Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Maloniai kviečiame gegužės 3 d. 15.00 val., Z. Zinkevičiaus (92) aud. į dr. Vuk Vukotič seminarą Kas toji kalba? Kalbokūros perspektyva.

Anotacija:

Kalbinių vienetų žymių, tokių kaip „kalba“, „tarmė“, „atmaina“, „sociolektas“, „kreolas“, jų pavadinimai ir taksonomijos yra sukurtos tam tikrų agentų, kurie gali būti paprasti kalbos vartotojai, politikai, mokytojai ir pan. Vis dėl to, akademiniai lingvistai turi didžiausią autoritetą apibrėžiant, kas yra „teisingas“ kalbos vienetas ir koks jo statusas. Jiems suteiktas svarbus, bet moksliškai nedėkingas darbas kurti lingvistines taksonomijas ir pavadinimus. Nedėkingas tuo, kad patys lingvistai supranta, jog jų sugalvotos etiketės – kalbinės realybės idealizuoti vaizdiniai. Be to, idealizuoti kalbos vaizdiniai neretai gali virsti ideologizuotais, kas gali turėti rimtų politinių pasekmių.

Šiame pranešime, remdamasis naujausiais „kalbokūros“ (language making) (Krämer, Vogl & Kolehmainen, 2022) paradigmos tyrimais, noriu pristatyti sociologinį požiūrį į kalbinių vienetų kilmę. Sociolingvistai tradiciškai išskiria kalbos standardizavimą kaip pagrindinį ir svarbiausią kalbokūros procesą, tačiau jie nepakankamai atsižvelgia į nestandartinių atmainų kūrimą. Atsekdamas, kaip lingvistai apibrėžia, įvardyja ir hierarchizuoja kalbinius vienetus, išskyriau bent keturis kalbokūros procesus, kurie galėtų paaiškinti, kaip istoriškai atsiranda (bet kurios hierarchijos ir prestižo lygmens) įsivaizduojamas kalbinis vienetas. Jos yra: (1) Vieneto apibrėžimas, kuris gali būti (1.1) Lingvistinis, (1.2) Ekstralingvistinis ir (1.3) Taksonominis; (2) Vieneto pavadinimas, (3) Kvaziingvistinių bruožų priskyrimas (pvz. raštas, rašyba); (4) Santykių su kitais / aplinkiniais vienetais apibrėžimas.

Šį modelį iliustruosiu lygindamas slavų, baltų bei germanų lingvistų sukurtus kalbinius vienetus, remdamasis savo šiuo metu atliekamais tyrimais su užsienio tyrėjais (Vukotić, 2024; Vukotić, forthcoming; Maxwell, Vukotić & Klaver, forthcoming; Maxwell, Dollinger & Vukotić, forthcoming). Modelis gali būti naudojamas kritiškai nagrinėti pačių kalbininkų nusistovėjusias kalbokūros praktikas, kurias būtina įvertinti ypač, kai prasideda diskusijos apie tam tikrų vienetų hierarchizavimas. Vienas iš kalbokūros diskurso politinio panaudojimo pavyzdžių yra 2021 m. V. Putino išleista esė “Об историческом единстве русских и украинцев”, kur jis tuo pačiu metu teigė, kad rusų ir ukrainiečių kalbos yra dvi atskiros kalbo, tiek kad ukrainiečių yra rusų kalbos tarmė.

Literatūra:

• Krämer, Philipp, Ulrike Vogl & Leena Kolehmainen. (2022). What is “Language Making”?. International Journal of the Sociology of Language 274, 1-27.
• Vukotić, Vuk. (2024). Are languages and dialects inventions of nationalism? On the problem of totalising metalanguage. Nations and Nationalism. Pre-published online >
• Vukotić, Vuk. (forthcoming). Verisimilous nationalism and ideological nationalism as epistemological stances. Nationalities papers. Submitted.
• Maxwell, Alexander, Vuk Vukotić & Susie Klaver. (forthcoming). Rhetorical Strategies and the Language/Dialect Dichotomy: Linguists Justifying the Classification of Central South Slavic. Slavonic and East European review. Revise & resubmit.
• Maxwell, Alexander, Stefan Dollinger & Vuk Vukotić (forthcoming). On the Glottonyms of Dialect Taxonomies and their inevitable “language making” dimension. Discourse and Society. Drafting.

Gegužės 3 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kitos savaitės seminare kalbėsime apie kalbų kontaktų paskatintą struktūrų replikaciją. Prašome perskaityti Yarono Matraso ir Jeanette Sakel straipsnį "Investigating the mechanisms of pattern replication".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Balandžio 26 d., penktadienį, Skandinavistikos centras kviečia į kasmetinę BA programos studentų mokslinę konferenciją, kurioje bus pristatyta keturiasdešimt baigiamųjų darbų. Konferenciją 9 val. pradės plenarinis suomių lektorės Tainos Mylläri pranešimas

Nuo 9.30 iki 12.45 bus skaitomi pranešimai trijose – Literatūros, Lingvistikos ir Kultūros – sekcijose.

