Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Gruodžio 13 d., penktadienį, 15.00-16.00 val. 402 aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į sociolingvistikos būrelio narės dr. Ramunės Čičirkaitės paskaitą ir diskusiją Žurnalistų tarties neformalėjimas: nuo vadovėlinio standarto link Vilniaus kalbos.

Jau keletą dešimtmečių Europoje stebimi viešosios erdvės privatėjimo ir viešosios kalbos neformalėjimo procesai. Žiniasklaidos tyrimai rodo, kad konservatyvių tarties formų TV ir radijo eteryje mažėja, o viešajai kalbai tinkamiausios kalbos statusą įgauna didmiesčių, pirmiausia – sostinės, kalbos formos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų bendruomenių, sakytinės žiniasklaidos kalba laikoma geriausia atmaina. Tačiau iki šiol praktiškai nebuvo tirta, ar joje vyksta panašūs pokyčiai kaip kitur.  Paskaitoje bus pristatytas diachroninis Lietuvos TV ir radijo tarties raidos tyrimas nuo 1960 m. iki šių dienų. Tyrimas atliktas detaliai analizuojant vieną tarties ypatybę – vadinamąjį balsių trumpinimą, kai rašto kalbos nekirčiuoti ilgieji balsiai tariami trumpiau, pavyzdžiui, įdomus, mokyklų tariama kaip idomus, mokyklu. Kodėl ši ypatybė? Teigiama ir mano pačios tyrimai rodo, kad ji būdinga vilniečiams. Taigi sužinosite, kaip keičiasi žurnalistų kalba, ar jie laikosi normintojų nustatyto tarties idealo  ir kam – norminei ar Vilniaus kalbai – artimesnė žurnalistų tartis. Tyrimas yra dalis tarptautinio projekto Standard language ideology in contemporary Europe, vadovaujamo Kopenhagos universiteto prof. Tore Kristiansen.

Dr. Ramunė Čičirkaitė dirba Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centre. Prieš keletą mėnesių ji apgynė daktaro disertaciją apie Vilniaus kalbą ir jos santykį su žiniasklaidos kalba. 

Lapkričio 28–29 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama į tarptautinį mokslinį seminarą „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“, subursiantį ne tik senųjų lietuviškų tekstų rengėjus ir tyrėjus, bet ir visus besidominčius tekstų skaitmeninimu.

Mokslinį seminarą sudarys dvi dalys:

           9.00–12.40  Moksliniai pranešimai (107 auditorija)  

           14.00–17.30  Kūrybinės dirbtuvės  (A4 auditorija)

Smulkesnė programa > 

Renginio tezės >

Mokslinius pranešimus skaitys ir tekstų skaitmeninimo patirtimi dalinsis pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos, o kūrybines dirbtuves ves programuotojas dr. Wolf-Dieter Syring, turintis ilgametę Šventojo Rašto tekstų skaitmeninimo patirtį, ir informacinių technologijų bakalauras Ignas Rudaitis, besidomintis kompiuterinės lingvistikos tyrimais. 

Renginys atviras visiems, tačiau norintiems dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse BŪTINA registracija adresu  (nurodant vardą, pavardę ir ar reikalingas kompiuteris (galima turėti savo)).

Renginio plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių aprašas >

Renginio kalbos: lietuvių, anglų ir vokiečių

Renginį organizuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Renginį remia: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Spalio 25 d., penktadienį, 15.00 val. 92 aud. vyks BKKI Baltistikos katedros mokslo darbuotojos, Chylinskio Biblijos tyrėjos, serijos sudarytojos ir internetinio leidimo kūrėjos dr. Gina Kavaliūnaitė seminaras Samuelio Boguslavo Chylinskio Lietuviška Biblija: publikacijos ir tyrimai.

Prieš mėnesį išspausdintas trečiasis XVII a. Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas, apimantis Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimiles ir dvi studijas apie rankraštį. Prieš keletą metų buvo išleisti Senojo Testamento (2008) ir Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (2016) tomai su įvadinėmis studijomis, o šaltiniai – su transkripcija, vertimais ir komentarais.

