Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. kovo 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
3. Fakulteto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
4. Užsienio kalbų instituto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Roma Kriaučiūnienė).
5. Fakulteto 2018 m. biudžeto svarstymas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
6. Fakulteto nuostatų keitimo projektas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
7. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko (doc. dr. Jurgis Pakerys).
8. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo (prof. dr. Meilutė Ramonienė, nuostatų rengimo grupių vadovai).
9. Dėl lektorių padėties ir darbo apmokėjimo (dr. Jurgita Katkuvienė, prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė).
10. Leidinių tvirtinimas spaudai (pristato autoriai):
    Doc. dr. Vytauto Ališausko
    Dr. Gintarės Judžentytės
    Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės
    Doc. dr. Mickūnaitės-Griškevičienės
    
    
11. Studijų programų ir komitetų klausimai (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Dalinis Rusistikos studijų programos privalomų ir pasirenkamų dalykų perskirstymas
    Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujinimas.
    Bendro Intermedialių literatūros studijų ir Literatūros antropologijos ir kultūros studijų programų komiteto sudarymas
    
    
12. Bendrųjų universitetinių studijų dalykų tvirtinimas (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Prof. dr. Birutės Jasiūnaitės
    Prof. dr. Julijos Korostenskienės
    
    
13. Dėl studijų įmokos mažinimo (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
14. Kiti klausimai.

Filologijos fakultetas prisideda prie pasaulinio tyrimo apie kalbų mokėjimą, vartojimą ir mokymąsi universitetuose. Tyrėjų grupę sudaro mokslininkai iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Singapūro.

Šiam tarptautiniam tyrimui, kurio duomenys bus renkami iki gegužės mėnesio, vadovauja pasaulyje gerai žinoma tyrėja, Londono universiteto profesorė Anne Pauwels. Pagrindinis šio projekto tikslas, pasak lingvistės, – išsiaiškinti studentų, t. y. būsimojo visuomenės elito, nuostatas kalbų ir daugiakalbystės atžvilgiu.

Lietuvoje prie šio projekto prisidėti buvo pakviestas VU. Lietuvos tyrimo dalį atlieka Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto profesorė dr. Meilutė Ramonienė.

Tyrimo metu visi VU studentai yra kviečiami skirti 10 minučių ir užpildyti neilgą apklausą (lietuvių kalba) apie jų mokamas kalbas internete: flf.vu.lt/tyrimas.

Profesorės teigimu, dabar itin svarbu surinkti kuo daugiau kiekybinių duomenų, o vėliau sutikę apklausos dalyviai bus kviečiami ir į kokybinius interviu.

„Stebime įvairias tendencijas daugiakalbystės atveju. Nuolat globalėjančiame pasaulyje kalbų mokėjimas yra itin svarbus. Jis padeda greičiau užmegzti ryšius, spręsti sudėtingas kompleksines užduotis ir netgi gilina mąstymą. Šiuo tyrimu norime pažiūrėti, kaip VU studentai vertina kalbų mokymąsi, kokias kalbas moka, kaip dažnai ir kur jas vartoja savo kasdieniame gyvenime, kokių kalbų mokosi ar norėtų mokytis“, – teigia profesorė M. Ramonienė.

Tikimasi, kad toks projektas sustiprins VU pozicijas pasaulyje, paskatins naujus tarptautinius tyrimus, be to, padės pagerinti šiuo metu VU dėstomų kalbų pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į šio pasaulinio tyrimo rezultatus.

Tyrėja taip pat neslepia džiaugsmo, kad tokiame prestižiniame pasauliniame tyrime, kurį vykdo žymiausi pasaulyje lingvistai ir tyrėjai, buvo pakviestas dalyvauti VU.

Profesorės manymu, tai yra dar vienas įrodymas, kad lingvistika ir humanitariniai mokslai VU yra be galo stipri studijų ir tyrimų sritis. Tai rodo ir pasaulinis universitetų reitingas QS, pagal kurio studijų sričių vertinimą lingvistika šiemet pakilo per 50 pozicijų ir atsidūrė 151–200 vietoje.

Apklausą galima užpildyti internetu flf.vu.lt/tyrimas. Apklausos duomenys bus renkami iki šių metų gegužės mėnesio ir kiekvieno VU studento laikas, sugaištas pildant šią apklausą, prisidės prie lingvistikos pozicijų stiprinimo pasaulyje.

