Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Kviečiame į pirmą šių mokslo metų BKKI seminarą! 

Rugsėjo 13 d., penktadienį, 15.00,  92 aud. sociolingvistas Vuk Vukotić, gegužę sėkmingai apgynęs disertaciją, papasakos apie savo naują tyrimą. Po seminaro – postseminaras 314 A-B aud.

Seminaro tema: Metodologinis nacionalizmas ir struktūralistinė dialektologija.

Tyrėjas savo pranešimą pristato taip:

Šiame pranešime pristatysiu dar neužbaigtą tyrimą apie nacionalizmo ideologijos poveikį mokslui. Sociologai jau kurį laiką domisi metodologiniu moksliniu nacionalizmu. Jų teigimu, jis atsiranda tautinių valstybių kūrimosi laikotarpium XVIII–XIX amžiuje (Wimmer & Schiller 2002). 

Metodologiniam nacionalizmui nagrinėti kaip empiriją pasiėmiau ypatingą sąvoką, randamą tik pietų slavų kalbotyroje – narečje arba dijasistema. Kitaip nei pasaulio dialektologijoje, kur dialektai dalinami į šnektas ir grupuojami į dialektų grupės, pietų slavų dialektologijoje atsirado „narečje“ atmaina, pozicionuojama atmainų hierarchijoje virš „dialekto“, bet žemiau nei „kalba“. Pristatymo metu sieksiu parodyti šios sąvokos mokslinę raidą nuo jos atsiradimo 1849 metais iki mūsų dienų. Pagrindinė tezė – ši sąvoka yra sukonstruota iš dalies per empirinę analizę, iš dalies kaip politinio nacionalizmo produktas. Pristatymo pabaigoje parodysiu, kokios yra metodologinio nacionalizmo dialektologiniuose tyrimuose politinės pasekmės, ypač vienoje iš didžiausiu kalbinių-ideologinių debatų šiandienos kalbotyroje: ar bosnių, kroatų, juodkalniečių ir serbų kalbos yra viena ar keturios kalbos? Užduosiu klausima – ar ir kitos kalbotyros šakos kitose valstybėse yra paveiktos šios ideologijos? 

Literatūra: Wimmer, A., & Glick Schiller, N. (2002). Methodological nationalism and beyond: nation–state building, migration and the social sciences. Global networks, 2(4), 301-334. 

Rugsėjo 20 d., penktadienį, 15 val. 402 aud. Skandinavistikos centro doktorantė Rima Palubinskienė skaitys pranešimą „Kiek kalbų mokosi vaikai danų dalyko pamokose?“

Pranešimo anotacija

Kartu su mokyklos reforma Danijoje („Bendrų tikslų“ priėmimu 2014-ais metais) danų dalykas papildytas multimodalaus raštingumo samprata. Pranešime bus apžvelgiama danų dalyko sudėtis ir praktikos, aptariamas multimodalumo reiškinys, multimodalumo teorija, šios teorijos įtaka danų dalyko didaktikos formavimuisi. Aptariamas medijų integravimas, daugiamodalios ir intermedialios literatūros vaidmuo danų dalyko pamokose. 

2019 m. lapkričio 21–22 d. Vilniaus universiteto Polonistikos centras, bendradarbiaudamas su Lenkų institutu Vilniuje, rengia Tarptautinę mokslinę konferenciją Su Erelio ir Vyčio ženklais. Lenkijos ir Lietuvos moksliniai ir kultūriniai ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje. Gausų konferencijos dalyvių būrį sudarys asmenys, kurie daugelį metų yra susiję su Vilniaus polonistika, lenkų filologijos Vilniaus universitete kūrėjai, bičiuliai, įvairiems užsienio polonistikos židiniams atstovaujantys mokslininkai ir visi tie, kurie jaučia ryšį su Alma Mater Vilnensis. Konferencija yra ypatingo pobūdžio, nes šiais metais minimos kelios sukaktys: 440 metų Vilniaus akademijos įkūrimo ir 450 metų Liublino unijos. Šiuolaikinė Vilniaus polonistika, įkurta Vilniaus universiteto Filologijos fakultete a. a. Prof. Algio Kalėdos dėka 1993 metais, taigi prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus, paveldėjo Vilniaus Stepono Batoro universiteto Humanitarinio fakulteto tradicijas. Šiandieną ji veikia Baltijos kalbų ir kultūrų instituto sudėtyje. Atsižvelgdami į konferencijos tematiką ir kontekstą, pageidautume susitikimus rengti dviem kryptimis:

1. aptarti vykdomus Lenkijos ir Lietuvos mokslinių (kalbinių, kultūrinių ir literatūrinių, istorinių) ryšių tyrimus ir jų plėtojimo perspektyvas;
2. nubrėžti naujas bendradarbiavimo galimybes Vilniaus universiteto ir Lenkijos aukštųjų mokyklų polonistikose vykdomų programinių permainų eroje.

Gvildenamos Lenkijos ir Lietuvos ryšių problemos būtų aptariamos kultūros ir literatūros, kalbotyros ir švietimo aspektais. Konferencija skirta visiems besidominantiems lietuvių-lenkų moksliniais ir kultūriniais ryšiais. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Rugsėjo 26–28 d. Birštone vyks tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyros problemos: istoriniai, tipologiniai ir arealiniai tyrimai“. Konferenciją organizuoja BKKI Baltistikos katedra. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir užsienio baltistikos centrų tyrėjai.

