Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos I kvietimo paraiškų administracinė patikra

Gerbiamieji Kolegos,

sako – viščiukus rudenį skaičiuoja. Mes mažumą užtrukome, kol į lentynėles sudėliojome praeitų metų derlių. Tačiau dabar – nelyginant kokį velykinį margutį – ridename Jums 2015 m. Lietuvių kalbos katedros veiklos ataskaitą. Tai darydami tikimės, kad viešas pasipasakojimas apie nuveiktus darbus taps gražia Filologijos fakulteto tradicija.

Lietuvių kalbos katedros vedėjas
prof. dr. Vytautas Kardelis

LIETUVIŲ KALBOS KATEDROS 2015 m. ATASKAITA

Iki balandžio 11 d. 10.00 val. Švietimo mainų paramos fondas priima paraiškas praktikai lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2016-2017 m.m. pagal Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus patvirtintą programos aprašą. Praktikos gali vykti nuo 2016-09-01 iki 2017-08-31. Galimų praktikos vietų sąrašą rasite čia.

Atkreipiame dėmesį, kad šis konkursas taikomas praktikoms tik šiame sąraše pateiktose institucijose.* Galima praktikų trukmė – 2-10 mėn.

Reikalavimai kandidatams:

• Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose visų pakopų ir visų studijų krypčių studijose.
• Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos (absolventų praktika).
• Priimančiosios praktikos institucijos gali numatyti kitus papildomus reikalavimus kandidatų studijų krypčiai, kompetencijoms ir gebėjimams (žr. praktikos vietų sąrašą).

Skiriamas finansavimas:

1. 700,00 eurų per mėnesį stipendija pragyvenimui;
2. išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą nuo Lietuvos (gyvenamosios vietos arba studijų vietos miesto) iki praktikos vietos (miesto), remiantis Europos Komisijos atstumų skaičiuokle:

• 100-499 km – iki 180,00 eurų;
• 500-1999 km – iki 275,00 eurų;
• 2000-2999 km – iki 360,00 eurų;
• 3000-3999 km – iki 530,00 eurų;
• 4000-7999 km – iki 820,00 eurų;
• virš 8000 km – iki 1100,00 eurų.

Atstumams iki 100 km kelionės išmoka neskiriama.

Konkursui pateikiami dokumentai:

1. Paraiška, kurioje galite nurodyti iki 3 praktikos vietų iš sąrašo prioritetine eile. Paraiškos forma pildymui.

2. Mokslo ir studijų institucijos (toliau – MSI), kurioje studijuojate, raštas, kuriame turi būti patvirtinta:

• kad esate šios institucijos studentas, nurodant studijų programą ir kursą;
• kad mokslo ir studijų institucija rekomenduoja Jus praktikai paraiškoje nurodytam laikotarpiui ir trukmei;
• kad ši praktika bus įskaityta/neįskaityta kaip studijų programos dalis.

3. Gyvenimo aprašymas;

4. Motyvacinis laiškas, adresuotas priimančiajai praktikos institucijai. Jeigu pretenduojate į daugiau nei vieną praktikos vietą, pridėkite atskirus motyvacinius laiškus kiekvienai praktikos vietai.

Paraiškų teikimas

Pasirašyta ir nuskenuota paraiška, MSI raštas, gyvenimo aprašymas ir motyvaciniai laiškai turi būti atsiųsti el. paštupraktikos@smpf.lt iki 2016 m. balandžio 11 d. 10.00 val. Paraiškos, pateiktos vėliau, bus laikomos netinkamomis ir svarstomos nebus.

Pateikusiems paraišką bus išsiųstas paraiškos gavimą patvirtinantis el. laiškas.

Dėmesio: jeigu paraišką siuntėte, tačiau patvirtinimo laiško negavote, prašome susisiekti nurodytais kontaktais.

