2023 m. spalio 25 d.
Spalio 27 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema. Šį penktadienį kalbėsime apie reanalizę ir analogiją. Prisegame skaitinį.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 19 d.
Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Artimiausiame seminare bus tęsiamos diskusijos apie gramatikalizaciją. Pagrindas bus antras skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 16 d.
Spalio 19 d. 17 val. Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas kviečia į parodos „Špūren" atidarymą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Renginio metu bus apdovanoti geriausių nuotraukų autoriai ir autorės, o svečiai bus kviečiami susipažinti su geriausiomis atrinktomis nuotraukomis, pasivaišinti ir pabendrauti.
Nuotraukų konkursą „Špūren” organizuoja Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (Deutsch-Baltische Zunkunftsstiftung) Lietuvos biuro darbuotojai Indrė Aukštikalnienė ir Daumantas Katinas bei fotografas, visuomenininkas, „Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša.
Konkurso tikslas – rasti vokiškų pėdsakų Lietuvoje, juos nufotografuoti, trumpai aprašyti.
Partneriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Neregėta Lietuva, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, Lietuvos DAAD klubas, DAAD, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba
Daugiau informacijos rasite čia >>
2023 m. spalio 13 d.
Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Organizaciniame susitikime buvo nutarta rudens semestrą seminarą skirti gramatikalizacijai; praeitas semestras buvo skirtas indoeuropeistikai.
Skaitinys pirmam susitikimui – pirmas skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 13 d.
Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į IX Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Žodinės istorijos raida iš kalbos ir kultūros mokslo perspektyvos“ skaitys dr. Damian Gocół (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas).
Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >
Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.
Paskaitos santrauka. Žodinė istorija – tai mokslinis, socialinis ir kultūrinis judėjimas, pagrįstas žodinių praeities pasakojimų įrašymu, archyvavimu ir tyrinėjimu. Jos institucionalizavimo procesas prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Siekiant parodyti žodinės istorijos ir kalbos bei kultūros mokslų santykį, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į daugybę pokyčių, kuriuos ši kryptis patyrė vėlesniais dešimtmečiais. Iš pradžių amerikiečių plėtojama žodinė istorija daugiausia dėmesio skyrė socialinio elito istorijoms rinkti. Taigi ji vystėsi lygiagrečiai su kalbos ir kultūros mokslais, kurie daugiausia dėmesio skyrė vadinamųjų paprastų žmonių pasakojimams.
Savo pranešime nagrinėsiu pokyčius, kuriuos patyrė žodinė istorija, palaipsniui priartėdama prie tokių disciplinų kaip lingvistika, folkloristika, etnolingvistika ar dialektologija. Daugiausia dėmesio skirsiu tokiems veiksniams kaip žodinio teksto apie praeitį siuntėjo prototipo kategorija, požiūris į žodinių pranešimų turinį ir jų formos analizės būdai. Tai leis man apsibrėžti pagrindinius žodinės istorijos (archyvinės, socialinės ir tekstologinės) raidos laikotarpius, kuriais keitėsi pagrindinės tyrimų tendencijos. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio žodinė istorija aiškiai suartėjo su kalbos ir kultūros mokslais, todėl šiandien galime kalbėti apie keletą skirtingų požiūrių į žodinius tekstus apie praeitį: nuo istoriografinio (orientuoto į praeities rekonstravimą) iki antropologinio (su atmintimi kaip žinių ir patirties formavimu, aktualizuojamu pasakojimuose).
Damian Gocół – humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas, Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Semantikos, pragmatikos ir kalbos teorijos katedros mokslo darbuotojas, leidinių redaktorius ir žurnalistas. Jis yra žurnalo „Folk magazine“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, apdovanotas 2020 m. Oskaro Kolbergo premija kategorijoje už veiklas liaudies kultūros labui. Monografijos „Historia mówiona: geneza, rozwój, koncepcje“ (Liublinas 2023) ir kelių dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų autorius. Jis yra LMA Etnolingvistinės komisijos, Lenkijos folkloro draugijos ir Tarptautinės liaudies meno organizacijos narys. Mokslo tyrimus vykdo žodinės istorijos, atminties tyrimų, tradicinės kultūros ir žiniasklaidos srityse.
2023 m. spalio 11 d.