Serijos dailininkas Šarūnas Leonavičius, pasitelkdamas vis kitokią, Chylinskio laikais naudotą techniką, kiekvienai knygai sukūrė iliustracijas. Pirmojo ir antrojo tomų iliustracijos parengtos Šventojo Rašto tema, o istorinių šaltinių tomo iliustracijose skaitytojas gali atpažinti Chylinskio gyvenimo ir jo laikmečio siužetus.

Šiais metais pradėjo veikti Chylinskio Biblijai skirta interneto svetainė www.chylinskibible.flf.vu.lt. Tai Chylinskio Naujojo Testamento interaktyvus skaitmeninis leidimas, pirma tokio pobūdžio interneto svetainė Lietuvoje.

2019 m. spalio 9 d. (trečiadienį) 17.00 val. Germanistikos studijų kabinete prof. dr. Alja Lipavic Oštir iš Mariboro ir Trnavos universitetų skaitys pranešimą „Was sagen uns die Sprachkarten der Lernenden? Eine Analyse unterschiedlicher Typen von Sprachkarten“.

Seminarą rengia „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Vokiečių filologijos katedra. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Maloniai kviečiame!

Spalio 9 d., trečiadienį, 17 val. 108 auditorijoje vyks prof. Anneli Saro paskaita Do arts matter? Scandals in contemporary Estonian culture. Paskaita vyks anglų kalba. Mielai kviečiami ne tik dėstytojai, bet ir studentai.

Apie profesorę: 

Anneli Saro is Professor of Theatre Research at the University of Tartu (Estonia). In 2010-2014, she was Lecturer of Estonian Culture at the University of Helsinki. Saro has been a convener of the international working groups Project on European Theatre Systems and Theatrical Event. Saro has published articles and books on Estonian theatre history and system, performance theory and audience research.

2019 m. spalio 8 d. (antradienį), 17 val. Germanistikos studijų kabinete dr. Thomas Küpper iš Duisburgo-Eseno universiteto skaitys pranešimą „Kitsch: Zur Funktion eines Schlagworts“.

Seminarą rengia „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Vokiečių filologijos katedra. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Maloniai kviečiame!

„Kitsch“: Zur Funktion eines Schlagwortes

Noch um 1960 war die Unterscheidung von Kitsch und Kunst strukturbildend für ästhetische Debatten. Nicht nur im Bereich feuilletonistischer Kritik, sondern auch in der Wissenschaft wurde der Ausdruck ‚Kitsch‘ dazu verwendet, Gegenständen künstlerischen Wert abzuerkennen.

Ludwig Giesz richtete in seiner 1960 erschienenen „Phänomenologie des Kitsches“ den Blick auf die Besonderheiten kitschigen Erlebens, und Walther Killy fragte in seinem 1961 veröffentlichten „Versuch über den literarischen Kitsch“ nach den Merkmalen kitschiger Werke. Obwohl beide Arbeiten viel zitiert worden sind, konnte sich das Wort ‚Kitsch‘ nicht als Begriff in der Wissenschaft etablieren. Wie kam es zu diesem Scheitern?

Die Erfolgschancen dürften vor allem dadurch beeinträchtigt worden sein, dass die abwertende Funktion des Ausdrucks ‚Kitsch‘ schon bald größere wissenschaftliche Aufmerksamkeit erhielt – so entstand auf einer Metaebene eine Kritik der Kritik. Bereits Jacob Reisner hatte 1955 den Ausdruck ‚Kitsch‘ als „Schlagwort“ bezeichnet, und zwar „im ursprünglichen Verstand von Schlag-Wort“, als „ein schlagendes (niederschlagendes, erschlagendes) Wort“. Reisner hatte erklärt: „Wer damit auf irgendein Gebilde losschlägt, will es zumeist aus dem Bereich der Kunst […] hinausschlagen.“

Diese Exklusionsfunktion des Wortes ‚Kitsch‘ ist dann kultursoziologisch näher untersucht worden. Aus dieser Perspektivierung der Forschung ergab sich als Konsequenz, dass der Gebrauch des Wortes ‚Kitsch‘ in der Wissenschaft problematisch wurde. Beispielsweise schlug Helmut Kreuzer 1967 vor, dieses Wort nicht mehr als „analytische[s] Instrument“ und auch nicht länger als „poetologischen Terminus der Werkanalyse“ zu verwenden.