Konkurso eiga:

1. Švietimo mainų paramos fondas, gavęs paraiškas, atliks tinkamumo vertinimą. Tinkamumo kriterijai:

• Paraiška pateikta laiku;
• Pateikti visi reikalingi dokumentai;
• Užpildyti visi reikiami tinkamos paraiškos formos laukai;
• Kandidatas atitinka konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus;
• Pasirinktos praktikų vietos yra iš konkurso sąlygose paskelbto sąrašo;
• Planuojama praktikos trukmė (2-10 mėn.) ir laikotarpis (nuo 2016-09-01 iki 2017-08-31) atitinka konkurso sąlygas.

2. Tinkamų kandidatų gyvenimo aprašymai ir motyvaciniai laiškai bus perduoti priimančiosioms praktikos institucijoms, kurios atrinks kandidatus.

3. Galutinį sprendimą dėl atrinktų kandidatų finansavimo priims „Erasmus+“ ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo programų atrankos komisija. Patvirtinti kandidatai bus informuojami ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d.

4. Po kandidatų informavimo per nurodytą laikotarpį atrinkti praktikantai turės susiderinti su priimančiosiomis institucijomis tikslias praktikos pradžios ir pabaigos datas.

5. Finansavimas bus skiriamas atrinktų kandidatų aukštosioms mokykloms pagal lėšų naudojimo sutartį. Studentams stipendiją ir išmoką kelionei išmokės aukštoji mokykla pagal dvišalę finansavimo sutartį.

Jeigu turite klausimų, kreipkitės el. paštu tarptautinespraktikos@smpf.lt

Dovilė Rudzenskė, tel. (8 5) 250 7368

Audronė Bagdonienė, tel.  (8 5) 249 8189

LAUKIAME JŪSŲ PARAIŠKŲ!

* Jeigu norite atlikti praktiką ES/EEE šalies lituanistinio švietimo mokykloje, bendruomenėje arba lituanistikos centre, kreipkitės į Vilniaus universiteto Karjeros ir konsultavimo skyrių dėl galimybės atlikti praktiką per „Erasmus+“ programą (erasmuspraktika@cr.vu.lt , (8 5) 236 6255).

Kiekvienais mokslo metais Sveikatos ir sporto centre organizuojamos 2000-aisiais atgaivintos tarpfakultetinės Rektoriaus Taurės varžybos, kuriose dalyvauja visų fakultetų bei Tarptautinio verslo mokyklos studentų komandos. Startuojama 11-oje varžybų: kroso, merginų krepšinio, vaikinų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos ir keliautojų sporto.

Sveikiname Filologijos fakulteto studentus Rūtą Šileikytę, Ahmedą Faraz ir Albertą Tamaševič, kovo 17 d. iškovojusius III vietą stalo teniso varžybose.

Kviečiame studentus užpildyti apklausą, kuria siekiama išsiaiškinti, kiek yra žinomos Karjeros ir konsultavimo skyriuje studentams teikiamos paslaugos ir kokiais būdais gaunama reikalinga pagalba akademiniais bei karjeros klausimais.

Filologijos fakulteto komisijos studentų atrankai dalinėms studijoms užsienyje pagal Erasmus programą posėdžio protokolas.

Šioje kygoje doc. Vytautas Ališauskas sutelkė tai, ką per kelerius metus Romos, Vilniaus, Krokuvos archyvuose pavyko rasti apie baltų religiją ir mitologiją. Drauge prijungti mažai žinomi liudijimai iš Europos bibliotekose saugomų senųjų spaudinių ir šaltinių rinkinių. Pirmą kartą vienoje vietoje galima rasti visus žinomus jėzuitų pranešimus, unikalią XVII–XVIII a. misijų medžiagą. Tarp chronologiškai sudėtų šaltinių įterptos nuorodos į Norberto Vėliaus „Baltų religijos ir mitologijos“ keturtomyje skelbtus tekstus leis susidaryti vaizdą apie senojo lietuvių ir latvių pasaulėvaizdžio šaltinių visumą.