Nuo 13.30 iki 15.00 bus aptariami Posterių sekcijoje pristatomi studentų darbai.

Pranešimai ir aptarimai vyks skandinavų, lietuvių ir anglų kalbomis. 

Konferencija vyks Zigmo Zinkevičiaus (92) ir 314 auditorijose.

Konferencijos programą rasite čia >

Pradedame tęstinius praktinių įgūdžių seminarus. Į pirmąjį bendruomenės narius kviečiame jau 2024 m. balandžio 24 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su kai kuriomis rašymo programomis, suteikiančiomis kitas galimybes negu mums įprasta „MS Word“ programa. Apie jas papasakos Rimantas Kmita, kuris taip pat trumpai pristatys programas, skirtas idėjų plėtojimui, medžiagos korpuso tvarkymui. Seminaro metu bus trumpai apžvelgtos programos „Ulysses“, „Scrivener“, „xMind“ ir kitos, kurios gali pagerinti rašymo efektyvumą ir idėjų organizavimą.

Seminaro pabaigoje Ernesta Kazakėnaitė pasidalins apie mums visiems prieinamas „MS Outlook“ pakete esančių programėlių galimybes (su integruotu dirbtiniu intelektu) ir programėlę diagramoms braižyti (draw.io).

Prisijungimo nuoroda >

Jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale. Jei pavyks sėkmingai padaryti įrašą, jis bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Visi dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

Balandžio 19 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kitos savaitės seminarui prašytume perskaityti skyrelį apie gramatinę interferenciją iš klasikinės Urielio Weinreicho knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Balandžio 12 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Po atostogų vėl tęsime savo seminarą, kurio tema – kalbų kontaktai. Siūlome šį kartą pažvelgti į Lietuvoje gyvuojančią, intensyvių kontaktų efektus patyrusią kalbą – karaimų kalbą.

Prisegame žymiosios tiurkologės ir karaimų kalbos tyrėjos Evos Csató-Johanson straipsnį apie karaimų kalbą kaip "high-copying language".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Liepos 21–25 d. Salose, Rokiškio rajone vyks jau 21-oji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija, kurią organizuoja asociacija Academia Salensis.

Šiais metais vasaros mokykla pavadinimu Kalbiniai duomenys: nuo lauko tyrimų iki R labiausiai siekia atliepti doktorantų (-čių) poreikius, tačiau išlieka atvira ir magistrantams (-ėms), podoktorantūros stažuotojoms (-ams) bei visiems kitiems lingvistams ir lingvistėms. Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Prima skiriama kalbinių duomenų rinkimo, apdorojimo bei kiekybinės analizės klausimams. Šiomis temomis kursus Salose skaitys: 

• dr. Maria Khachaturyan, Helsinkio universitetas - Lingvistiniai lauko tyrimai
• dr. Alena Witzlack-Makarevich, Jeruzalės hebrajų universitetas - Duomenų anotavimas
• dr. Steven Moran, Neuchâtel universitetas - Kiekybiniai metodai.

Besidomintiems nuo pirmadienio iki ketvirtadienio po pietų bus rengiama lygiagreti sekcija „Lietuvių kalbos gramatikos rašytojai“. Pranešimai ir diskusijos vyks lietuvių kalba. Sekcijai vadovaus Akselis Holvoetas. Kas norėtų dalyvauti, lauksime jūsų idėjų ir pranešimų!

Liepos 26 d. Salose vyks tradicinė kalbotyros konferencija, kurios tema pernelyg nenutolsta nuo vasaros mokykloje nagrinėsiamų klausimų ir į kurią kviečiami mokslininkai (-ės) iš įvairių kalbotyros šakų. Konferencijoje Empirical data in linguistic research and where it leads: a variety of approaches from fieldwork to R ypač laukiame pranešimų su kalbinių duomenų rinkimu ir apdorojimu susijusiais metodologiniais klausimais. Programoje taip pat numatyta vasaros mokyklos dalyvių stendinių pranešimų sesija bei Jeruzalės hebrajų universiteto docento dr. Eitano Grossmano plenarinė paskaita.

Registracija į vasaros mokyklą vyks iki balandžio 15 d., o konferencijos tezes kviečiame teikti iki balandžio 30 d.

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite asociacijos Academia Salensis tinklapyje.

Vasaros mokyklos informacija >

Konferencijos informacija >