Naujienos šaltinis – naujienos.vu.lt

Frankofonijos mėnesio proga skelbiame Guillaume‘o Apollinaire‘o (1880-1918) eilėraščio „LE REPAS“ vertimo konkursą.

Vertimus galima siųsti iki š. m. kovo 12 d. adresu:  

Kviečiame dalyvauti! Nugalėtojų laukia apdovanojimai!

Eilėraščio tekstą galite parsisiųsti čia >>>

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2018 m. vasario 27 d. Filologijos fakultete Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai.

Dekanas išrinktas nebuvo, nes:

• pagal Filologijos fakulteto nuostatų 28 p. "Dekanas laikoms išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių";
• Tarybos narių yra 24;
• rinkimuose 2018 m. vasario 27 d. balsavo 22 Tarybos nariai;
• kandidatas doc. M. Kvietkauskas surinko 12 balsų;
• kandidatė prof. I. Šeškauskienė surinko 10 balsų.

T. y. nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų.

Balsų skaičiavimo protokolą žr. čia.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 15 val.

• Profesoriaus ir docento vardų atestatų teikimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
3. Dekano rinkimai (Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova).
4. Artimiausio Tarybos posėdžio (kovo 2 d.) nukėlimas (dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė).
5. Klasikinės filologijos studijų programos keitimų tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
6. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės mokymo priemonės tvirtinimas leidybai (doc. dr. Jurgis Pakerys).
7. Dėl studentų kvotos mažinimo studijų programai Lietuvių filologija ir užsienio kalba (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
8. Kiti klausimai.

Šių metų vasario 20 d. eidamas 94-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkevičius (g. 1925-01-04 Juodausiuose, Ukmergės r.), daugelio Lietuvos lituanistų ir baltistų mokytojas, autoritetas, pasaulyje labiausiai žinomas Lietuvos humanitaras.

Netekome pasaulinio garso lituanisto, baltisto, lietuvių kalbos istoriko, dialektologo, onomastikos specialisto, kelių užsienio mokslo akademijų nario, kelių universitetų garbės daktaro, subrendusio mūsų universitete, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis (dirbo iki 1994 m.). Čia Profesorius perėjo visas pedagoginės ir mokslinės karjeros pakopas, buvo išrinktas Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu, Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedrų vedėju, čia sukūrė reikšmingiausius mokslo darbus, išaugino būrį lituanistų, dirbančių visose šalies aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvių kalbos institute, kituose humanitariniuose institutuose, užsienyje. Talento įvairiapusiškumu ir fenomenaliu darbštumu su Profesoriumi vargiai kas galėjo lygintis, o kur dar žmogiškasis žavesys!

Lietuvių kalbotyrą ir baltistiką Zigmas Zinkevičius praturtino ne tik vertingomis monografijomis, monumentalia 7 tomų Lietuvių kalbos istorija, gausiais straipsniais, bet ir mokomaisiais bei plačiajai visuomenei skirtais leidiniais, publikacijomis spaudoje, pagaliau – nepamirštamais pranešimais konferencijose ir žaviomis paskaitomis. Profesoriaus daug nusipelnė, kad pokarinės okupacijos metais Vilnius taptų pasauliniu baltistikos centru. Jam iki paskutinių gyvenimo dienų rūpėjo lietuvių kalbos mokslo, studijų ir kultūros būklė, aukštosiose mokyklose vykdomos reformos.

Zigmo Zinkevičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla įvertinta mūsų šalies ir užsienio premijomis, valstybiniais apdovanojimais, garbės vardais. Plačiai cituojamus Akademiko darbus turi ir turės po ranka kiekvienas, kuris imsis lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrimų. Dar ilgai mus lydės lituanistikos ir baltistikos milžino, studentų mėgstamo pedagogo asmenybės šviesa.

Velionis bus pašarvotas vasario 22 d. 11 val. šv. Jonų bažnyčioje, 23 d. 10 val. čia bus aukojamos šv. mišios, o 12 val. vyks laidotuvės Antakalnio kapinėse.