Spalio 13-14 d. kviečiame į slavistikos studentų konferenciją „Studentų moksliniai skaitymai #2“. Programa >
2023 m. spalio 4 d.
Spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“ (angl. Kitab Studies – Research Methodology and Source Publication). Renginys suburs įvairių humanitarinių sričių tyrėjus – lingvistus, literatūrologus, istorikus ir senųjų raštų tyrinėtojus.
Konferencijos dalyvius suvienijo du VU profesoriai – Antonas Antonovičius (1910–1980) ir Valerijus Čekmonas (1937–2004). Dauguma dalyvių gali laikyti save profesorių mokiniais, tęsiančiais jų pradėtus tyrimus.
Šis tarptautinis mokslo renginys skirtas 55-osioms prof. A. Antonovičiaus monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) išleidimo metinėms ir prof. V. Čekmono 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos tikslas ‒ suburti mokslininkus į diskusiją, siekiant tęsti ir plėtoti iškilių profesorių A. Antonovičiaus ir V. Čekmono pradėtus tyrimus, aptarti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldą, Lietuvos ir kitų šalių totorių ir sentikių istorijos bei kultūros klausimus, baltų ir slavų sociolingvistikos, etnolingvistikos ir kalbų kontaktų tyrimų problemas.
Šių metų konferencija yra tęstinė. 2008 m. buvo surengta pirmoji konferencija „Lietuviai ir slavai: kalbų ir kultūrų sąveika Lietuvos istorijoje ir dabartyje“, sujungusi dviejų profesorių tyrinėjimo sritis. Nuo tada panašaus pobūdžio renginiai organizuojami su pertraukomis: 2016 m. vyko konferencija „Slavai ir baltai: kalbų ir kultūrų sąveika istorijoje ir dabartyje“, 2018 m. – „Istorijos ir kultūros sąsajos“. Neatsitiktinis ir šių metų konferencijos pavadinimas. Kaip teigia konferencijos organizatorė doc. Galina Miškinienė, gana jaunos mokslinių tyrimų srities – kitabistikos – įkūrėju laikomas prof. A. Antonovičius: „Kitab arabų kalba reiškia „knyga“. Dar XIX a. viduryje specialistai atkreipė dėmesį į senuosius Lietuvos totorių rankraščius (kitabus, chamailus, tefsyrus ir tedžvidus), parašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis arabiškais rašmenimis. 1979 m. prof. A. Antonovičius su savo tyrimais supažindino prof. V. Čekmoną. Nors prof. V. Čekmonas šia tema parašė tik vieną straipsnį, tęsiu jo pradėtus tyrimus.“
Dviejų dienų trukmės konferencijoje pranešimus skaitys net 37 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Turkijos ir kt.
Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas.
Kultūrinė programa
Konferencijos išvakarėse, spalio 4 d. 17 val., VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 aukštas) bus atidaryta paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“. Parodos lankytojai galės susipažinti su prof. A. Antonovičiaus ir prof. V. Čekmono darbais, autografais, nuotraukomis, taip pat kitabistikai skirtais mokslo leidiniais – Lietuvoje ir Lenkijoje išleistomis knygomis, brošiūromis. Paroda veiks iki lapkričio 1 d. Atskiras dėmesys bus skirtas tarptautinio projekto „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ („Tefsiras – XVI a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių tefsiro (pirmojo Korano vertimo į lenkų kalbą) filologinis ir istorinis tyrimas bei kritinis leidimas“) rezultatams – 3 tomų leidiniui „Tefsir Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego: XVI-wieczny przekład Koranu na język polski. Wydanie krytyczne zabytku polskiej kultury narodowej“ (Torunė, 2022). Projekte dalyvavo ir mokslininkai iš Lietuvos.
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
2023 m. spalio 3 d.
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“ išvakarėse, spalio 4 d., 17 val., atidaroma paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“.
Paroda skirta prof. Antonui Antonovičiui (1910–1980) ir jo monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) 55-osioms išleidimo metinėms bei prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti
2023 m. spalio 4 d. 17 val.
Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė
Universiteto g. 3 (4 aukštas)
Dalyvauja:
Nijolė Klingaitė-Dasevičienė (VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė)
Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas)
Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas)
Dorota Mamaj (Lenkijos instituto direktorė)
Renginį moderuoja:
VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas
Paroda veiks iki lapkričio 1 d.
