Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta Hamburgo universiteto mokslo darbuotojos Laura Panne ir Tanja Stevanović (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys paskaitas apie darbą su tekstynais:

• trečiadienis, 2024-03-20, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Sprachliche Variation korpuslinguistisch untersuchen“;
• penktadienis, 2024-03-22, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Übungen im korpuslinguistischen Arbeiten“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Kovo 15 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminarasskirtas daugiakalbystės temai.  Kaip pagrindą diskusijoms siūlome perskaityti "atvejo studiją" – tekstą apie daugiakalbystę Osmanų imperijoje.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Kovo 8 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminaras skirtas kalbų kontaktų problematikai. Po įvadinės diskusijos grįšime prie kalbų kontaktų tyrimų ištakų – Urielio Weinreicho knygos Languages in Contact. Prisegame šios knygos 4-tą skyrių The socio-cultural setting of language contact, prašytume su juo susipažinti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Skandinavistikos centre pagal „Nordud“ programą viešėjo profesorius Matthew James Driscoll, žymus senosios skandinavų literatūros, ypač jos rankraščių, tyrinėtojas iš Kopenhagos universiteto Árnio Magnússono instituto (dan. Det Arnamagnæanske Institut). Čia saugoma apie 1400 senųjų rankraščių. Anksčiau jų buvo gerokai daugiau, bet nuo 8-ojo dešimtmečio per 1600 islandiškų rankraščių buvo grąžinta Islandijai, kuri nuo Danijos karūnos atsiskyrė tik 1944 m.

Vizito metu skandinavistikos studentams profesorius perskaitė tris paskaitas. Per pirmąją supažindino su islandiškų rankraščių, kurių seniausi siekia XII a., šriftų ir ortografijos specifika, jų materialiaisiais aspektais, tokiais kaip pergamento paruošimas ir formatai, mokė atpažinti rankraščiuose pasitaikančias santrumpas.

Antroji paskaita buvo skirta specifinei sagų (senovės skandinavų literatūros prozos žanras) rūšiai – vadinamosioms riterinėms sagoms ir sagoms apie Šiaurės šalių senovę. Jos dažnai būdavo mokslininkų nuvertinamos kaip neturinčios istoriografinės reikšmės, nors pačioje Islandijoje nuo pat XIII a., kada dauguma jų buvo sukurtos, jos tapo pačios populiariausios, dažnai skaitomos pramogai balsu atokiuose islandiškuose ūkiuose.

Trečiojoje paskaitoje profesorius pristatė unikalų islandų literatūros žanrą rímur – tai kūriniai, kuriuose įvairūs sagų siužetai yra perteikiami specifine poetine forma, dažniausiai atliekami dainuojant. Studentai mokėsi analizuoti jų metriką, aliteracijas ir vidinius rimus, išgirdo jų išrašų: rímur tradicija, tiek klasikine forma, tiek šiuolaikiškai interpretuojama, Islandijoje tebėra gyva.

Susitikimų ciklą prof. M. J. Driscollas užbaigė paskaita, į kurią susirinko klausytojų iš įvairių specialybių. Joje profesorius pristatė savo dabartinį projektą „The Book of Books“, skirtą ispano Hernando Colóno, žymiojo atradėjo, kurį mes vadiname Kristupu Kolumbu (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón), sūnaus, bibliotekos katalogo „Libro de los epítomes“ knygos rankraščiui tyrinėti. Šio rankraščio atradimas 2019 m. Árnio Magnússono institute tapo tikra sensacija, nors jis instituto kolekcijoje jau gulėjo nuo XVII a.

Ši knyga – ypatinga, nes joje, manoma, yra surašytos santraukos apie kiekvieną knygą, saugotą H. Colóno bibliotekoje. XVI a. tai buvo didžiausia privati biblioteka pasaulyje, turėjusi per 15 tūkst. knygų. Todėl naujienos apie prof. M. J. Driscollo projektą greitai apskriejo pasaulį ir pasiekė Ispanijos karališkąją šeimą, kuri, lydima dabartinės Danijos karališkosios poros, 2023 m. lapkritį aplankė institutą, kad galėtų asmeniškai susipažinti su šiuo atradimu.

LT

Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia dalyvauti projekte Moksliniai-edukaciniai seminarai moksleiviams ir mokytojams. ACADEMIA POLONICA

Projekto tikslas – Vilniaus universitete sukurti Academia Polonica, kurios veiklos barai būtų stiprinti ryšius su lenkų mokyklomis Lietuvoje, teikti pagalbą mokiniams ir mokytojams vykdant atnaujintas mokyklines lenkų kalbos programas, įtraukti jaunimą į akademinę veiklą siekiant padėti jiems pasirengti studijoms universitete.

Pirma Akademijos sesija vyks 2024 m. vasario 28 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, Donelaičio aud., Universiteto g. 5. Renginio pradžia: 10.00 val.

