Šią savaitę su Erasmus+ dėstymo vizitu, atvažiuoja Helsinkio universiteto darbuotoja, lingvistinė antropologė, afrikanistė, lauko tyrėja Marija Chačaturjan.

M. Chačaturjan įgijo daktarės laipsnį INALCO institute Paryžiuje - ji parašė Mano kalbos (Mande šeima) gramatiką. Jos sritys - lauko tyrimas ir diskriptyvioji lingvistika, socialinė reikšmė gramatikoje, kalbų kontaktai, kalba ir religija, religinio vertimo antropologiniai/sociolingvistiniai aspektai, žanras.

Ketvirtadienis, gegužės 11 d., 17.00, 402 aud.

Contact-induced variation in reflexivity marking: convergence, divergence and social meaning

It is commonly assumed in language contact studies that languages spoken by multilinguals become more like one another, which leads to long-term convergence between the languages. This does not lead to a sweeping linguistic uniformity, however: there is still an incredible linguistic diversity across the world’s languages. This diversity is partly due to an opposite process -- the process of diversification of neighboring languages which was called “neighbor opposition” (Evans 2019). However, while the results of convergence and diversification are rather well studied, little is known about the complex and contradictory process of convergence and divergence and the role of social factors in it. In this talk, I present my ongoing study of language contact between the Mano and the Kpelle languages of Guinea and show how, despite the potential of convergence, languages remain distinct. Focusing on variation in reflexive marking, an additional question I raise concerns differences in domains affected by convergence and divergence. Specifically, I discuss whether contact-induced variation in grammatical patterns can have social meaning on a par with linguistic features with concrete exponents, such as phonetic, morphological or lexical variables.

Penktadienis, gegužės 12 d., 15.00, 314A-B aud.

Doing things with grammar

A well-known observation from interactional linguistics holds that the context of interaction is not a given but is constituted and sustained by the very process of interaction. Verbal acts do not only presuppose context for their appropriate interpretation, but speech performance can also effectively create that context. In other words, utterances can “carry with them their own contexts like a snail carries its home along with it” (Levinson 2003: 26). In this paper, I argue that certain grammatical categories—and above all, indexicals—are also part of the furnishings of the snail’s home. Indexicals are grammatical categories which are existentially tied to the context of utterance and index a relationship between specific properties of the speech context and properties of the narrated event. Examples of such categories include personal pronouns (e.g. I is understood as the person uttering “I”, Jakobson 1971), or tense (past tense markers denote events prior to the moment of speech). Their use, in some situations, helps reflect the context of utterance as much as it builds the context in other situations, in which case the speakers can effectively do things with grammar. I argue that the framework of presupposition accommodation can be applied for the analysis of these context-creating uses of indexicals. The theoretical discussion is grounded in a discussion of data on pronouns of address in Russian (ty vs vy) and demonstrative reference in Mano (Mande, Guinea).

Penktadienis, gegužės 12 d., 17.00,  314A-B aud. (BUS kurso "Linguistic diversity and language science" paskaitos metu)

Linguistic Fieldwork

In this talk, I will sketch out my journey as a linguist and a filedworker: the pathways to particular questions I address in my research, and unexpected ways in which the answers get shaped; trials, errors, failures and getting back on track; and most of all, the role of people: family, colleagues and language spekears who become colleagues and family.

Maloniai kviečiame visus!

2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus universiteto Kauno ir Filologijos fakultetai organizuoja lietuvių filologijos studentų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Konferencija vyks VU Kauno fakultete, IV korp., Muitinės g. 14. 

Plenarinį konferencijos pranešimą pristatys Birmingamo universiteto profesorė dr. Jeanette Littlemore, vėliau savo mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais dalysis III ir IV kurso bakalaurantai. Visą konferencijos programą galima rasti čia >>

Daugiau informacijos ir pranešimų anotacijas rasite čia >>

Maloniai kviečiame dalyvauti!

On Thursday, April 20th, a band of Philology Faculty students delved deep into the crypts of the Vilnius Cathedral. The crypt-delvers are enrolled in the course Reading the Anglo-Saxon epic Beowulf (lect. Rūta Šileikytė Zukienė) that focuses on studying the text in its authentic Old English. 

The adventurous group found themselves several meters below the cathedral floor; pleasantly toured through the archaeological exhibits of the reconstructed past, the last resting places of high medieval nobility, and then bravely guided into the depths of the Cathedral’s darkened drainage system. Examination of the Cathedral’s underground illuminated the greater context and comparisons between the fiction and history of Beowulf and the cold stony reality of the brick-laden depths.

To provide some context, Old English is the early medieval form of English, and the language of the Anglo-Saxon inhabitants of England amidst the turbulence of the Viking Age. Beowulf takes place in 6th century Scandinavia, but its Old English form is a Christianized retelling of an epic long familiar to pagan Danish poets. As the earliest noble graves in the Cathedral’s crypt testify, religious conversion was synonymous with cultural conversion. An act which creeps slowly over time, as the practices and rituals of a beloved past are not easily forgotten despite new identities under new beliefs.  

