Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad skelbiami Filologijos fakulteto Tarybos nario/narės rinkimai. 

• Rinkimai vyks 2023 m. lapkričio 23 d. 
• Bus renkamas vienas/viena Tarybos bet kuriame Fakulteto institute dirbantis/dirbanti Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis/atitinkanti profesorius/profesorė ir / ar vyriausiasis/vyriausioji mokslo darbuotojas/darbuotoja. 
• Kandidatų/kandidačių į Filologijos fakulteto Tarybą kėlimas vyks nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. 15 val.

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

• registruojami el. paštu violeta. (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė Violeta Katinienė) ir  (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos narė Viktorija Makarova);
• kandidatai/kandidatės pateikia prašymą arba sutikimą būti iškeltam/iškeltai laisva forma, nurodant vardą, pavardę, užimamas pareigas;
• teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas/rinkėja atitinkantis/atitinkanti Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 

Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Prašome pasitikrinti, ar visi atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus yra įtraukti į sąrašą.

Rinkimai vyks elektroniniu būdu. 

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

Pirmininkė: asist. dr. Violeta Katinienė

Nariai: doc. dr. Viktorija Makarova

            stud. Rapolas Antanavičius

Straipsnių lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis reprezentuoja Čekijos, Lenkijos, Lenkijos, Vokietijos mokslo ir studijų institucijas. 
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Jerzy Ostapczuk

Oryginał cyrylickich starych druków Ewangelii tetr wydanych w Poczajowie. Analiza świąt i świętych obecnych w menologionach

Витторио Спрингфилд Томеллери

Te Deum в кириллической транскрипции с подстрочным церковно­славянским переводом 

Mirosława Sagan-Bielawa

Świadomość językowa mieszkańcówGórnego Śląska przesiedlonych z dawnychwojewództw południowo­wschodnichDrugiej Rzeczypospolitej

Irena Bogoczová

Mieszana odmiana językowa jako sposób na wielojęzyczność i wielo­etniczność pogranicza (na przykładzie Śląska Cieszyńskiego w Republice Czeskiej) 

Vilija Ragaišienė

Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai 

Irena Masojć

Zapożyczenia czy przełączanie kodów? Analiza integracji morfo­syntaktycznej litewskich i rosyjskich rzeczowników w powieści Bartosza Połońskiego „Robczik”

APŽVALGA

Владимир Овсейчик

Из истории изучения старообрядчества северо­западной Беларуси: обзор литературы (современный этап)

ATSIMINIMAI 

Rainer Eckert

Erinnerungen an Akademiemitglied Professor Dr. Vjačeslav Vsevolodovič Ivánov anlässlich seines fünften Todestages 

KRONIKA

Александр Паршенков

Год Франциска Скорины в Литве, Польше и Чехии 

IN MEMORIAM

Надежда Морозова

Юрий Александрович Новиков (30.10.1938 – 12.01.2023)

 Vytauto Kardelio nuotrauka 

Šį rugsėjį mūsų universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros dėstytojų dėka turėjome nuostabią progą dalyvauti dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijos regione, Italijoje. Ši ekspedicija vyksta jau septintus metus iš eilės ir net nesitiki, kad dar nedaug studentų žino apie tokią galimybę. Labai džiaugiamės, jog jos nepraleidome ir norime pasidalyti su visais italų filologijos studentais nuoširdžiu kvietimu prisijungti ir išbandyti, nes mums tai buvo puikus atradimas.

Dialektologinė ekspedicija daugiausia dėmesio skiria, žinoma, Ligūrijos dialektui, kultūrai, istorijai, bet ypač – patiems regiono žmonėms. Ekspedicijos metu teko dalyvauti San Bartolomeo al Mare kaimo šventėje (Festa patronale di San Matteo), kuri buvo visiškai nauja patirtis. Įsivaizduokite daug metų tęsiamą mažo kaimelio tradiciją, vienijančią žmones, kurie patys kuria šią šventę ir joje dirba savanoriškai, gamina tipišką ligūrišką maistą bei saldumynus, bendrauja, dalinasi, juda kruta šokių aikštelėje klausydami vietinių muzikantų, kurių muzika, tiesą sakant, gal ir nėra geriausia, ką girdėjo jūsų ausys, bet kitokios muzikos tokioje aplinkoje įsivaizduoti ir nebūtų galima. Gražu stebėti, kaip visi vienas kitą sveikina, džiaugiasi ir nepabėga net užėjus smarkiai, visą vakarą pliaupiančiai liūčiai. 