„Priimk iššūkį – tapk pokyčiu mokykloje!“ – jau septintąjį kartą kviečia „Renkuosi mokyti!“. Pirmoji Lietuvoje alternatyvaus pritraukimo į pedagogo kelią programa ieško jaunų, aktyvių, motyvuotų žmonių, kurie dvejus metus dirbdami mokykloje kiekvieną vaiką įkvėptų mokytis, o ilguoju laikotarpiu siektų kiekvieno vaiko mokymosi sėkmės ir džiaugsmo, prisidėdami prie sisteminių pokyčių švietime, politikoje ir visuomenėje.

Šiais metais atrankoje gali dalyvauti aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės iki 35 m., kurie nėra dirbę mokykloje, arba dirbę ne daugiau kaip vienerius metus, pedagogo kvalifikacija nebūtina. Kandidatų registracija vyksta iki kovo 14 dienos programos internetiniame puslapyje www.renkuosimokyti.lt. Lietuvos mokyklos, norinčios nuo rugsėjo priimti atrinktus „Renkuosi mokyti!“ dalyvius, kviečiamos registruotis iki gegužės 1 dienos. Pirmenybė teikiama mokykloms, kuriose yra daugiau socialiai pažeidžiamų vaikų.

Programos vadovė Gabrielė Characiejienė kviečia skleisti žinią ir prisidėti prie svarbių darbų mokyklose: „Šiandien vis daugiau žvilgsnių visuomenėje krypsta į švietimą, didėja suvokimas, kad tai yra viena svarbiausių valstybės vystymosi sričių, tačiau dar turime daug padirbėti, kad kiekvienas vaikas būtų pastebėtas ir turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą. „Renkuosi mokyti!“ – tai kelias ne tik išbandyti mokytojo profesiją, bet ir galimybė prisijungti prie entuziastingų žmonių bendruomenės, kurie kartu tobulėja ir kiekvienas savo darbu prisideda prie esminių pokyčių“.

Kaip ir kiekvienais metais, „Renkuosi mokyti!“ dalyviai bus kruopščiai atrenkami: iš kelių šimtų kandidatų atrenkama 10–20 dalyvių grupė, bendradarbiaujant su verslo konsultacijų įmone „Primum esse“: „Atrinkdami programos dalyvius, dėmesį kreipiame į keletą sričių – koks jo santykis su savimi, koks jis su kitais ir kaip jis mato aplinkinį pasaulį. Santykis su savimi – kokie jo siekiai, motyvacija, ryžtas, optimizmas. Labai svarbu ir kita savybių grupė – atsparumas, gebėjimas atsistatyti – nes mokytojo darbas sunkus tiek fiziškai, tiek emociškai. Santykis su kitais – tikėjimas kitais žmonėmis, domėjimasis jais, pagarba kiekvienam asmeniui, gebėjimas įkvėpti. Santykis su pasauliu – tikėjimas, kad gali jį keisti, pozityvus požiūris į aplinką. Svarbu, ne kad pats mokytojas būtų žvaigždė, bet kad mokiniai greta jo atsiskleistų, sužydėtų,“ – sakė „Primum esse“ direktorė Solveiga Grudienė.

Atrinkti dalyviai dvejus metus dirba mokytojais įvairiose šalies mokyklose, dalyvauja tęstinėje pedagogikos ir lyderystės mokymų programoje, kuri prasideda mėnesio trukmės intensyviu kursu vasarą. Be to, jie gauna individualią profesinę pagalbą, kuri yra ypač svarbi mokytojo darbo pradžioje. Mokymų programa paremta šiuolaikinės pedagogikos principais, orientuota į aktyvų mokinių įtraukimą.

Dvejiems programos metams pasibaigus, 80 proc. „Renkuosi mokyti!“ alumnų lieka aktyviai susiję su švietimu, iš jų yra: 2 mokyklos direktoriai, 3 direktoriaus pavaduotojai, 1 mokytojas metodininkas, keletas vyr. mokytojų, NVO steigėjai ir vadovai, 1 mokslų daktaras, 4 Meilės Lukšienės premijos laureatai, Metų Tolerancijos žmogaus laureatas.

