Kviečiame į pirmą šių mokslo metų BKKI seminarą!
Rugsėjo 13 d., penktadienį, 15.00, 92 aud. sociolingvistas Vuk Vukotić, gegužę sėkmingai apgynęs disertaciją, papasakos apie savo naują tyrimą. Po seminaro – postseminaras 314 A-B aud.
Seminaro tema: Metodologinis nacionalizmas ir struktūralistinė dialektologija.
Tyrėjas savo pranešimą pristato taip:
Šiame pranešime pristatysiu dar neužbaigtą tyrimą apie nacionalizmo ideologijos poveikį mokslui. Sociologai jau kurį laiką domisi metodologiniu moksliniu nacionalizmu. Jų teigimu, jis atsiranda tautinių valstybių kūrimosi laikotarpium XVIII–XIX amžiuje (Wimmer & Schiller 2002).
Metodologiniam nacionalizmui nagrinėti kaip empiriją pasiėmiau ypatingą sąvoką, randamą tik pietų slavų kalbotyroje – narečje arba dijasistema. Kitaip nei pasaulio dialektologijoje, kur dialektai dalinami į šnektas ir grupuojami į dialektų grupės, pietų slavų dialektologijoje atsirado „narečje“ atmaina, pozicionuojama atmainų hierarchijoje virš „dialekto“, bet žemiau nei „kalba“. Pristatymo metu sieksiu parodyti šios sąvokos mokslinę raidą nuo jos atsiradimo 1849 metais iki mūsų dienų. Pagrindinė tezė – ši sąvoka yra sukonstruota iš dalies per empirinę analizę, iš dalies kaip politinio nacionalizmo produktas. Pristatymo pabaigoje parodysiu, kokios yra metodologinio nacionalizmo dialektologiniuose tyrimuose politinės pasekmės, ypač vienoje iš didžiausiu kalbinių-ideologinių debatų šiandienos kalbotyroje: ar bosnių, kroatų, juodkalniečių ir serbų kalbos yra viena ar keturios kalbos? Užduosiu klausima – ar ir kitos kalbotyros šakos kitose valstybėse yra paveiktos šios ideologijos?
Literatūra: Wimmer, A., & Glick Schiller, N. (2002). Methodological nationalism and beyond: nation–state building, migration and the social sciences. Global networks, 2(4), 301-334.