• Konferencijos programa
• Konferencijos tezės

Konferencija organizuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Rusų filologijos katedra kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu rengia tarptautinę mokslinę konferencija „Osipas Mandelštamas: poetika, vertimai, recepcija“ 2019 m. rugsėjo 19–20 d. Konferencijoje dalyvaus Olegas Lekmanovas, Irina Surat, Romanas Timenčikas ir kiti žinomi Mandelštamo kūrybos ir rusų poezijos „Sidabro amžiaus“ tyrinėtojai iš Izraelio, Kanados, Prancūzijos, Rusijos. Konferencijos atidarymas prasidės rugsėjo 19 d. 9 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Konferenciją remia Lietuvos mokslo taryba.

Konferencijos programa >

Mandelštamo siluetas. Dailininkė Jelizaveta Kruglikova

2019 m. rugsėjo 12 d. (ketvirtadienį), 17 val. Germanistikos studijų kabinete Dariusz Kałuża iš Krokuvos Stanislavo Stašico kalnakasybos ir metalurgijos akademijos (Lenkija) skaitys pranešimą „Deutsch-polnische Sprachkontakte am Beispiel der Stadtsprache in Oberschlesien“.

Seminarą rengia „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Vokiečių filologijos katedra. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Maloniai kviečiame!

https://gfds.de/events/deutsch-polnische-sprachkontakte-am-beispiel-der-stadtsprache-in-oberschlesien/

BKKI Rusų filologijos katedra kviečia į Jogailaičių universiteto (Krokuva, Lenkija) profesoriaus Vladimiro Miakiševo paskaitas:

Rugsėjo 9 d. (pirmadienis):

• 13.00 – 14.30 (Čekmono aud.) – „Руская” и „простая” мовы книжно-письменного языка Великого княжества Литовского: их природа и эволюция (LDK raštijos ruska ir prosta movos: prigimtis ir raida);
• 15.00 – 16.30 (115 А aud.) – Инновационные процессы в русском языке XXI в. (XXI a.rusų kalbos inovatyvūs procesai).

Rugsėjo 10 d. (antradienis):

• 13.00 – 14.30 (115 A aud.) – „Опросторечивание” современного русского языка и его проявления (Šnekamosios stichijos įtaka ir jos apraiškos šiuolaikinėje rusų kalboje);
• 15.00 – 16.30 (Čekmono aud.) – Загадки первопечати Литовского Статута 1588 года (III Lietuvos Statuto (1588) pirmo leidimo mįslės).

Vladimiras Miakiševas (Władimir Miakiszew, filologijos mokslų daktaras, Krokuvos Jogailaičių universiteto Filologijos fakulteto Rytų Slavų filologijos instituto profesorius, skaito paskaitas apie rusų kalbos funkcinę stilistiką, pagrindines XXI amžiaus rusų kalbos raidos tendencijas, lingvistinius vertimo aspektus, rusų kalbos formavimosi istoriją ir pan., vadovauja studentų ir doktorantų darbams. Moksliniai interesai: LDK kalbos; Rytų slavų rankraščiai ir ankstyvoji spauda; knygų ir bibliotekų kolekcijų likimas; XVI amžiaus Maskvos Rusios verstinės literatūros kalba; istorinė antroponimija; homonimija; XXI a. rusų kalbos inovacijos. Miakiševo straipsnius publikuoja Lenkijos ir užsienio leidyklos. Svarbiausiose monografijose („Слово о полку Игореве” в рукописном комментарии и судьбе анонимного исследователя XIX века, Воронеж, 2000 (kartu su bendraautore N. Fedosova); Язык Литовского Статута 1588 года, Kraków, 2008; Кириллические издания Литовского Статута 1588 года, Kraków, 2014.) nagrinėjami rusų bendrinės kalbos vystymosi ir LDK Statuto (1588) kalbos klausimai.

Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į tarptautinę vasaros mokyklą Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima, kuri vyks 2019 m. liepos 28 – rugpjūčio 3 dienomis Salų dvaro sodyboje.

Šiais metais paskaitas skaitys:

• Eitanas Grossmanas (Jeruzalės hebrajų universitetas) – iš fonologinės tipologijos;
• Volkeris Gastas (Frydricho Šilerio universitetas) – apie skaitmeninių išteklių lingvistinį anotavimą.

Salose taip pat vyks tradicinis Salų muzikos festivalis, kurį remia Lietuvos kultūros taryba. Numatoma festivalio programa:

• Liepos 29 d. - senosios muzikos koncertas-spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionė po Europą“. Mokyklos atidarymas.
• Liepos 30 d. - Kauno styginių kvarteto koncertas.
• Liepos 31 d. - koncertuos Chrisas Ruebensas  ir Tadas Dešukas.
• Rugpjūčio 1 d. - koncertuos V. Čepinskis su V. Čepinskiene ir S. Krinicinu.
• Rugpjūčio 2 d. - Vilniaus kamerinis teatras rodys spektaklį „Plėšikas Hocenplocas“.
• Rugpjūčio 2 d. - koncertuos Renata Marcinkutė ir Liudas Mikalauskas. Mokyklos uždarymas.

Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima programa >

Registracija į mokyklą baigėsi pirmadienį, birželio 17 d. Jei turite klausimų, prašome kreiptis el. paštu: .