„Renkuosi mokyti!“ alumnas, KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras atėjo į švietimą kaip pirmosios „Renkuosi mokyti!“ kartos dalyvis, 2013 m. laimėjo M. Lukšienės premiją jauniesiems mokytojams, rengia Lietuvos mokinius tarptautinėms gamtos mokslų olimpiadoms. T. Kivaras sako: „Man „Renkuosi mokyti!“ buvo tiesiausias kelias įgyvendinti savo svajonę – būti tarp žmonių, kurie kiekvieną dieną dirba su Lietuvos ateitimi. Aš tikiu, kad kiekvieną dieną turiu progą bendrauti su būsimais mokslininkais, gydytojais, iškiliais kultūros atstovais ir net būsimais valstybės vadovais. Bet svarbiausia, kad kiekvieną dieną turiu galimybę matyti, kaip auga ir tvirtėja mūsų valstybės ateitis. Ir tai, ką matau, mane priverčia dažniau būti optimistu.“

„Renkuosi mokyti!“ yra ilgalaikė nevyriausybinė iniciatyva, Lietuvoje veikianti nuo 2008 metų, ją įgyvendina viešoji įstaiga „Mokyklų tobulinimo centras“. Programą „Renkuosi mokyti!“ remia „Primum esse“, Kazickų šeimos fondas, „Samsung Electronics Baltics“, „Linea Libera“, „Public Policy and Management Institute“, „Friisberg & Partners“, iniciatyvą palaiko LR Švietimo ir mokslo ministerija. „Renkuosi mokyti!“ yra pasaulinio tinklo „Teach For All“ narė. Daugiau informacijos apie programą ir atranką – www.renkuosimokyti.lt

• Daugiau informacijos: Vaiva Vyšniauskaitė, 8 615 55879, vaiva@renkuosimokyti.lt
• Pamėkite „Renkuosi mokyti!“ Facebook paskyroje
• www.renkuosimokyti.lt

Štai ką apie šią programą pasakoja mūsų absolventai

Gal gali trumpai prisistatyti?

Esu Urtė Penkauskaitė. 2010 metais įstojau į Vilniaus universitetą, Prancūzų filologijos studijų programą. 2014 metais baigiau bakalauro studijas, o 2015 metais tame pačiame Vilniaus universitete įgijau pedagogo kvalifikaciją laipsnio nesuteikiančiose Mokyklos pedagogikos studijose.

Taip pat esu aktyvi skautė. Skautauju nuo 7 metų, dar būdama mokykloje pradėjau dirbti su jaunesniais skautais, manau, kad ši patirtis stipriai prisidėjo prie mano noro tapti mokytoja.

Gal atsimeni, kaip pamatei/sužinojai/susidomėjai programa „Renkuosi mokyti!“? Kodėl apsisprendei prisijungti ir tapti „Renkuosi mokyti!“ mokytoju, ateiti dirbti į mokyklą?

Apie „Renkuosi mokyti!“ programą sužinojau iš pažįstamų, draugų, kurie yra arba buvo šios programos mokytojai. Dar 12 klasėj galvojau apie mokytojos profesiją, studijų metais šis noras neišblėso, o baigus bakalaurą tikrai žinojau, kad noriu dėstyti prancūzų kalbą mokykloje. Dalyvavimas programoje man atrodė užtikrinčiausias būdas įgyti geram mokytojui reikalingų kompetencijų, taip pat mane sužavėjo „Renkuosi mokyti!“ bendruomenė, kuriai priklauso žmonės, nuoširdžiai siekiantys, kad mokykloje būtų pastebėtas kiekvienas vaikas, kad mokymasis būtų prasmingas ir teikiantis džiaugsmą. Būti tarp tokių bendraminčių, dalintis kylančiomis problemomis ir su jų pagalba jas spręsti man yra viena stipriausių šios programos pusių.

Kuo tau asmeniškai svarbi „Renkuosi mokyti!“ vizija – siekis mokymosi sėkmės ir džiaugsmo kiekvienam vaikui?