Die Frage ist nun: Gibt es noch immer so etwas wie ‚Kitsch-Forschung‘ und auf welchem Fundament steht diese? Muss beziehungsweise kann sie auf jenen Begriff verzichten? Solche Schwierigkeiten der ‚Kitsch-Forschung‘ möchte der Referent in seinem Vortrag aufzeigen und zur Diskussion stellen.

Rugsėjo 29 d. - spalio 2 d. Filologijos fakultete vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Meletijaus Smotrickio Gramatika (Vievis 1619) lingvistiniame Europos kontekste“, skirta pirmosios bažnytinės slavų kalbos gramatikos 400-ioms metinėms.

Konferencijoje dalyvauja mokslininkai iš Lietuvos, Rusijos, Austrijos, Baltarusijos, Vokietijos, Slovėnijos, Lenkijos. Pagrindiniai organizatoriai - VU FilF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Rusų filologijos katedra ir Maskvos Mokslinis seminaras Slavia Christiana (https://slaviachristiana.ru/projects.html) - jau trečia kartą rengia mokslinias konferencijas ir seminarus Vilniuje. Pirma konferencija įvyko 2012 m., antra - 2014 m.

Meletijus Smotrickis (apie 1577-1633), stačiatikių ir unitų veikėjas, mokslininkas, filologas, pirmosios slavų gramatikos autorius, XVII a. pradžioje gyveno Vilniuje, buvo Šv. Dvasios vienuolyno stačiatikių brolijos mokyklos mokytojas.

Svarbiausias M. Smotrickio veikalas ir bene svarbiausias Vievio spaustuvės leidinys – 1619 m. Vievyje išspausdinta „Slavų kalbos gramatika“ („Grammatiki Slavenskija pravilnoe Sintagma“). M. Smotrickio Gramatika 200 metų buvo slavų kalbų mokslo pagrindas ir turėjo didelę įtaką pirmosioms rusų kalbos gramatikoms. 1629 m. ji perspausdinta Vilniuje, o 1648 m. – Maskvoje. Iš jos buvo mokomasi visame stačiatikių pasaulyje net iki XIX a. M. Lomonosovas vadino ją savo „mokslingumo vartais“.

Konferencijos programa >

BKKI Bendrosios kalbotyros centras kviečia į kūrybines dirbtuves New Explorations into the Baltic Verb, rengiamas pagal MTEP projektą „Baltų kalbų veiksmažodis: Gramemos, kategorijos, domenai“ (09.3.3-LMT-K-712-01-0071). Dirbtuvės vyks 2019 m. rugsėjo 24–25 d.

Kviestiniai pranešimai:

prof. em. Östen Dahl (Stokholmas) - „TAME in a Multilingual Parallel Corpus“

• 1 dalis: antradienį, rugsėjo 24 d., 10.00 val., 107 aud.
• 2 dalis: trečiadienį, rugsėjo 25 d., 15.00 val., 92 aud.

Darbo sesijos vyks antradienį, rugsėjo 24 d., 14–19 val. ir trečiadenį, rugsėjo 25 d., 9–13 val., B3 seminaro kambaryje, Centrinėje bibliotekoje.

Pranešimų temos:

• Birutė Spraunienė & Vaiva Žemantienė, The Lithuanian passive in translation
• Nicole Nau & Peter Arkadiev, Passive, perfect and resultative in Baltic
• Nicole Nau & Asta Laugalienė, Modal constructions with the present passive participle in Baltic and Fennic
• Kirill Kozhanov, Voice-related phenomena in the TriMCo corpus
• Anna Daugavet & Axel Holvoet, Antipassive reflexives in Latvian: A look at the corpora
• Liina Lindström, Agent phrases in the Estonian personal passive
• Axel Holvoet & Paweł Brudzyński, Reflexives in 17th-c. Latvian and Lithuanian