2017-ieji metai Filologijos fakulteto Skandinavistikos centrui – ypatingi: būtent šiemet sueina 25 metai nuo tuometinės Skandinavistikos katedros įkūrimo. Pradėdami naują semestrą norėtume prisiminti šventišką paskutinę gegužės savaitę, kurios metu Vilniaus universitete lankėsi ir paskaitas skaitė žymūs mokslininkai iš Jungtinių Amerikos valstijų, Danijos, Norvegijos ir Vokietijos. Ši savaitė priminė akademinį disneilendą – tiek daug įdomių svečių ir jų intriguojančių paskaitų, tiek turiningų renginių, ir visus norisi aplankyti!
Juk jubiliejaus programa buvo tikrai įvairi: besidomintys literatūra klausėsi Per Thomas Andersen paskaitų apie Perą Giuntą bei autofikciją, Lasse Horne Kjældgaard gvildeno klausimus apie gerovės valstybę Danijoje, Anatolij Liberman supažindino su įvairiomis etimologijos, mitologijos ir viduramžių literatūros įdomybėmis, o VU garbės daktaras Jurij Kuzmenko per vieną savaitę atskleidė runologijos maginį šydą.
Minesotos universiteto profesorius, skandinavistas, medievistas, etimologas, poetas ir vertėjas A. Liberman be penkių, didžiulio susidomėjimo sulaukusių paskaitų pristatė ir savo knygą „Etymology for Everyone: Word Origins and How We Know Them“ (2005). Istorinėje germanų lingvistikoje besispecializuojantis profesorius neslepia, jog studijuojant šią šaką žodžių kilmės klausimas visuomet šalia. Kartą beskaitydamas jis užtiko senosios anglų kalbos žodį „Heidrun“, priminusį jam vienos germanų mitologijos veikėjų Hudrun vardą. Paieškojęs šių žodžių kilmės nenustebo, radęs užrašą: „kilmė nežinoma“. Netikėtai šovė mintis, kad pirmasis skiemuo skamba kaip anglų kalbos žodis „heaven“ (liet. dangus), kurio kilmė taip pat buvo nežinoma. Taip, pereidamas nuo vieno žodžio prie kito, profesorius praleido pusę metų. Peržiūrėjęs žodyne lemas, kurių kilmė nežinoma, A. Liberman suprato, jog jam neužteks vieno gyvenimo metų, kad galėtų paaiškinti visų žodžių kilmę. Visgi nežinia nebuvo tenkinantis atsakymas, smalsumas vedė tolyn ir paskatino išleisti ne vieną su šia tema susijusią knygą, o taip pat ir kiekvieną trečiadienį rašyti filologų pasaulyje gerai žinomą blogą „The Oxford Etymologist“, kuriame A. Liberman šių metų liepos 26d. įkėlė jau 200-ąjį įrašą.
Didelio dėmesio ne vien skandinavistikos studentų tarpe susilaukė intensyvus runologijos kursas, sudarytas iš paskaitų ir pratybų, visai savaitei nukėlęs į senąsias Skandinavijos šalis bei leidęs suprasti, jog magijos šiuose rašmenyse esti mažiau, nei serialo „Vikingai“ sužavėta jaunoji karta galėjo tikėtis. Vilniaus universiteto garbės daktaras, šį titulą gavęs 2011-aisiais, svariai prisidėjo prie Skandinavistikos centro įkūrimo. Kaip pats pasakojo uždaromojo renginio metu, Jurij Kuzmenko teko susipažinti ne tik su pirmaisiais studentais, bet ir su dažais, skirtais lentynoms perdažyti. Berlyno Humboltų universiteto profesorius emeritas, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius J. Kuzmenko visus 25-erius centro gyvavimo metus su juo išlaikė itin glaudžius santykius, tad paklysti filologyno kiemeliuose jam – nebaisu.
Universiteto bibliotekoje atidaryta paroda “Twenty five years of Scandinavian studies in print and pictures” leido keliauti laiku ir prisiminti Skandinavistikos centrui brangias akimirkas – tradicinius renginius, karališkus vizitus, studentų kartas. Parodos metu eksponuotus “Scandinavistica Vilnensis” leidinius papildė naujausias, jubiliejaus savaitę taip pat pristatytas Snorio Sturlusono “Edos” vertimas į lietuvių kalbą (vertėja Rasa Ruseckienė), senovės skandinavų mitologijos ir literatūros šaltinis. Mokslinę dalį užbaigė simpoziumas, kuriame savo naujausius tyrimus pristatė Jurij Kuzmenko, Loreta Vaicekauskienė, Lasse Horne Kjældgaard, Rima Ciburevkinaitė ir Ieva Steponavičiūtė. Mokslininkai ne tik pateikė dar mažai kam girdėtą informaciją, tačiau ir paliko daug vietos tolesniems klausimams kelti. Tikimės, kad švenčiant centro 30-metį išgirsime ir atsakymus.
Jubiliejų vainikavo uždaromasis renginys, tapęs puikia proga susitikti seniai vienas kito nemačiusiems kurso draugams ir paspausti ranką buvusiems dėstytojams, išgirsti linksmų istorijų, kaip kūrėsi Skandinavistikos centras. Ir studentai, ir dėstytojai pristatė šventinės savaitės metu paslapčia repetuotus pasirodymus, skambėjo dainos ir padėkos švedų, danų, norvegų kalbomis.
Jubiliejus – tai proga prisiminti, įprasminti ir pasidžiaugti praeitais išbandymais, atnaujinti santykius su buvusiais dėstytojais bei studentais. Proga centro įkūrėjai Erikai Sausverdei prisiminti šeštadienius, praleistus darbe užsiliekant iki vėlumos, seniems kurso draugams pakelti po ragą į bendražygių „vikingų“ sveikatą ir dar kartą, jei nespėta, pamiršta ar negalėta – padėkoti. Kad atvyko, įvyko ir vėl sugrįš.
Parengė Lina Poškutė ir Viltė Zarembaitė
/\ Šventinis vakaras. Iš kairės: Ugnius Mikučionis, Jurij Kuzmenko, Eglė Išganaitytė, studentai ir alumnai
/\ Jubiliejinis simpoziumas. Iš kairės: Anatoly Liberman, Ieva Steponavičiūtė ir Ērika Sausverde
Parodos Skandinavistikai Vilniaus universitete 25 metai atidarymas. Iš kairės: Danijos ambasadorius Dan E. Frederiksen, studentės ir Ērika Sausverde