Visų pirma man ši vizija yra svarbi tuo, kad sutampa su mano vidine vizija. Nėra smagu girdėti, kai mokiniai sako, kad mokykloje jiems nepatinka, kad jie laukia, kada baigs mokyklą ir galės pradėti „gyventi“. Nuoširdžiai noriu, kad visi vaikai atrastų prasmę mokykloje, o tai yra įmanoma tada, kai jie patiria džiaugsmą besimokydami, jaučiasi pastebėti, įvertinti.

Kokie tavo atsiminimai, įspūdžiai iš atrankos? Ką patartum/palinkėtum dabar dalyvaujantiems?

Pats atrankos procesas buvo labai įdomus. Pildydama atrankos anketą, permąsčiau savo ateities tikslus, labai aiškiai sau įsivardinau, kur ir dėl ko einu. Grupinės atrankos buvo įdomios jau vien dėl to, kad susipažinau su kitais jaunais žmonėmis, norinčiais dirbti mokykloje, sužinojau, kodėl jie nori būti mokytojais, koks jų požiūris į švietimą, tai dar geriau padėjo suprasti savo santykį su mokykla. Juk dalintis savo požiūriu su kitais, diskutuoti yra pats geriausias būdas augti. Tad po grupinės atrankos ir 7 minučių pamokos jaučiausi patobulėjusi ir sakiau sau, kad nesigraušiu nepatekusi, nes įgyta patirtis man tikrai pravers.

Ką galėčiau patarti dalyvausiantiems? Nuo galvos iki kojų būti savimi, sakyti, rašyti tai, kuo tikite. Nes bet kokiu atveju visą tą tikėjimą, vertybes atsinešite į mokyklą, niekur to nepaslėpsite. O kai esi nuoširdus, tai pats procesas tampa tikrai malonus, nesistengi niekam įtikti, tiesiog darai tai, kas tau atrodo teisinga.

Koks tavo laikas mokykloje programos metu: darbas su mokiniais, kolegomis, santykiai, smagumai, sunkumai? Kodėl buvo verta – gal gali pasidalinti bent vienu atsiminimu, kuris ir dabar iškyla?

Mokykloje leidžiu labai įdomų laiką. Kiekviena diena kaip nors vis kitokia (na, bent jau pirmaisiais mokymo metais). Mokau prancūzų kalbos 3-8 klasių mokinius Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje, taip pat esu penktokų auklėtoja. Smagiausias yra buvimas su vaikais, jų progreso matymas, o patys geriausi momentai būna, kai pamoka baigiasi ir tu matai iš jos išeinančius laimingus, pamokos temą supratusius ir išmokusius mokinius. Na, o pagrindinis kiekvieno pradedančio mokytojos sunkumas – didelis naujos informacijos kiekis ir daug darbo ir laiko pasiruošiant pamokoms. Tačiau pamokoms ruoštis man patinka – tai kūrybiškas procesas. Tu žinai, ką mokiniai turi išmokti ir juk reikia padaryti, kad jiems tai būtų įdomu, kad jie būtų ne pasyvus dalyviai, o aktyvūs veikėjai. Tada ir prasideda kūryba: kuri įvairius žaidimus, dėlioji, adaptuoji metodus, o dar ir iššūkis tilpte laike.

Praėjus pirmam mokslo semestrui, neseniai atsiminiau savo pirmąsias pamokas (beje, tikrai atrodo, kad tai buvo prieš daug daugiau nei pusmetį). Su visų klasių mokiniais norėjau susipažinti, tad pirmąsias pamokas mėtėme kamuoliuką, sakėme savo vardus, kas patinka ir nepatinka mokykloje. Man šis atsiminimas iškilo dėl to, kad antrąją-trečiąją pamokas jau mokėjau visų mokinių vardus ir mačiau, kad jie buvo laimingi, pamokoje išgirdę savo vardą. Labai gera būti pastebėtam. Tai galioja visiems, ne tik vaikams.

Kaip manai: kaip dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“ turės įtakos dabartiniam tavo pasirinkimui, tavo karjerai, veiklai?

