Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Liepos 26–31dienomis Salų dvare, Rokiškio savivaldybėje, vyks Septynioliktoji Salų kalbotyros vasaros mokykla bei Salų muzikos festivalis. Šiais metais, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, mokykla iš dalies bus vykdoma nuotoliniu būdu. Programoje tradiciškai dalyvaus kviestiniai dėstytojai iš skirtingų šalių: Östen Dahl (Švedija), Eitan Grossman (Izraelis), Sonia Cristofaro (Italija), Ekaterina Rachilina ir Vladimir Plungian (Rusija), Kees Hengeveld (Olandija), Jurģis Šķilters (Latvija). Pranešimus skaitys ir dalyviai iš Lietuvos. Tematika apima gramatinę ir leksinę tipologiją, kognityvinę lingvistiką, fonologiją, baltų kalbų tyrimus. 

Programa >

Gegužės 14-15 d. vyks Skandinavistikos centro studentų konferencija, tradiciškai rengiama kiekvieną pavasarį.

BA studentai skandinavų kalbomis (šiemet pirmą kartą ne tik norvegiškai, daniškai ir švediškai, bet ir suomiškai) pristatys savo rašomus bakalauro darbus dviejose sekcijose – Lingvistikos bei Literatūros ir kino. Pirmą kartą – nuotoliniu būdu, MS Teams platformoje.

Programa > 

Kiekvienias metais Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija šiemet vyks, kaip ir numatyta, balandžio 17 dieną „MS Teams“ platformoje.

• Programa
• Pranešimų santraukos

Numatoma pradžia 10.45 val. Prisijungti bus galima nuo 10.30 val. Išsamiau apie tai informuosime artimiausiu metu.

Jei turėtumėte klausimų, rašykite adresu 

Kovo 6 d., penktadienį, 15.00 val, 402 aud. tęsis seminaras Pas skandinavus, vadovas Axel Holvoet.

Tema: Sangrąža, metonimija ir argumentų struktūra.

A. Holvoet apie seminarą: „Literatūroje dažnai randame supraprastintą sangrąžos sampratą, kai ši sąvoka apibrėžiama remiantis S ir O (A ir P) koreferentiškumu. Savo pranešime pasiūlysiu ne koreferentiškumu, o koinstanciacija grindžiamą sangrąžos sampratą, kuri deramai atsižvelgia į fundamentinę metonimijos reikšmę sangrąžai. Ši patikslinta sangrąžos samprata leidžia geriau paaiškinti diachroninį sangrąžos sensu stricto santykį su kitomis kategorijomis (antipasyvais ir antikauzatyvais) ir tiksliau nustatyti minėtų kategorijų ribas.“

Kovo 6 d., penktadienį, 14.00 val. K. Būgos aud. vyks Taikomosios kalbotyros instituto (Lietuvių kalbos katedros, Lituanistinių studijų katedros) ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto (Vokiečių filologijos katedros) organizuojamas seminaras Akademinių frazių sąvadas ir studentų darbų fraziškumo tyrimai. 

Seminarą ves Lietuvių kalbos katedros docentė Vilma Zubaitienė. 

2017–2019 m. Vilniaus universitete vykdytas mokslinis projektas Studentų darbų fraziškumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas (http://www.fraziskumas.flf.vu.lt/). Jo tikslas buvo ištirti, kaip studentų rašto darbuose vartojamos akademinės frazės. Šiam tikslui pasiekti naudotasi specialiai sukurtu penkių pagrindinių mokslo sričių (humanitarinių, socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų) pirmosios pakopos studentų darbų tekstynu. Atlikto tyrimo rezultatai pristatomi kolektyvinėje monografijoje.

Kitas projekto tikslas – iš tekstyno atrinktos medžiagos pagrindu ir remiantis atliktais tyrimais parengti interaktyvųjį atviros prieigos akademinės kalbos frazių (pastoviųjų žodžių junginių ir didesnių frazių) sąvadą. Interaktyvusis akademinių frazių sąvadas pasiekiamas internete adresu http://www.frazynas.flf.vu.lt/. Iš viso jame pateikta apie 3,5 tūkst. studentų baigiamiesiems darbams tinkamų frazių. 