Vasario pabaigoje Anglijoje išleistas VGTU AF profesoriaus Almanto Samalavičiaus parengtas ir sudarytas akademinių pokalbių rinkinys „Neoliberalism, Economism and Higher Education“ (Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2018, 172 p.). Šį tekstų rinkinį sudaro septyniolika išsamių autoriaus pokalbių su tarptautiniu mastu pripažintais aukštojo mokslo tyrinėtojais bei iškiliais įvairių sričių – filosofijos, teologijos, ekonomikos ir kt. profesoriais, šalia kitų dalykų susirūpinusiais globalias poslinkiais aukštojo mokslo sferoje, kuriuos diktuoja globali neoliberalioji ideologija ir politika. Tarp prof. Almanto Samalavičiaus, parašiusio solidų įvadą šiai knygai pašnekovų bene žymiausi Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo tyrinėtojai profesoriai Ronaldas Barnettas, Jonas Nixonas, Thomas Docherty, iškiliausia šiuolaikinė Australijos sociologė Raewyn Connell, Kanadoje profesoriaujantis garsus amerikiečių edukologas, kultūros kritikas, medijų ir aukštojo mokslo analitikas Henry A. Giroux, kanadietis mokslo, technologijų ir verslo korporacijų tyrinėtojas Wade Rowland, taip pat iškilūs Vidurio Europos (Lenkijos, Slovėnijos, Bulgarijos) mokslininkai.

Knyga baigiama keletu pašnekėsiu su ekonomikos analitikais, kuriančiais alternatyvą dominuojančiam neoliberaliam diskursui – Amerikos mokslo akademijos nariu Johnu B. Cobbu, „laimės ekonomikos“ kūrėju kanadiečiu Marku Anielskiu bei ekologiškos ekonomikos paradigmos kūrėju Joshua Farley‘u. Tai jau antra tokio pobūdžio prof. Samalavičiaus parengta akademinių pašnekėsių knyga, skirta tarptautinei skaitytojų auditorijai.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete paminėtas šventinių paskaitų ir renginių ciklu „Vivat nostra res publica“. Čia kalbėta apie lietuvių kalbos, poezijos pokyčius, taip pat filologijos studijų istoriją Vilniaus universitete.

Visą dieną Fakulteto bendruomenė, alumnai ir senjorai dalijosi mintimis apie filologijos studijų raidą ir plėtotę Lietuvoje per praėjusius šimtą metų. Taip pat galvojant apie humanitarinių mokslų ateitį. Atidarydamas šventę VU Rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas taip pat linkėjo, kad ateinančius šimtą metų protas taptų svarbiausiu mūsų ateities kriterijumi.

Nuo paties ryto vietoj įprastinių paskaitų pagal tvarkaraštį Fakulteto studentai rinkosi klausyti prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės paskaitos apie lietuvių šimtmečio poezija, taip pat prof. habil. dr. Evaldos Jakaitienės ir prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios
paskaitos apie lietuvių kalbos pokyčius per pastaruosius šimtą metų.

Vėliau bendruomenė diskutavo apie skirtingų Fakultete dėstomų filologijų – anglistikos, romanistikos, polonistikos, skandinavistikos ir daugelio kitų – istoriją ir raidą Lietuvoje bei Baltijos valstybėse.

„Džiaugiuosi, kad tokia nuostabi šimtmečio paminėjimo idėja buvo visos mūsų atsinaujinusio Fakulteto bendruomenės bendras darbas. Mūsų bendruomenė didžiuojasi savo valstybe ir dirba Lietuvos labui. Tai rodo ir keli šimtai palinkėjimų, sveikinimų ir laiškų Lietuvai įvairiausiomis pas mus studijuojamomis kalbomis!“, – teigia Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė.

„Universitetui visada buvo svarbi valstybė, o jis – svarbus valstybei. Todėl ir šią šventę pavadinome eilute iš Gaudeamus. Mūsų šventė yra ne tik akademinė. Be daugybės paskaitų visa bendruomenė kartu giedojo Lietuvos Respublikos himną, Gaudeamus, peržiūrėjome įvairių pasaulio universitetų atsiųstus vaizdo sveikinimus. Ir visi jie – lietuvių kalba!“, – džiaugėsi viena iš šventės organizatorių, Taikomosios kalbotyros instituto direktorė doc. dr. Loreta Vilkienė.