Visų pirma tai, jog aš niekada neliksiu abejinga švietimui. Nežinau, ką veiksiu po kelių metų, manau, kad liksiu švietime – ar tai bus mokykla, ar projektai, ar kita su tuo susijusi veikla. Na, ir bet kokiu atveju, manau, kad tikrai rasiu, kur pritaikyti įgytą patirtį. O patirties tikrai labai daug.

Vilniaus universitetas dalyvauja naujai patvirtintoje Europos šalių bendradarbiavimo programos COST veikloje, skirtoje Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) vertinimo problematikai. Veiklos pavadinimas – „European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities". Šios COST veiklos tikslas, subūrus tarpdisciplininę tyrėjų grupę, iš įvairių perspektyvų ištirti HSM mokslo vertinimo problematiką. Pagrindiniai veiklos uždaviniai:

a) patobulinti HSM produkcijos vertinimą taip, kad būtų atsižvelgiama į HSM išskirtinumą bei apimamą mokslo sričių įvairovę;

b) įrodyti neabejotiną HSM kuriamą pridėtinę vertę visuomenei;

c) padėti HSM mokslininkams įtvirtinti savo tyrimų programas ir siekti glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo.

Keturių numatytų darbo grupių veikla ir tyrimai padės atskleisti, kokiais būdais įvairiose HSM disciplinose kuriamos mokslo žinios, kaip HSM disciplinos sąveikauja tarpusavyje ir su visuomene, kokie žinių sklaidos mechanizmai joms būdingi, kokios unifikuotos HSM mokslinių tyrimų ir rezultatų informacinės sistemos galėtų būti sukurtos. Šia veikla bus siekiama išryškinti socialinį HSM paveikumą visuomenei ir kertinį HSM mokslinių tyrimų vaidmenį Europos mokslinių programų ir strategijų kontekste. Visi šie aspektai yra labai svarbūs HSM sričių mokslo darbų vertinimo kriterijams ir procedūroms išgryninti.

2015 m. gruodžio mėn. Lietuvos mokslo taryba patvirtino COST tarptautinio projekto veiklos CA15137  atstovus iš Lietuvos. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros docentė dr. Jolanta Šinkūnienė tapo veiklos valdymo komiteto nare. Kartu su doc. dr. J. Šinkūniene Vilniaus universiteto komandoje darbuosis dr. Anna Ruskan (Anglų filologijos katedra) ir dr. Deimantas Valančiūnas (Anglų filologijos katedra ir Orientalistikos centras).

Be Lietuvos, į projektą jau įsitraukė dar 26 šalių atstovai (Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekijos respublika, Danija, Estija, Prancūzija, (BJR) Makedonija, Vokietija, Graikija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė). Projekto trukmė 2016–2020 metai.

Daugiau informacijos – veiklos tinklapyje.

Italijos respublikos prezidentas Sergio Mattarella Italijos Ambasados Lietuvoje teikimu VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei suteikė antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą. Tai pirmas tokio laipsnio Italijos valstybės apdovanojimas VU mokslininkei.

Sveikiname!

Tarpdisciplininis tyrimas su dominuojančiomis istorine ir socialinės antropologijos ašimis aprėpia pokomunistinę šalies transformaciją sąžinės laisvės įtvirtinimo ir konfesinio organizavimosi aspektu, derina kultūrologinę, sociologinę, politologinę ir religijotyrinę perspektyvas. Nagrinėjama krikščionių bendruomenių, pirmiausia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje, vidinė raida, struktūrų ir sąmoningumo pokyčiai, sąveika su kitomis visuomenės institucijomis. Aptariamas teisinis religijų statusas, jį apibrėžiančių teisės aktų susiformavimas. Svarstoma, kodėl ir kaip episkopatas rėmė didžiuosius politinius Lietuvos pasirinkimus (santvarkos pobūdį, demokratijos įgyvendinimo modelį, integraciją į ES ir NATO), savo ruožtu, pabrėždamas Valstybės ir Bažnyčios atskirumą bei kišimosi į bendruomenių reikalus užkardymą. Pateikiama gausios informacijos apie religinį ugdymą, krikščioniškas kultūrines ir karitatyvines iniciatyvas, metropolitų kard. Audrio Juozo Bačkio ir arkivysk. Sigito Tamkevičiaus diarchijos, kard. Vincento Sladkevičiaus istorinio vaidmens interpretacija. Skelbiamas reprezentatyvus bažnytinių archyvų dokumentų, faksimilių ir istorinių fotografijų pluoštas.

