Sidebar

Praktinių įgūdžių seminaras: tekstynų taikymas mokant kalbų

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 28 d., antradienį, 18 val. Seminaras vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.


Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstynais ir tekstynų įrankiais, kuriuos galima taikyti kalbų mokymui(si). Juos trumpai pristatys Lina Bikelienė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti:


Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės „MS Teams” kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

tekstynų taikymas mokant kalbų

Kalbotyros doktorantų seminaras

Gegužės 24 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema – kreolinės kalbos. Prisegame Farquharsono tekstą apie Jamaikos kreolinę kalbą, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Kalbotyros doktorantų seminaras

Gegužės 17 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema bus leksiniai skoliniai – kas gali būti skolinama, kas dažniausiai skolinamasi, kaip galima apibrėžti bazinį žodyną. Prisegame Tadmoro, Haspelmatho ir Tayloro straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Praktinių įgūdžių seminaras: tekstų analizė ir anotavimas

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 15 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.


Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstų analizės ir anotavimo įrankiais, kuriais galima naudotis tiesiog savo naršyklėje. Juos trumpai pristatys Justina Mandravickaitė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:


Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

16.png

Dr. Thorsten Carstensen (Amsterdamo universitetas) paskaitos

Pagal Erasmus+ programą į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Thorsten Carstensen (Amsterdamo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:


Pirmadienis, 2024-05-13

13:00–14:30 val., 113 aud.

„Architekturdiskurse in der deutschsprachigen Literatur der Moderne“


Antradienis, 2024-05-14

11:00–12:30 val., 107 aud.

„Zurück zur Natur: Die Lebensreform um 1900 – ein transnationales Phänomen?“


Trečiadienis, 2024-05-15

11:00–12:30 val., 108 aud.

„Wilhelm Genazino und das Abenteuer des Alltäglichen“


Kviečiame dalyvauti! 

Kalbotyros doktorantų seminaras

Gegužės 10 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema bus polisemijos tinklų kopijavimas kalbų kontaktuose. Prisegame Grossmano ir Poliso straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Seminar "Tactical Motherhood: Ideas about Femininity, Nation and Cultural Transfer around 1800 in the Writings of Amalia von Helvig"

Jules_Kielmann.png

 

We are cordially inviting everybody to Jules Kelmann (University of Uppsala) seminar Tactical Motherhood: Ideas about Femininity, Nation and Cultural Transfer around 1800 in the Writings of Amalia von Helvig.


When: May,7, 13.00 /1 p.m.

Where:  Room 122.


Annotation:


With her biography shaped by mobility, and political and cultural changes, the German writer Amalia von Helvig, née Imhoff (1776-1831) is particularly suitable for examining the importance of gender and nationality as well as network contacts for the work and influence of women writers around 1800. Questions of nationality were notably actualised in relation to Helvig’s two visits to Sweden (1806–1810 and 1814–1816). Acting as a “cultural transmitter” (Petra Broomans) between Germany and Sweden, Helvig contributed actively to the reciprocal processes of nation building. In her many roles as a writer in different genres, literary agent and patron, reviewer and translator of Swedish authors, Helvig not only conveyed her image of the “North” to her German readership, but also was instrumental in shaping the way her Swedish acquaintances perceived Germany.

The interactions of gender, nation and authorship in Helvig's work were complex in their consequences: Helvig being a woman, a mother and an artist; a German living in Sweden; and a born aristocrat married to a bourgeois military officer, situated in fluctuating social, cultural and geographical milieus with their own aesthetic norms and ideals, has considerably shaped her work and its reception. However, Helvig and her works have not only been shaped by those intersections. Using the example of the topic of motherhood in her work, my talk will illustrate how Helvig tactically used the tension between the expectations in her different roles to shed light on contemporary norms, to question or confirm them, and even to subtly amend them. 

Jules Kielmann studied comparative literature with a focus in Scandinavian and German literature at Albert-Ludwig-University Freiburg, Germany. In 2023, she received her PhD in literature from Uppsala University. The dissertation Intersections: Gender, Nation and Authorship in the Work of Amalie von Helvig will be published at Universitätsverlag Winter, Heidelberg later this year. From September 2024, Jules will continue her research at the Institute of German Literature at Friedrich-Schiller-Universität Jena, Germany. 