Kovo 6 d., penktadienį, 13.00 val. 115A aud. BKKI kviečia Fakulteto bendruomenę į dr. Susannos Virtanen (Helsinkio universitetas) paskaitą Uralic studies: current state of research and education.

Susanna Virtanen atlieka podoktorantūros stažuotę Helsinkio universitete. 2015 m. ji apsigynė disertaciją, kurioje nagrinėjo rytų mansių kalbos tranzityvumą. 

Savo paskaitoje Susanna kalbės apie uraliečių kalbų tarpusavio giminystės ryšius, naujausius tyrimus, išnykstančias kalbas ir uralistikos (finougristikos) studijų perspektyvas.

Paskaita vyks anglų kalba. 

Rytoj, vasario 14 d., 15.00 val., 402 aud. vyks BKC seminaras, tradiciškai vadinamas Seminaru pas skandinavus.

Pranešėjas: Axel Holvoet

Tema: Irealio semantikos problemos

Abstraktas: Irealio sąvoka kalbų tipologijoje ir kalbos teorijoje yra kontroversiška. Kai kurie tyrėjai pripažįsta nerealumo prototipu grindžiamos kategorijos deskriptyvinį ir tipologinį validumą, bet vis dažniau manoma, kad kiekvienos kalbos irealis tėra atskirų gramatikalizacijos istorijų suma. Savo pranešime pasiūlysiu kompromisinį sprendimą, įrodinėdamas, kad irealis negali būti redukuojamas iki atskirų gramatikalizacijos atvejų, o siekiant paaiškinti labai plačia vartojimo sritimi pasižyminčio irealio atsiradimą būtina operuoti skirtingais žemesnio lygmens apibendrinimais, kurių išskirsiu du tipus: nefaktyvumą ir unanchoring.

Akselis

Gruodžio 13 d., penktadienį, 15.00-16.00 val. 402 aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į sociolingvistikos būrelio narės dr. Ramunės Čičirkaitės paskaitą ir diskusiją Žurnalistų tarties neformalėjimas: nuo vadovėlinio standarto link Vilniaus kalbos.

Jau keletą dešimtmečių Europoje stebimi viešosios erdvės privatėjimo ir viešosios kalbos neformalėjimo procesai. Žiniasklaidos tyrimai rodo, kad konservatyvių tarties formų TV ir radijo eteryje mažėja, o viešajai kalbai tinkamiausios kalbos statusą įgauna didmiesčių, pirmiausia – sostinės, kalbos formos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų bendruomenių, sakytinės žiniasklaidos kalba laikoma geriausia atmaina. Tačiau iki šiol praktiškai nebuvo tirta, ar joje vyksta panašūs pokyčiai kaip kitur.  Paskaitoje bus pristatytas diachroninis Lietuvos TV ir radijo tarties raidos tyrimas nuo 1960 m. iki šių dienų. Tyrimas atliktas detaliai analizuojant vieną tarties ypatybę – vadinamąjį balsių trumpinimą, kai rašto kalbos nekirčiuoti ilgieji balsiai tariami trumpiau, pavyzdžiui, įdomus, mokyklų tariama kaip idomus, mokyklu. Kodėl ši ypatybė? Teigiama ir mano pačios tyrimai rodo, kad ji būdinga vilniečiams. Taigi sužinosite, kaip keičiasi žurnalistų kalba, ar jie laikosi normintojų nustatyto tarties idealo  ir kam – norminei ar Vilniaus kalbai – artimesnė žurnalistų tartis. Tyrimas yra dalis tarptautinio projekto Standard language ideology in contemporary Europe, vadovaujamo Kopenhagos universiteto prof. Tore Kristiansen.

Dr. Ramunė Čičirkaitė dirba Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centre. Prieš keletą mėnesių ji apgynė daktaro disertaciją apie Vilniaus kalbą ir jos santykį su žiniasklaidos kalba.