Vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp jų – ir Filologijos fakulteto docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas..

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė docentui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžių už aktyvius lietuvių literatūros ir kultūros tyrimus bei puoselėjimą,

„Jau rytoj įžengsime į naują atkurtos Lietuvos šimtmetį. Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo Prezidentė.

Šventiniame renginyje Valstybės ordinai ir medaliai įteikti taip pat ir kitiems Vilniaus universiteto mokslininkams bei alumnams. Apie tai plačiau pasiskaityti galite naujienos.vu.lt

Nuotraukos autorinės teisės priklauso Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai

Endre Bojtáras, daugeliui geriau žinomas kaip savotiškas Lietuvos ir lietuvių kalbos ambasadorius Vengrijoje, vasario 11 d. mirė eidamas 78-uosius metus. Vengrų filologas, literatūros istorikas, lietuvių literatūros vertėjas, parašęs keliolika lingvistinių, literatūrologinių, politologinių monografijų, paskelbęs šimtus įvairiabriaunių straipsnių, nusipelnė ir lingvistinei, ir literatūrinei baltistikai: išleido pirmąjį lietuvių kalbos vadovėlį (1985), parengė studiją apie Baltijos valstybių aneksiją „Europos apiplėšimas“ (1989), sudarė lietuvių–vengrų kalbų žodyną (2007), vertė ir populiarino lietuvių autorius (K. Donelaitį, S. T. Kondrotą, K. Sają ir kt.). 2011 m. apdovanotas prestižine Szechenyi premija už literatūros teorijos darbus ir baltistikos plėtotę Vengrijoje. Čia Lorando Etvešo universitete jis įsteigė iki šiol veikiantį Baltistikos tyrimų centrą.

Išmok, ko nemoka niekas kitas ir įkalbink sėkmę, turėdamas didžiulį kalbinį pranašumą. Filologijos fakultetas kviečia visus mūsų Universiteto studentus rinktis ir nemokamai studijuoti gimtakalbių dėstytojų vedamus:

Estų kalbos kursas

Pradedantiesiems A1 lygyje. Kaip laisvasis (LD) arba nekreditinis (NPD) dalykas. Registruotis gali per VUSIS.

Pirma paskaita jau vasario 19 d. 17 val. 108 aud. Daugiau informacijos  

Vengrų kalbos kursas

Pradedantiesiems (A1) ir pažengusiems, norintiems tęsti kalbos mokymąsi A2 ir B1 lygiuose. Kaip neformaliojo švietimo programa. Registruotis gali rašant dėstytojai arba studijų prodekanei Nijolei Juchnevičienei ().

Pirma paskaita jau vasario 19 d. 17 val. 123 aud. Daugiau informacijos  

Slovėnija – nedidelė, tačiau įspūdingo grožio šalis, įsikūrusi prie Adrijos jūros, apsupta Alpių kalnų ir miškų. Ji vadinama Europos perlu. Nors joje gyvena tik kiek daugiau nei du milijonai gyventojų, ir valstybės plotas yra tris kartus mažesnis už Lietuvos, čia galima atrasti slovėnų kalbą – vieną iš rečiausių ir įdomiausių Europos kalbų. Norite sužinoti, kaip ji skamba? 
Labai gražiai. 
Ateikite į nemokamus slovėnų kalbos kursus VU Filologijos fakultete ir įsitikinsite patys.

Kursai (A1, A2 lygiai) prasidės 2018 m. vasario 15 d.
Išsamesnė informacija el. paštu  

Lituanistų sambūris kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį šventine jaunimo eisena.

Vasario 16-ąją, 10 valandą kviečiame susirinkti į Katedros aikštę Vilniuje su trispalvėmis, būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu. Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.

Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.

Su pagarba,
Lituanistų sambūrio pirmininkė
Dainora Eigminienė

Informuojame, kad Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje www.stipendijos.lt yra paskelbtas konkursas dalinėms doktorantūros studijoms tarptautinį pripažinimą pelniusiuose užsienio valstybių universitetuose 2018-2019 mokslo metais, ne trumpesniam nei 3 mėnesių ir ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui (dviem akademiniams semestrams iš eilės) skiriama valstybės parama:

• 15 bazinių socialinių išmokų dydžio stipendija per mėnesį (570€ per mėnesį).
• Dengiama dalis studijų kainos;
• Kelionės išmoka.

Paraiškas konkursui galima teikti iki š. m. kovo 1 d. imtinai. Atkreipiame dėmesį, kad pretenduoti į paramą gali ne žemesnio kaip antro kurso (antrųjų studijų metų) doktorantūros studentai.

Daugiau informacijos apie reikalavimus kandidatams, atrankos kriterijus bei konkursui teikiamus dokumentus galima rasti čia >

Kilus klausimų, galima kreiptis el. paštu  

Vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai ir kolegos informacinių technologijų specialistai iš įvairių mokslo institucijų pristatė projektą „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA 2“. Juo siekiama, kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, padidinti lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje erdvėje. Šiame projekte dirba šie TKI kolegos: prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Irena Smetonienė, doc. dr. Antanas Smetona, dr. Marius Smetona, dr. Evaldas Švageris, dr. Audrius Valotka, dokt. Indrė Makauskaitė.