Be San Matteo šventės, su mūsų fakulteto dėstytojais keliavome po mažus Ligūrijos miestelius, pažinome jų istorijas, kultūrą, lankėmės muziejuose, dalyvavome ekskursijose ir, žinoma, mėgavomės nuostabiais ir net kvapą užimančiais kraštovaizdžiais. Andora, San Bartolomeo al Mare, Diano Castello, Diano Marina, Albenga, Cervo, Imperia, Bordighera... Tiek miestelių aplankyta, apžiūrėta, apvaikščiota, susipažinta, išragauta ir išjausta per savaitę laiko Ligūrijoje. Prie didžiųjų apsilankymų įvardintume ir Archivio di Stato di Imperia bei Archivio storico diocesano di Albenga, nes niekada nebūtume pagalvoję, jog turėsime progą pabūti tokiose vietose, išgirsti ir suprasti, kam reikalinga archyvuose sukaupta medžiaga, sužinoti begalę istorinių aspektų bei, svarbiausia, gauti progą pavartyti ir paskaityti senovinius šių archyvų dokumentus. Patikėkite, jausmas neapsakomas, kai gali paliesti ir patyrinėti prieš kelis šimtus metų rankomis rašytus dokumentus lotynų, liaudies lotynų, senąja italų kalba ir suprasti, kaip veikė to meto visuomenė... Kad ir koks užsidaręs savyje būtum, tokia galimybė sukrečia gerąja prasme.

 Vytauto Kardelio nuotraukos

Be visų kelionių, radome laiko ir pasimokyti apie morfologinius bei fonetinius kalbos aspektus tam, suprastume, kaip nagrinėjami ir tyrinėjami dialektai, kokiu tikslu tai daroma ir kodėl tai reikalinga bei svarbu. O tai yra labai svarbu... Be to, išgirsti taip natūraliai „plaukiantį“ ligūrišką dialektą iš senyvo amžiaus žmonių yra kažkas magiško. Tai leidžia suprasti ir gerbti dialektus kaip kultūrinį paveldą ir gyvenimo dalį.

Ir, žinoma, svarbiausia paminėti žmonių svetingumą ir maistą! Visą savaitę mėgavomės nuostabiausiu naminiu vietiniu maistu, vynu, o visa tai lydėjo mieliausių žmonių šypsenos ir pokalbiai. Savaitę užbaigėme dviejų gitarų koncertu prie vakarienės stalo. Buvo nuostabu! Mums jau pavydu tiems, kurie dar tik turės galimybę išgyventi tokią ekspediciją pirmą kartą!

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Septintojoje VU FLF ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedros organizuotoje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrioje dalyvavo: doc. dr. Diego Ardoino, Agnė Babrauskaitė, doc. dr. Dainius Būrė, prof. dr. Vytautas Kardelis, Agnė Markulytė, Greta Paliulytė, dr. Julija Šabasevičiūtė, Andrej Taciak, Jogilė Vaitkaitytė.

Teksto autorės - Agnė Babrauskaitė ir Greta Paliulytė.

Nuotraukos - Vytauto Kardelio et alii.

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Vytauto Kardelio nuotrauka   

Rugsėjo 27–spalio 1 d. surengtas didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 39-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2023“. Joje Lietuvai atstovavo penkių įvairių sričių ekspertai: rašytojai, vertėjai, literatūros žinovai, kelių literatūros organizacijų atstovai, tarp jų – ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, kasmet sutraukiantis iki šimto tūkstančių žmonių. Šiųmetėje mugėje ypatingas dėmesys buvo skirtas trims pagrindinėms temoms: „Žydų kultūra“, „Miestas“ ir „Garsas“. 

M. Kvietkauskas dalyvavo pagrindinės mugės programos seminare „Šeimos šaknų beieškant: Lietuva, Lenkija, Italija“ kartu su rašytojais Mikolajumi Lozinskiu (Mikołaj Łoziński) (Lenkija) ir Helena Janeczek (Italija), moderuojant švedų rašytojui, žurnalistui, leidėjui Svantei Veileriui (Svante Weyler). Taip pat M. Kvietkauskas kartu su L. Briedžiu dalyvavo diskusijoje „A Jewish City in Translation: placing Vilna in Vilnius“ Europos jungtiniame stende „Cafè Europa“.

„Po diskusijų apie Vilniaus kultūrą ir žydų paveldo atradimus iš daugybės klausytojų girdėjau, kaip juos domina lietuviška tematika, teko konsultuoti juos dėl anglų ar švedų kalbomis prieinamų knygų apie Lietuvą. Džiugino tai, kad Lietuvos programos renginių erdvės buvo pilnos žmonių, imliai klausiusių ir įdomiai klausinėjusių. Be to, diskusijose vilnietiška patirtis įdomiai rezonavo su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos rašytojų pasisakymais. Manyčiau, tuo savaime patvirtiname: mus iš tiesų jungia bendras kultūrinis regionas. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio solidarumo pojūtis itin svarbus dabar, kai turime rūpintis, kaip kartu ginti savo demokratinę erdvę. Geteborgo knygų mugėje teko pajusti, kad čia tikrai ilgimasi nuolatinio Lietuvos matomumo. Visa tai aiškiai liudija: šiame didžiausiame visame Šiaurės šalių regiono knygų forume mums tiesiog būtina dalyvauti“, – mintimis dalijasi literatūrologas, rašytojas, vertėjas M. Kvietkauskas.

