metį. Ta proga Baltistikos katedra organizuoja renginį, pradedamą paroda, parengta iš VU Bibliotekos saugomų archyvų medžiagos, kurioje sukaupti Jono Kazlausko dokumentai, rankraščiai, laiškai ir nuotraukos, dokumentuota žurnalo „Baltistica“ pradžia (parodos autorė – Snieguolė Misiūnienė). Po parodos vyks mokslinis seminaras „Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai“. Pranešimus skaitys prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, prof. dr. Birutė Jasiūnaitė, doc. dr. Vytautas Rinkevičius ir doc. dr. Miguelis Villanueva Svenssonas – Jono Kazlausko premijos, įsteigtos Birštono miesto savivaldybės, laureatai.
Renginys skirtas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto renginių ciklui „Lituanistikos dienos“
Lapkričio 27 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame bus aptariamas Roger Lass straipsnis How to Do Things with Junk: Exaptation in Language Evolution.
Tekstas įkeltas į Teams failus. Prisijungimas prie grupės >
Jei kiltų problemų prisijungiant, rašykite prof. Axel Holvoet arba Vladimirui Panovui
Visų labai laukiame!
Lapkričio 20 d., penktadienį, 15.00 val. kviečiame į dr. Vuk Vukotič seminarą Proto-languages: why do we need them? Towards a rough sketch of a critical history, with examples from Baltic and South Slavic proto-language ideologies.
Seminaro kalba – anglų, tačiau klausimai gali būti užduodami ir lietuviškai, rusiškai ar skandinaviškai.
Seminaro anotacija:
The discovery of linguistic kinship, and with it, the idea of a proto-language – a hypothetical common ancestor of contemporary languages – is considered to be the birth of modern linguistics. Although highly criticised in terms of theory and method, the idea of a proto-language is still relevant in diachronic, comparative and evolutionary linguistics. The criticisms focus on the positivism of the methods of reconstruction, the omission of non-systematic changes, partial exclusion of social history and its effect on language etc.
But apart from practical and theoretical criticism, a more encompassing ideological critique of 19th century linguistics arose following Michelle Foucault’s 1965 analysis of Franz Bopp in his ground-breaking book “The Order of Things”. His analysis pointed out that the methods of comparative and historical linguistics were shaped by and in order to serve the more large-scale processes of the time, namely nation-building and modernisation (although Foucault did not refer to them in those exact terms). This inspired a number of linguists to turn their eyes towards the connection between theories of language change / development and ideologies such as ethnocentrism, nationalism and even Nazism.
In this presentation, after a short overview of the critique of Western historical linguistics, I turn to the largely ignored development of historical linguistics in Eastern Europe, exemplified by the discussions around proto-Baltic and proto-South-Slavic. In East Europe, historical linguistics do not seem to have gone through a process of transformation typical of the West and seem to keep the 19th century tradition of comparative historical grammar more alive than in the West (ironically, as I will demonstrate, mostly due to the influence of state-socialism). The comparative analysis of the Lithuanian and South Slavic academia will show how theories of proto-language are, in both cases, adjusted to fit geopolitical ideologies. I will conclude with a few notes on political economy of historical linguistics in Eastern Europe and its consequences on the production of academic and political dogmas about language, identity and nationhood.
Visi labai laukiami!
Lapkričio 20 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame Alfonso Rascon Caballero pristatys savo darbą: Leksikografinio pavyzdžio apibrėžimas, funkcija, tipologija, pateikimas (pristatymas, forma) dvikalbiuose žodynuose (Lietuvių-ispanų/italų/prancūzų): kas yra leksikografinis pavyzdys, kas nėra pavyzdys, nors pateikiamas kaip pavyzdys. Kokie yra pavyzdžiai lietuvių leksikografijoje. Kaip jie atspindi kalbų skirtumus (ne)atitiktinumus.
Visi mielai laukiami!
Lapkričio 13 d., penktadienį, 13 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame bus aptariamas Martino Haspelmatho straipsnis How comparative concepts and descriptive categories differ.
Prisijungti prie Teams grupės galite čia >
Tekstas yra įkeltas prie grupės failų.
Seminare laukiami visi susidomėję.