Paulius  Subačius, Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai. 1988–2013: Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo.
Monografija. I–II dalis. – Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“, 2015. – 1544 p.

Krikščionys Lietuvoje – visuomenės paribys ar „tylinčioji dauguma“? Katalikų Bažnyčia – savo tapatumo tebeieškanti, su dinamiška tikrove vis nesuspėjanti bendrija ar atrama visiems, kurie išsiilgę meilės ir teisingumo? Hierarchijos iniciatyvos – politinės galios auginimas ar nuoseklus gyvybiškai svarbių vertybių gynimas? Pauliaus Subačiaus knygoje su šiais klausimais galynėjamasi nebijant paradoksalių atsakymų. Socialinės antropologijos prieiga gyvą trumpo periodo istoriją leidžia matyti kaip dinamišką sąmoningumų kaitą.

Niekas, iki šiol rašęs arba artimiausią dešimtmetį rašysiantis apie Katalikų Bažnyčią Lietuvoje, nėra taip įsigilinęs į bažnytinių archyvų medžiagą kaip Paulius Subačius. Asmeninių kontaktų su įvykių dalyviais ir liudytojais atspindžiai netikėtai atgaivina istorinius faktus ir paverčia juos skaitytojo savastimi. Ši knyga yra ne tik mokslinis tyrimas, bet ir šaltinis ateities tyrėjams, parankinė knyga visiems, kurių netenkina vien internete sugaudoma informacija.

Dr. Vytautas Ališauskas

Didžiulį svorį atliktam darbui suteikia archyvinė medžiaga – pasitelkta daugybė dokumentų (taip pat ir konfidencialių) iš bažnytinių archyvų. Juntama, kad interpretuojant kai kuriuos įvykius pasinaudota informacija iš pirmų lūpų (pvz., apie vyskupų posėdžių užkulisius...).

Knygos publikavimas sukels diskusijų, nes dauguma darbe paminėtų asmenų yra aktyvūs Bažnyčios bei visuomenės veikėjai, jau dabar patekę į istoriją. Neapsiribojama „savose sultyse verdančia“ Bažnyčia, bet drąsiai tiesiami tiltai į visuomenę, kitaip mąstančių ir kitas religijas išpažįstančių žmonių link.

Monografija atskleidžia sutarčių tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto rengimo užkulisius, pristato klaidinančias interpretacijas ir netgi pamini asmenis, iš kurių ėjo dezinformacija. Panašios taktikos laikomasi svarstant Bažnyčios Restituciją ar tikybos dėstymą mokyklose. Nemėginama piešti istorijos dviem spalvomis, nes būta dvasininkų, neapdairiai reiškusių savo privačią (ne Bažnyčios) nuomonę. Kai kurių nesusipratimais paženklintų situacijų aprašyme prasikiša kandūs autoriaus stiliaus proveržiai, tačiau jie nėra dominuojantys.

Mons. dr. Algirdas Jurevičius

Atšventus Nepriklausomybės ketvirčio amžiaus sukaktį neretai pamirštama apie šios sėkmės pirmųjų metų kovas, lūkesčius, permainas bei nusivylimus. Niekas šiandien negalėtų paneigti, kad prie Lietuvos Valstybės atkūrimo itin svariai prisidėjo Katalikų Bažnyčia. Būtent apie šio proceso ištakas, peripetijas, priimtus sprendimus, nuotaikas bei faktus ir rašoma šioje knygoje. Atliktas tikrai išsamus tyrimas, interpretuojamos pačios įvairiausios temos: nuo kai kurių galbūt mažareikšmių vyskupų raštų iki didelę svarbą turėjusių lemtingų įvykių.

