Dalinamės 2023 m. birželio 22 d. per Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bakalauro ir magistro diplomų teikimų ceremoniją skaityta doc. dr. Jolantos Šinkūnienės lectio ultima absolventibus:
Mielos absolventės, mieli absolventai!
Man nepaprastai malonu šį rytą skaityti jums paskutinę paskaitą. Galbūt ne visi žinote, kad mano tyrimų sritis yra moksliniai straipsniai, todėl iš anksto atsiprašau tų, kuriems jie gal kiek per studijų metus jau yra pabodę, bet turiu likti savo tyrimų sričiai ištikima. Mano paskaitą, kurios pavadinimas yra „Tarpdisciplininiai ir tarpkalbiniai studijavimo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete aspektai: sinchroninis ir diachroninis tyrimas“, sudarys keletas dalių. Tai yra įprastos mokslinio straipsnio, aprašančio mokslinį tyrimą, dalys: įvadas, duomenys ir metodai, rezultatai ir jų aptarimas, išvados. Įvadas supažindina su atlikto tyrimo problematika ir istorija, duomenų ir metodų skyrelis pristato, kokia medžiaga remiantis ir kaip buvo atliktas tyrimas, rezultatų ir išvadų skiltyse pateikiami, interpretuojami ir apibendrinami tyrimo metu gauti rezultatai.
Tad pradėkime nuo įvado. O įvadas į Vilniaus universitetą yra, be abejo, Vilniaus universiteto kiemelių ir koridorių labirintas. Kiekvienas iš 13 kiemelių turi savo paslaptį ir įdomią istoriją. Malkų, Kolegijos, Ūkinis, Šeimyninis, Akademijos kiemeliai (beje, tris iš paminėtųjų turėjote pereiti pakeliui į Šv. Jonų bažnyčią pro centrinius Filologijos fakulteto vartus) dabar vadinami kitaip, o kadaise juos juosiančiuose pastatuose įsikūrusios alaus darykla, vaistinė, kepykla liudija apie universiteto atsidavimą ne tik sielai, bet ir kūnui. Būti Vilniaus universiteto profesoriumi tais laikais buvo taip pat gerai, kaip ir dabar, gal net kiek geriau – štai dabartinis Filologijos fakulteto dekanatas yra įsikūręs buvusiame profesorių bute, išlaikiusiame klasicizmo stiliaus interjero detalių. Studijos tokioje paslaptingai žavioje istorinėje aplinkoje neabejotinai turėjo kelti pavydą jūsų draugams ir pažįstamiems. Gal kiek mažiau žavesio ir daugiau paslapties atsiranda, kai vėluoji į paskaitą ir tuose labirintuose ieškai savo auditorijos, bet tikiuosi, kad nei vienam iš jūsų taip nebuvo atsitikę.
Įvadas nebūtų įvadas, jei jame nepaminėtume krikštynų prie garsiojo fontano Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kieme, kurio simbolis yra antros kartos beržas, jau skaičiuojantis savo 21-uosius metus, užėmęs savo pirmtako šešiasdešimtmečio beržo vietą. Žodžių junginiai „prie beržo“ taip kaip ir „prie Donelaičio“ šiuolaikiniams filologams turi specialią reikšmę, jie žymi susitikimo vietą. Galbūt jėzuitų laikais susitikimo vietos žymiklio funkciją atliko žodžių junginys „prie alaus“, nes alaus darykla buvo įsikūrusi viename iš Sarbievijaus kiemo pastatų.
O dabar – pagrindinė įvado dalis. Kartu sudėję šiuo metu salėje esančių ir diplomus atsiimsiančių absolventų programinius dalykus, kurių pavadinimuose yra žodis „įvadas“ ar „pagrindai“ gauname įspūdingą skaičių – 25. Visų neišvardinsiu, bet spektras išties platus – tai yra įvadai į įvairias kalbotyros šakas ir filologijas, įvairias kalbas ir literatūras, įvairių kalbų pagrindai ir kultūrinis kontekstas. Greta įvadų į filologams jau klasikiniais tapusius dalykus turėjote galimybių susipažinti ir su naujais, tarpdisciplininiais dalykais, tokiais kaip skaitmeninė humanitarika. Tokia įvadų gausa tikrai paruošia geriems rezultatams ir jų aptarimui, tačiau prieš tai apžvelkime duomenis ir metodus.
Tai, kad šiandien matome jus čia, Šv. Jonų bažnyčioje, pasirengusius atsiimti savo diplomus, įtikinamai patvirtina, kad turite visus duomenis atlikti mokslinius tyrimus – kritinį mąstymą, kūrybiškumą, atkaklumą, smalsumą, motyvaciją, etikos principų laikymąsi. O tai ir yra įgūdžiai, savybės ir gebėjimai, kuriuos Vilniaus universitetas siekia ugdyti ir kuriuos galėsite sėkmingai toliau taikyti būsimoje profesinėje ar mokslinėje veikloje.