Programa >>

REGISTRACIJA moksleiviams, mokytojams ir visiems norintiems >>

Planuojami keli didaktiniai blokai:

• paskaita „Neakivaizdi Szymborska: apie humoristinę Nobelio premijos laureatės kūrybą“ (lektorė dr. Teresa Dalecka);

• paskaita mokytojams „Ar atnaujinta Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa atitinka XXI a. iššūkius?“ (lektorė Danuta Szejnicka) ir diskusija apie lenkų kalbos mokymo metodus vidurinės mokyklos klasėse (prof. dr. Kristina Rutkovska, doc. Kinga Geben).

Taip pat planuojami pirmosios sesijos lydimieji renginiai:

• literatūrinio konkurso dalyvių apdovanojimas;

• protmūšis.

Academia Polonica veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, fondais „Pomoc Polakom na Wschodzie“ ir „Instytut Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego“.

Literatūrinio konkurso ir protmūšio nugalėtojams prizus skirs renginio rėmėjai.

PL

+Centrum Polonistyczne Uniwersytetu Wileńskiego zaprasza do udziału w cyklicznym projekcie Warsztaty naukowo-edukacyjne dla młodzieży szkolnej i nauczycieli ACADEMIA POLONICA.

Celem projektu jest zainicjowanie nowego rodzaju przedsięwzięcia na Uniwersytecie Wileńskim – utworzenie Academii Polonica, która podstawową swoją działalność skupi na pomocy młodzieży w przygotowaniu do studiów wyższych, jednocześnie też na dokształcaniu nauczycieli, niesieniu konkretnej pomocy szkolnictwu polskiemu w procesie, kiedy zostaje wprowadzony  egzamin państwowy z języka polskiego jako egzamin maturalny.

W ramach pierwszego spotkania Academii Polonica, które odbędzie się 28 lutego 2024 roku na Wydziale Filologicznym  Uniwersytetu Wileńskiego, w Sali Donelaitisa, Universiteto 5, o godz. 10

Program >>

REJESTRACJA dla uczniów, nauczycieli i wszystkich zainteresowanych >> 

Planujemy kilka bloków dydaktycznych:

• wykład „Szymborska nieoczywista: o humorystycznej twórczości Noblistki” (lektor dr Teresa Dalecka);

• wykład dla nauczycieli „Czy odnowiona podstawa programowa języka polskiego i literatury odpowiada wyzwaniom XXI wieku?” (lektor Danuta Szejnicka) oraz omówienie sposobów nauczania języka polskiego w klasach maturalnych (prof. dr Krystyna Rutkowska, doc. dr Kinga Geben)

W ramach pierwszej sesji Akademii planujemy też wydarzenia towarzyszące:

• nagrodzenie uczestników konkursu literackiego;

• turniej intelektualny.

Działalność AP będzie realizowana we współpracy z Instytutem Polskim w Wilnie, Fundacją Pomoc Polakom na Wschodzie i Instytutem Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego.

Nagrody dla zwycięzców konkursu literackiego i turnieju ufundują sponsorzy przedsięwzięcia.

Vasario 23 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminaras skirtas kalbų kontaktų problematikai. Kaip įvadą į šio semestro tematiką prašytume perskaityti Yarono Matraso tekstą (iš knygos Language Contact) "An emerging multilingual repertoire".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Vasario 12-13 dienomis Skandinavistikos centre svečiuosis ir paskaitas skaitys literatūrologas, profesorius emeritas Björn Meidal (Upsalos universitetas, Švedija). Garsaus Augusto Strindbergo kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojo vizitas įvyks ambasadoriaus Larso Wahlundo ir Švedijos ambasados Vilniuje dėka. Profesorius skaitys dvi paskaitas anglų ir švedų kalbomis.

Vasario 12 d., pirmadienį, 11.00

August Strindberg och Carl Larsson: Bästa vänner och dödsfiender/ Augustas Strindbergas ir  Carlas Larssonas: geriausi draugai ir mirtini priešai. Apie dvi kertines 19 a. pab.- 20 a. pradžios Švedijos kultūros gyvenimo personalijas. (Skandinavistikos centro aud. 314 AB, švedų kalba).

Vasario 13 d., antradienį, 11.00 

Strindberg and 20th Century Avant-garde Drama and Theatre/ Strindbergas ir 20 a. avangardo drama ir teatras.  The focus is on August Strindberg´s importance in and for 20th Century drama and theatre (playwrights and directors), with some bearings also on prose, poetry and film. (Z. Zinkevičiaus aud. 92, anglų kalba).

Kviečiame dalyvauti.

Daugiau informacijos rasite čia >

On March 1st (Friday), at 13.00, in 314AB room we kindly invite you to a guest lecture by Finnish scholar Dr Johanna Laakso, professor of Finno-Ugric studies at the University of Vienna: Demystifying the Finno-Ugric Languages.

The Finno-Ugric (Uralic) language family is mostly known to outsiders only through its three nation-state languages (Finnish, Estonian, Hungarian). Of these languages, often only anecdotal references to their allegedly exotic qualities (such as the huge number of cases or other inflectional forms) will cross the attention threshold of the general public, contributing to the general mystification of these languages. Often these myths are also spread and reproduced by speakers of these languages themselves.

In this talk, we will take a closer look at the purported "exotic" characters of the Finno-Ugric languages and then discuss the origins and impact of language myths in general.