Beowulf recounts the adventures of a monster-slaying hero of royal stature. Thought to be indominable, and a bastion of poetic virtue, Beowulf himself existed in a transitioning world of religious identity. But the quality and greatness of his character surpassed Christian/Pagan dichotomies and revealed how bravery and excellence can be derived from both tradition and change. The Crypt exhibits a detailed history of transitioning faith and politics, while traditionally honoring the remains of the noble and faithful in the Royal Mausoleum under St. Casimir’s Chapel and the clerical Crypt of the Chapters. While Beowulf is a fictious work, brought out of Scandinavia to Anglo-Saxon England centuries prior to the Cathedral’s conception, such imperishable adoration and respect for shared tradition and societal change echoes both deep within the hallowed halls and the scripts of legend.

Along with their cherished Old English lecturer, the motely group of delvers hailed from different corners of the Earth. Lithuanian, Armenian, and American, Vilnius University students of the Scandinavian and English departments were accompanied by Erasmus students from both the Netherlands and the United States. The entire collective found themselves deep within the unlit heart of Vilnius, on an academic quest to understand more of this beautiful land and its incredible history. In grand respect for Beowulf and the entombed histories which lie beneath the Cathedral, the students, and their professor, continue their quest to further understand the majesty of this great wide world. 

–– Ian Dotson, 23/04/2023

Gegužės 5 d., penktadienį, 13.00 val. 314B aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Seminare bus tęsiamas ide. veiksmažodinės sistemos aptarimas.

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 9 d. (antradienį) 18 val. Valdovų rūmuose vyks prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės knygos „Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje” (Vilnius: VU leidykla, 2022) pristatymas, o po renginio  bus galima apžiūrėti naujai atdarytą Žygimanto Augusto gobelenų parodą. 

Dalyviai kviečiami registruotis čia >> 

Medicinos lyderiai Renesanso Lietuvoje ir Lenkijoje buvo italai, visų pirma, Padujos – žymiausios ankstyvųjų naujųjų laikų Europos medicinos studijų vietos – absolventai, savo tėvynę palikę dėl įvairių, dažnai religinių, aplinkybių. XVI a. valdovo dvaro medikų korpusą sudarydavo 2–4 medikai-fizikai, taip pat įvairių lygių chirurgai bei vaistininkai. Renginyje bus pristatoma Dainoros Pociūtės monografija „Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ (Vilnius: VU leidykla, 2022). Knygoje Padujos medikas Niccolò Buccellą (m. 1599) iškyla kaip išskirtinės biografijos respublica medicorum asmenybė. Sužinosime, kaip inkvizicinį procesą Venecijoje patyręs „eretikas“ anabaptistas įsitvirtino katalikų valdovų dvaruose, užimdamas pagrindinio Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau Žygimanto Vazos mediko pareigas, kokios buvo jo profesinės kompetencijos, santykiai su kitais dvaro medicinos praktikais. Bus aptariama Stepono Batoro gydymo istorija bei jo pomirtinės kūno disekcijos aplinkybės, XVI a. medicininės ir alcheminės idėjos, pirmoji medicinos knyga Lietuvoje.

Skelbiame nuo gegužės 3 d. prasidedantį priėmimą į doktorantūros studijas 2023 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu birute.gudeliene@flf.vu.lt (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2023 m. birželio 19 d. 10.00 val. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo data: birželio 28-29 d. nuo 10 val. V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5)

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje > 

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Gegužės 2-5 dienomis (nuo antradienio iki penktadienio) Fakultete vyks Ispanų kultūros savaitė. Didžiosios renginių dalies kalba – ispanų, tačiau pora renginių taip pat vyks lietuviškai arba angliškai:

• Gegužės 2 d. 14 val. 92 aud.: „Gyventi literatūros pasaulyje“. Pokalbis su leidyklos „Rara“ įkūrėju Benu Arvydu Grigu, pokalbį veda Dovilė Kuzminskaitė  (vyks lietuvių kalba). 

• Gegužės 4 d. 18.30 val. K. Donelaičio aud.: Ispanų klubo „Charlamos“ renginio metu vyks viktorina apie ispanakalbį pasaulį (veda Greta Jurkūnaitė ir Inga Tubelytė). Viktorina vyks ispanų kalba, bet visi klausimai bus išversti į anglų kalbą. Kviečiame registruotis užpildant formą > 

Visa programa >

Sveikiname Lietuvių literatūros katedros asistentę Eleonora Terleckienę, 2023 m. balandžio 28 d. Vilniaus universitete sėkmingai apgynusią humanitarinių mokslų daktarės disertaciją tema „Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) kultūrinė aplinka ir katalikiškojo atsinaujinimo procesas LDK“ (mokslinė vadovė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė). Disertacijoje naujai įvertintos Radvilos Našlaitėlio veikalo Kelionė į Jeruzalę parengimo aplinkybės bei kultūriniai XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Lietuvos ir Europos kontekstai, aptartos LDK ir Europą sujungusios kultūrinio perkėlimo trajektorijos, kuriose Radvila Našlaitėlis veikė kaip aktyvus kultūrinių mainų tarpininkas.