Daugiau skaitykite LRT.lt >

Šiemet literatūros Nobelio premijos laureatu tapo 64 metų norvegų rašytojas Jonas Fosse. Per pastaruosius du dešimtmečius šis dramaturgas, poetas, eseistas, vaikų rašytojas ir romanistas laimėjo beveik visus Norvegijoje teikiamus apdovanojimus. Nobelį Švedijos akademija jam paskyrė „už novatorišką prozą ir dramaturgiją, suteikiančią balsą tam, kas nenusakoma“. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė laureatą apibūdino kaip nutylėjimo, po kuriuo slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai, meistrą.

Kūryboje – amžinos temos

„Iš tiesų J. Fosse’ę galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas, baimė, netikrumas… Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai, kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta“, – įžvalgomis dalijosi doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.

Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse’ės tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas  „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“

Apdovanotas už talentą ir originalias formas

Bandymus priskirti J. Fosse’ę konkrečiai literatūros krypčiai doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius Dagas Solstadas kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse’ės atveju tai visiškai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“

J. Fosse’ės kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk), apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.

Literatūrą vertė VU alumnai, pjeses statė O. Koršunovas

Lietuvių kalba šio rašytojo kūryba taip pat verčiama, dalis jos – VU alumnų: „J. Fosse’ės knygą „Vaizdai iš vaikystės“ (2021), kurią sudaro keli trumpieji autoriaus prozos tekstai, vertė buvusi Skandinavistikos centro studentė Justė Nepaitė, dabar jau patyrusi vertėja iš norvegų kalbos. Kitas buvęs mūsų studentas Titas Satkūnas išvertė novelę „O tada lai ateina šuo“, publikuotą „Metuose“ 2014 m. VU alumnė Alma Ločerytė-Dale, viena pirmųjų vertėjų iš norvegų kalbos, yra išvertusi romaną „Alesė“. Jis taip pat buvo publikuotas  žurnale „Metai“ 2013 m. Teatro režisierius Oskaras Koršunovas yra pastatęs ne vieną J. Fosse’ės pjesę, tik tie vertimai turbūt niekada nebuvo publikuoti“, – vardija VU docentė.

Ji tikisi, kad Nobelio premija paskatins išleisti ir daugiau šio labai įvairiapusio, įdomaus ir produktyvaus kūrėjo darbų, o kartu atrasti ir išsibarsčiusius J. Fosse’ės lietuviškus vertimus.

Sveikiname Juliją Šabasevičiūtę 2023 m. rugsėjo 11 d. Pizos universitete, pagal jungtinio vadovavimo sutartį cotutelle su Vilniaus universitetu, sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Cromonimia contrastiva lituano-italiana („Kontrastyvinė lietuvių-italų kalbų chromonimija“). Džiaugiamės kartu su moksliniais vadovais prof. dr. Pietro U. Dini (Pizos universitetas) ir doc. dr. Diego Ardoino (Vilniaus universitetas).

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Spalio 12 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame į tarptautinį seminarą „ES dokumentų kalba („Eurolektas“) ir administracinė lietuvių kalba”.

Seminarą organizuoja Vertimo studijų katedra kartu su Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniu direktoratu pagal programą „Verčiame Europai". Kviečiame padiskutuoti aktualiomis lietuvių kalbos vartojimo temomis gyvai 92 aud. arba prisijungus per Teams. 

Programą ir registracijos nuorodą rasite čia >>

Š. m. spalio 3 d. Filologijos fakultete įvyko susitikimas su naujai paskirta Latvijos ambasadore Lietuvoje Solveiga Silkalna, pradėjusia eiti pareigas rugsėjo mėnesį. Susitikime dalyvavo Latvijos ambasados atstovai, Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverde, latvių kalbą dėstančios ir tiriančios instituto mokslininkės dr. Ernesta Kazakėnaitė, dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė ir prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas pasveikino Latvijos ambasadorę pradėjus eiti pareigas; buvo aptarta latvistikos padėtis Filologijos fakultete, abiejų šalių studentų tinklaveika ir bendradarbiavimas su Latvijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+. Taip pat kalbėta apie galimą tolesnį bendradarbiavimą bei naujus projektus su Latvijos ambasada, kurie padėtų stiprinti tiek Filologijos fakulteto ir Latvijos ambasados partnerystę,  tiek dvišalius kultūrinius ryšius.