Pasak projekto vadovo dr. Audriaus Valotkos, jei norime, kad lietuvių kalba klestėtų, jai reikia atrasti vietą elektroninėje erdvėje. „Kalbai, kuri neapsigyvena technologijose, greitai nutiks tai, kas nutiko toms kalboms, kurios nesuspėjo į Gutenbergo spaudos epochą – jos liko istorijos paraštėje“, – projekto reikšmę nusakė A. Valotka.

Įtvirtinant lietuvių kalbos pozicijas, projekto metu ji bus perkelta į pačias naujausias informacines technologijas, tokias kaip išmanieji laikrodžiai ir telefonai, planšetės ir kiti išmanūs namų apyvokos daiktai. Anot projekto vadovo, dabar yra tas laikas, kai kalba turi apsigyventi dažniausiai mūsų naudojamuose daiktuose, ir šis projektas yra labai svarbi šio plano dalis.

Pasak VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesoriaus Laimučio Adolfo Telksnio, prakalbinti kompiuterius lietuviškai mokslininkai siekia jau 50 metų. Būtent prieš tiek laiko kilo ir mokslinę pažangą skatinantys klausimai: ar mašina taps protingu daiktu, ar ji kada nors galės būti žmogaus pašnekovu? LIEPOS projektas yra žingsnis šia kryptimi.

Projekte darbuojasi trys ekspertų grupės: atpažintuvo (prof. Laimutis Adolfas Telksnys), garsyno (vadovas prof. Vytautas Kardelis), ir sintezatoriaus (doc. Pijus Kasparaitis). Atpažintuvo grupei tenkanti užduotis yra labai sudėtinga, nes lietuvių šneka pasižymi milžiniškomis darybinėmis galimybėmis, negana to, žmonės šneka greitai ar lėtai, garsiai ir tyliai, įvairiais tembrais, sloguodami, prikimę ar susijaudinę.

Atpažintuvo programa naudosis didele, 1000 valandų ir kelių tūkstančių balsų lietuvių šnekos duomenų baze, kurią galima palyginti su garsų ir žodžių biblioteka. Ją sukurs garsyno grupė (vadovas prof. Vytautas Kardelis), bendradarbiaudama su Lietuvos radiju ir televizija. Doc. Pijaus Kasparaičio vadovaujama grupė tobulins ankstesniame LIEPOS projekto etape sukurtą lietuvių natūralios šnekos sintezatorių, jau dabar naudojamą DELFI, „Lietuvos žinių“, Vilniaus miesto savivaldybės bei kituose tinklalapiuose, ir sukurs akliesiems skirtą sintezatoriaus versiją, veikiančią mobiliojoje aplinkoje. „Bus galima klausytis ne tik tekstų portaluose, bet ir bet kokio kompiuteriu užrašyto paskaitų konspekto ar kito panašaus asmeninio teksto, pasinaudoti teksto įgarsinimo paslauga svetainėje RoboBraille.org ir susisintezuoti turimus asmeninius tekstus“, – pasakojo doc. P. Kasparaitis. Siekiama, kad projekto LIEPA2 metu sukurtomis paslaugomis nemokamai galėtų kasdien naudotis mokiniai, studentai, verslo atstovai, aklieji ir apskritai kiekvienas visuomenės narys. Projekto metu bus sukurtos tokios paslaugos:

• interaktyvaus humonoidinio roboto valdytuvas, ugdantis moksleivių gebėjimus priimti strateginius sprendimus;
• šneka valdomas telefono skambintuvas;
• šneka valdomas taksi iškviestuvas;
  
• mobilioji sistema, kompiuterių ekranuose rodomą informaciją balsu skaitanti akliesiems ir silpnaregiams;
  
• interneto naujienų skaitytuvas, kai vartotojas pageidavimus pareiškia šnekėdamas;
  
• tarpkalbinį lietuvių – kinų kalbų komunikatorių.

Iš kairės į dešinę: prof. A. L. Telksnys, prof. V. Kardelis, dr. A. Valotka, doc. P. Kasparaitis. E. Kurausko nuotr.

2018 m. vasario 5 d. Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai. Nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų (balsų skaičiavimo protokolai).

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatų 29 p., skelbiamas naujas konkursas Dekano pareigoms eiti:

• vasario 6–13 d. vyksta kandidatų kėlimas;
• vasario 14 d. skelbiamas išsikėlusių kandidatų sąrašas;
• vasario 19 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
• vasario 20–26 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
• vasario 27 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje (15 val. K. Donelaičio aud.);
• vasario 28 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Rinkimai vyks vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais (žr. p. 25–31) bei Tarybos darbo reglamentu (žr. p. 45).

Kandidatai, norintys dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el. paštu (rinkimų komisijos narė) skenuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą (prašymo forma).