Mons. dr. Arvydas Ramonas

Paulius V. Subačius – Vilniaus universiteto profesorius, LKMA akademikas, Naujojo Židinio-Aidų bendradarbis. Tarpdisciplininiuose tyrimuose sieja literatūros, sąmoningumo ir Bažnyčios istoriją, teksto ir nacionalizmo teoriją, sociologinę, antropologinę ir hermeneutinę perspektyvas. Europos ir Amerikos tekstologų akademinių asociacijų narys, švietimo politikos ekspertas. Ši monografija yra keturiolikta jo parašyta ar parengta knyga.

Tarptautinėje „Peter Lang“ leidykloje pasirodė VU Vokiečių filologijos katedros mokslininkų sudarytas leidinys „Sprache in der Wissenschaft“.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros germanistės dr. Eglė Kontutytė ir dr. Vaiva Žeimantienė sudarė ir Vokietijoje „Peter Lang“ leidykloje išleido mokslo straipsnių rinkinį vokiečių kalba „Sprache in der Wissenschaft. Germanistische Einblicke“ (Mokslo kalba. Germanistinės įžvalgos). Knyga pasirodė 2016 m. pradžioje.

Straipsnių rinkinį sudaro 20 straipsnių, kuriuos parašė VU germanistai, taip pat kalbininkai iš Austrijos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Vokietijos. Publikacijos skirtos mokslo ir dalykinės kalbos tyrimams. Jos parengtos pagal VU Filologijos fakultete 2014 m. rugsėjį tarptautinėje konferencijoje skaitytus pranešimus.

Straipsnių autoriai nagrinėja, kokį vaidmenį vokiečių kalba kaip mokslo kalba vaidino anksčiau ir dabar, kokie yra rašytinės ir sakytinės kalbos bruožai, kaip ir kodėl aukštosiose mokyklose mokoma vokiečių mokslo kalbos.

Šis straipsnių rinkinys – tai serijos „Duisburger Arbeiten zur Sprach- und Kulturwissenschaft“ (Duisburgo kalbos ir kultūros mokslo darbai) 111 tomas. Serijos leidėjai yra žinomi mokslininkai Ulrichas Ammonas, René Dirvenas ir Martinas Pützas.

Skaitytojams Lietuvoje knyga bus pristatyta š. m. vasario 5 d., penktadienį, 15.00 val. VU Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete.

Kviečiame visus besidominčius susitikti su straipsnių autoriais, leidėjomis, susipažinti su leidiniu.

2015/2016 m. m. pavasario semestre Vilniaus universitetas toliau tęs bendradarbiavimą su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei Vilniaus dailės akademija (VDA).

Studentai galės pasirinkti tik vieną kitos aukštosios mokyklos siūlomą dalyką vietoje laisvojo dalyko (LD), numatyto studijų plane 2015/2016 m. m. pavasario semestre.

Studentai, norintys pasirinkti laisvąjį dalyką iš LMTA ar VDA, bet programoje neturintys laisvųjų dalykų, turi gauti raštišką studijų programos komiteto pirmininko leidimą ir jį pristatyti į Filologijos fakulteto dekanatą.

Studentų registracija į LMTA dalykus vyks vasario 4–12 d., į VDA dalykus – iki vasario 7 d. čia.

Dalykų sąrašai bus paskelbti iki vasario pradžios.

Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos I-ojo kvietimo skelbimą rasite čia.

2016 m. sausio 14 d. Evaldas Švageris sėkmingai apgynė disertaciją „Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai: lyginamoji analizė‟ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Sveikiname!

Sveikiname keturis mūsų fakulteto mokslininkus, kuriems VU Senatas suteikė nuolatinius Vilniaus universiteto profesoriaus ir docento pedagoginius vardus: profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, profesorę Birutę Jasiūnaitę, profesorių Vytautą Kardelį ir docentę Dianą Šileikaitę-Kaishauri.

Fakulteto bendruomenė