Savo studijų metais įvaldėte įvairiausius metodus. Net neabejoju, kad, kai reikės, nesunkiai susirinksite patikimą įvairių kalbų tekstyną, lengvai skrosite skvarbiu žvilgsniu žiniasklaidos tekstus, išskirdami juose pagrindinę mintį, bet atsijodami melagienas ir dezinformaciją, laisvai diskutuosite apie įvairių šalių literatūrą ir kultūrą, nes įgijote visus tam reikalingus įgūdžius.
O dabar galime pereiti prie rezultatų ir jų aptarimo. Siekdami savo studijų rezultatų neabejotinai turėjote apsilankyti bibliotekose. Senajame universiteto komplekse jų yra tikrai nemažai. Skliautuotose, kai kur originalias freskas išlaikiusiose salėse galima pasisemti įkvėpimo ne tik iš knygų. Observatorijos bokštelis, senieji astronominiai prietaisai ir gaubliai, taip pat užburiantys miesto vaizdai pro kai kurių skaityklų langus primena, kad iš tiesų iš čia kylama į žvaigždes.
Bet pakeliui į jas dar reikia įveikti nemažai iššūkių ir išmokti įvairių dalykų. Tokių kaip lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, danų, suomių, švedų, norvegų, ispanų, italų, prancūzų, rusų kalbų fonetika ir fonologija, morfologija, sintaksė, leksikologija ir stilistika, lotynų ir senoji graikų kalbos, Lietuvių literatūros Viduramžiai, Renesansas, Barokas ir Apšvieta, Romantizmas ir Realizmas, Britų kultūros studijos, Antikos mitologija ir filosofija, įvairios teisės kalbos atmainos, Intermedialumas literatūroje, tapyboje ir kine ir dar daug įvairių įdomių pasirenkamųjų ir privalomų dalykų.
O kad studijos ne vien tik mokslas, primena puikios tradicijos, tokios kaip šv. Liucijos diena, atnešanti šviesą į tamsų gruodį, FiDi dinozauras, kasmet vykstantis pas filologus atgailauti už senovėje prarytą filologę, ar klasikinis mediumas, kuris įvairiausiais būdais švenčiamas nuo senų laikų.
Aptarus šiuos tarpkalbinius, tarpdisciplininius studijavimo ir studentavimo Filologijos fakultete rezultatus metas eiti prie išvadų. Mano tyrimas atskleidė, kad sėkmingai įveikėte visus studijų etapus, įsigilinote į baigiamojo darbo rašymo technikas, jį parašėte, gynėte ir sėkmingai apgynėte. Ir dabar, lygiai taip pat kaip ir jėzuitų laikais, į šv. Jonų bažnyčią, kuri yra viena seniausių Vilniuje, susirenka šeimos nariai, draugai ir pažįstami pasveikinti jus gavus studijų diplomą.
Prastos išvados, kurios nepateikia tolimesnių tyrimų perspektyvų. Taigi, nepamirškite, kad čia atlikote dar ne visus tyrimus. Jie tik atvėrė tolimesnių tyrimų galimybes, o tai kai kuriems iš jūsų magistrantūros studijos, kai kuriems – doktorantūra, o vėliau ir podoktorantūros studijos. Lietuvai ir Vilniaus universitetui reikia jaunųjų talentų, o tai kaip tik ir yra mano pristatomo straipsnio tyrimo objektas.
Liko tik padėkos skyrelis. Tai nedidelė, bet nepaprastai svarbi mokslinio straipsnio dalis. Taigi šiame skyrelyje visų dėstytojų vardu norėjau visų pirma padėkoti jūsų tėvams, kad užaugino gabius, smalsius, motyvuotus ir darbščius studentus. Taip pat padėkoti jums patiems, kad savo žibančiomis akimis ir klausimais nuolat skatinate mus, dėstytojus, tobulėti ir ieškoti naujų metodų, naujų prieigų, naujų informacijos šaltinių, kad skatinate mus keistis, bet kartu jaustis visą laiką jauniems.
Norėčiau palinkėti, kad kokių naujų veiklų besiimtumėte, įvadas į jas būtų turiningas, įvairus, žaismingas ir įkvepiantis. Sėkmingai naudokite įgytus įgūdžius, kad pasiektumėte kuo daugiau ir geresnių rezultatų, o gavę diplomus, kaip savo studijas patvirtinančią išvadą, su dėkingumu pavedžiokite savo šeimos narius ir draugus po Vilniaus universiteto kiemelius, susiraskite savo Zodiako ženklą Observatorijos kiemelyje, užsukite ir į bibliotekas. O literatūros sąrašas, t. y. šį straipsnį įkvėpusių autorių pavardės, netrukus bus perskaitytas, įteikiant diplomus.
Istoriniai faktai apie Vilniaus universitetą: Bulotaitė, N. 2019. Vadovas po senuosius Vilniaus universiteto rūmus. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