This visit is a part of MotherNet project and has received funding from the European Union’s Horizon 2020 research and innovation programme under grant agreement No 952366.

Prof. Ninos Topintzi seminaras „Beyond and above the segment: the phonology of onsets"

s200_nina.topintzi.jpgSu Erasmus dėstymo vizitu Filologijos fakultete svečiuojasi tipologė-fonologė iš Salonikų Aristotelio unversiteto prof. Nina Topintzi. Maloniai kviečiame į prof. Ninos Topintzi seminarą Beyond and above the segment: the phonology of onsets, gegužės 8 d., trečiadienį, 15 val., 314B aud.

Nina Topintzi teigia, kad priebalsiai, pradedantys skiemenį, turi ženklų poveikį prosodijai.

Nina Topintzi — Salonikų Aristotelio universiteto profesorė (teorinė bei taikomoji kalbotyra, anglistika). Jos interesų sritys — skiemens struktūra, prosodija, ryšiai tarp morfologijos ir fonologijos, kalbų tipologija bendrai. Daugybės tarptautinių publikacijų autorė (Natural Language & Linguistic Theory, Phonology, Linguistic Inquiry, Glossa, Journal of Greek Linguistics), monografijos, išleistos Cambridge Univeresity Press autorė.


Anotacija (anglų k.):


The consonant­–vowel (CV) syllable is cross-linguistically the preferred syllable type. It consists of a nucleus (typically a vowel) and an onset—the consonant that precedes it. The phonology of onsets has been thoroughly investigated on the (sub)segmental level, regarding cluster phonotactics and co-occurrence restrictions. What has received much less attention is the phonology of onsets on the supra-segmental level. In fact, most standard theories (e.g. Hayes 1989) hold that onsets are prosodically inert and only rimes—the nucleus-coda sequences—are relevant to prosodic phenomena. In this talk, I show that this view is incorrect; drawing on my own work (Topintzi 2010, 2022; Topintzi & Davis 2017; Topintzi & Nevins 2017, a.o.), as well as much other research (Gordon 2005; Shinohara and Fujimoto 2011; Ryan 2014; Lubera 2024, a.o.), I present empirical evidence from a variety of languages and phenomena (including stress, compensatory lengthening, allomorphy, gemination and word minimality) that showcase the onset’s participation and contribution to suprasegmental phonology. I also discuss the implications for the typology of syllable and weight theories. 


References


  • Gordon, Matthew. 2005. A perceptually-driven account of onset-sensitive stress. Natural Language and Linguistic Theory 23. 595–653.
  • Hayes, Bruce. 1989. Compensatory lengthening in moraic phonology. Linguistic Inquiry 20. 253–306.
  • Lubera, Amber. 2024. Sensitivity to complex onsets in Iron Ossetian. Phonological Data and Analysis 6(2). 1–40. https://doi.org/10.3765/PDA.V6ART2.71.
  • Ryan, Kevin M. 2014. Onsets contribute to syllable weight: Statistical evidence from stress and meter. Language 90(2). 309–341. https://doi.org/http://doi.org/10.1353/lan.2014.0029.
  • Shinohara, Shigeko & Masako Fujimoto. 2011. Moraicity of Initial Geminates in the Tedumuni Dialect of Okinawa. ICPhS 17. 1826–1829.
  • Topintzi, Nina. 2010. Onsets: Suprasegmental and prosodic behaviour. Cambridge: Cambridge University Press.
  • Topintzi, Nina. 2022. A new phonological analysis of geminates in Cypriot Greek. Journal of Greek linguistics 22(1). 36–71. https://doi.org/10.1163/15699846-02201002.
  • Topintzi, Nina & Stuart Davis. 2017. On the weight of edge geminates. In Haruo Kubozono (ed.), The Phonetics and Phonology of Geminate Consonants, 260–282. Oxford: Oxford University Press.
  • Topintzi, Nina & Andrew Nevins. 2017. Moraic onsets in Arrernte. Phonology 34(3). 615–650. https://doi.org/10.1017/S0952675717000306.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos