Tarptautinis projektas „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”) ir seminaras-dirbtuvės Polonistikos centre

2023 m. rugsėjo 15–16 d. Polonistikos centre vyks seminaras-dirbtuvės „Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokėjimo vertinimas”. Seminaras vyks įgyvendinant tarptautinį projektą „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje" (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). Projektą nuo 2023 m. sausio mėn. įgyvendina Vroclavo universitetas (Lenkija), bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Polonistikos centru (Lietuva) ir Lvivo Ivano Franko universitetu (Ukraina). Projekto tikslas – populiarinti lenkų kalbos kaip užsienio kalbos egzaminą Lietuvoje, parengti egzaminuotojų komandą. Projekte dalyvauja partnerių universitetų dėstytojai ir studentai.

Seminarą ves Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakulteto specialistės: dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK.

Kalba: lenkų.  

Programą rasite čia >>

Organizatoriai:

Vilniaus universiteto BKKI Polonistikos centras (doc. dr. Miroslav DAVLEVIČ, doc. dr. Viktorija UŠINSKIENĖ).

Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakultetas (dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK).

Skaitmeninis aspektas tapo neatsiejama filologijos dalis, todėl ir šį semestrą pasiūlysime keletą skaitmeninei humanitarikai skirtų seminarų. Pirmasis jų vyks 2023 m. rugsėjo 14 d. 15 val. Tądien kviečiame susipažinti su geografine informacine sistema (GIS) ir žemėlapiavimu. 

Žemėlapiai yra viena iš vizualizacijos priemonių, o GIS – darbui su erdvine ir aprašomąja informacija skirta sistema. Erdvinė informacija, kitaip tariant, yra viskas, kas gali turėti koordinates. Filologijoje GIS naudojamasi jau seniai, pvz., sudaromi lingvistiniai ar literatūriniai žemėlapiai, taip pat žemėlapiuojamos ir žymių veikėjų biografijos. Tačiau vyrauja klaidingas požiūris, kad tai daug laiko ir techninių žinių reikalaujantis darbas. Šiame seminare sudalyvavę pamatysite, kad turint duomenis tai iš tiesų padaroma per kelias minutes.

Viena populiariausių programų yra ArcGIS. Nors ji yra mokama, VU turi licencijų ir ja naudotis savo projektams galima (daugiau informacijos >>). Tačiau seminare mokymosi tikslais naudosimės registracijų nereikalaujančiu nemokamu GIS įrankiu Palladio. Tai Stanfordo universiteto humanitarų sukurtas įrankis humanitarams, kuriame ne tik galima vizualizuoti duomenis žemėlapyje, bet ir nagrinėti ryšius bei kaupti vaizdų kolekciją.

Planuojama eiga: ~15 min. pristatymas ir filologinių GIS projektų pavyzdžiai, ~45 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis.

• Laikas: 2023 m. rugsėjo 14 d. 15.00–16.00 val.
• Vieta: KC2 
• Turėti savo kompiuterį nebūtina.
• Registracija >>
• Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >> 

GIS projektų bazės, kuriose galima rasti įvairių pavyzdžių:

• Anterotesis >>
• ArcGIS StoryMaps >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą jauniesiems mokslininkams pritraukti šiemet laimėjo dvi VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) kandidatės Ilona Jurkonytė, Marija Norkūnaitė ir VU Filologijos fakulteto kandidatas Šarūnas Šavėla.

Perspektyviems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems tyrėjams dvejiems metams bus išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo šalia padalinių skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

Kultūros ir audiovizualinių medijų tyrėja, kino kuratorė dr. Ilona Jurkonytė VU TSPMI tęs Kanadoje pradėtus medijų tyrimus

Dr. Ilona Jurkonytė Lietuvoje baigė filosofijos bakalauro studijas, apgynė komunikacijos bei meno istorijos ir teorijos magistrantūros diplomus, stažavosi Kopenhagos universitete. 2022 m. Konkordijos universitete Monrealyje, Kanadoje, apgynė daktaro disertaciją, analizuojančią audiovizualinių medijų ir atominio ginklo santykį (angl. From Temperature of War to Descending Clouds: US Bomb Archive and the Marshall Islands).

Kanadoje 2015 m. konkurso būdu laimėjusi prestižiškiausią doktorantūros stipendiją, Vanier Canada Graduate Scholarship, I. Jurkonytė grįžta į Lietuvą dalintis sukaupta patirtimi. Mokslininkė dr. I. Jurkonytė VU TSPMI toliau tyrinės atominio ginklo vaizdavimo, globalaus šaltojo karo ir jo ilgalaikio poveikio santykį, gilinsis į dekolonialinių metodologijų aktualumą Rytų Europos kontekste.

Marija Norkūnaitė VU TSPMI  tęs Oksfordo universitete pradėtus valstybės ir visuomenės santykio tyrimus

Mokslininkė M. Norkūnaitė VU TSPMI su pagyrimu baigė politikos mokslų bakalauro studijas, Oksfordo universitete su pagyrimu apgynė Rytų Europos ir Rusijos studijų magistro diplomą, šių metų rugsėjį gins daktaro disertaciją visuomenės sutarties Baltijos valstybėse tema (angl. (Re-) Claiming the Social Contract: State-Society Relations in Three Former Socialist Towns in the Baltics).

M. Norkūnaitė VU TSPMI planuoja tęsti Jungtinėje Karalystėje pradėtus tyrimus politinės ir ekonominės antropologijos srityje ir tyrinėti valstybės ir visuomenės santykį Rytų Europos regione, žvelgdama į pilietybės, mokesčių, darbo ir kitas temas, bei išleisti jų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose ir leidykloje. M. Norkūnaitė taip pat priklauso įvairioms tarptautinėms akademinėms organizacijoms bei tinklams, kurių veiklą tęs tapusi VU TSPMI bendruomenės dalimi.

Dr. Šarūno Šavėlos prisijungimas prie VU Filologijos fakulteto padės stiprinti VU ryšius su Italijos akademine bendruomene

Dr. Šarūnas Šavėla VU baigė Lietuvių filologijos ir gretutines filosofijos bakalauro bei klasikinės filologijos magistrantūros studijas, Bolonijos universitete, Italijoje, apgynė daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo filosofinio muzikos įprasminimo prielaidas senovės graikų tekstuose (angl. The Conceptualisation of Music in Ancient Greek Thought (V century B.C.–II century B.C.)). Doktorantūros laikotarpiu bendradarbiavo su Vilniaus universitetu pagal tarptautinio bendradarbiavimo sutartį (cotutelle).

Mokslininko prisijungimas prie VU Filologijos fakulteto leis vystyti bendrų mokslinių interesų kryptį tiek su Bolonijos universitetu, tiek su jų Italijos ir užsienio partneriais, dalyvauti tarptautinių mokslinių asociacijų veikloje ir stiprinti VU ryšius su Italijos akademine bendruomene.

Stiprėjant VU neliečiamojo kapitalo fondui augs mokslininkų finansavimas

Beveik 4 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas, be naujai prisijungusių tyrėjų, iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos anksčiau jau kofinansavo 5 mokslininkus:

• 2020 m. ekonomistas  dr. Guillermo Hausmann-Guil prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, kuriame tęsia akademinę veiklą ir pasibaigus VU fondo kofinansavimui; 

• 2021 m.  dr. Thomas Peak prisijungė prie VU TSPMI, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai dalinai finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos). Abu tyrėjai tęsia akademinę veiklą VU;

• 2022 m. VU Filologijos fakulteto gretas papildė dr. Aistė Kiltinavičiūtė; prie VU Fizikos fakulteto prisijungė dr. Vytautas Klimavičius.

Anot VU fondo direktoriaus Justino Noreikos, švietimo ir mokslo mecenatų auginamas neliečiamojo kapitalo fondas iš investicijų grąžos netolimoje ateityje galės finansuoti ir į Lietuvą pritraukti bei sugrąžinti vis daugiau perspektyvių jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi.

Nuotraukų autorė: Indrė Mažeikienė

2023 m. rugsėjo 15–16 d. kviečiame į Slavistikos katedros ir Markučių dvaro muziejaus rengiamą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūros paveldo ir urbanistinės tapatybės sankirtos“. Konferencija vyks rugsėjo 15 d. Filologijos fakultete auditorijoje 115A (Domus Philologiae) ir rugsėjo 16 d. Markučių dvaro muziejuje.

Programą rasite čia >>

Sveikiname Lietuvių filologijos 4 kurso studentę Dovilę Gavelytę, laimėjusią Lietuvos mokslo tarybos finansavimą ir sėkmingai įgyvendinusią studentų vasaros tyrimą „Maironio ir Juozo Apučio literatūriniai vietų žemėlapiai“ (vad. dr. Ernesta Kazakėnaitė).

Projekto tikslas – identifikuoti ir žemėlapiuoti Maironio poezijos rinkinio „Pavasario balsai“ ir Juozo Apučio novelių rinkinio „Keleivio novelės“ geografines vietas. Šiame tyrime taikyti skaitmeninės humanitarikos metodai, įsisavinti klausantis Skaitmeninės humanitarikos įvado kurso Filologijos fakultete.

Dviejų mėnesių studentų tyrimui Maironio ir Juozo Apučio darbai pasirinkti tikslingai – abu yra lietuvių literatūros klasikai, įtraukti į mokyklos privalomosios literatūros sąrašą. Nors šie autoriai yra skirtingi, tačiau abiejų kūrybai būdingas topografiškumas, o juos analizuojant pamokose nuolat paliečiamas vaizduojamos Lietuvos klausimas.

Projekto rezultatai – dalomoji medžiaga, žemėlapiai, apžvalginė publikacija ir konferencijos pranešimas. Visa medžiaga yra viešos prieigos, todėl tikimasi, kad ji bus pritaikyta kaip pagalbinė priemonė praktiškai mokyklose bei kitur, pasakojant apie šių klasikinių autorių kūrybą.

Naudojantis ArcGIS programa sukurti du interaktyvūs žemėlapiai, atspindintys kūriniuose paminėtas geografines vietas:

• Maironio „Pavasario balsuose“, žr. čia > 

• Juozo Apučio „Keleivio novelėse“, žr. čia > 

Taip pat viešam naudojimui parengta dalomoji medžiaga dviem formatais:

• Geografinės Maironio „Pavasario balsų“ vietos PDF > ir PPT >

• Geografinės Juozo Apučio „Keleivio novelių“ vietos PDF > ir PPT >

Sukaupus paminėtus vietovardžius ir juos išanalizavus pastebėta įdomių aspektų, pavyzdžiui, kad J. Aputis pasaulio vaizdinį daugiau kuria atskirų miestų pavadinimais, o Maironis – gamtos ir istorijos objektais; taip pat J. Aputis išsamiai aprašo paties gyventas vietas, o Maironis nelokalizuoja vietų, kuriose praleido vaikystę. Daugiau aptariama rengiamoje publikacijoje.

Tikimasi, kad šio projekto rezultatai pravers mokytojams lituanistams ir bus pernaudoti jų tikslams, todėl kviečiame dalintis žinia.

Už konsultacijas rengiant publikaciją dėkojame dr. Justinai Mandravickaitei ir doc. dr. Ingai Vidugirytei-Pakerienei.

2023 m. rugsėjo 7–9 d. kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas-tekstema-kontekstas".

Šis tarptautinis renginys – tai kasmet rengiamų sesijų, kuriose nagrinėjami kalboje įtvirtintų vertybių pavadinimai, sudarantys tautos tapatybės pagrindą, tęsinys. Šio renginio ypatumas tame, kad jis taip pat skirtas jauniems tyrėjams. Konferencijoje kviečiami dalyvauti doktorantai ir tie, kurie dar tik pradeda tyrimus kultūrinės ir aksiologinės lingvistikos srityje, tapti jos klausytojais ir pranešėjais.

Šių metų susitikimas bus skirtas teksto ir tekstologijos klausimams, o tekstologijos mokslo objektas aiškinamas iš etnolingvistinės perspektyvos. Teorinėje konferencijos dalyje bus keliami klausimai apie tekstologiją kaip discipliną, paremtą įvairiapuse teksto analize, integruojančią lingvistiką ir literatūrologiją. Kviestinių lektorių pranešimuose bus pristatomi pagrindiniai tokios disciplinos tikslai, jos šakos ir srovės - semiotinė (M. R. Mayenowa), stilistinė (T. Dobrzyńska), kognityvinė (J. Bartmiński, S. Gajda) ir komunikacinė-funkcinė (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Bus svarstoma apie teksto, kaip kalbos ir komunikacijos vieneto, supratimą ir teksto modelio, kaip teksto atvaizdo, į kurį "orientuojasi" tiek siuntėjas teksto kūrimo procese, tiek klausytojas ar skaitytojas jo priėmimo procese, tipą, kuris tampa norma kalbos vartotojams - siuntėjams ir gavėjams, ir tarnauja kaip gairės, orientuojančios abi socialinio bendravimo puses. Akcentuojama ir etnolingvistikai svarbi tezė, kad teksto kūrimo mechanizmai remiasi kultūriškai nusistovėjusiais gyvenimo modeliais, o kartu gyvenimo modelius galima atkurti iš teksto struktūros.

Konferencijos programa >>

Konferencijos tezes rasite čia >>

Daugiau informacijos apie renginį >>

5. Międzynarodowa Konferencja Naukowa

WARTOŚCI W JĘZYKOWYM OBRAZIE ŚWIATA POLAKÓW I LITWINÓW. KULTUROWE ASPEKTY TEKSTOLOGII. TEKST-TEKSTEM-KONTEKST

7–9 września 2023 r.

Uniwersytet Wileński, Wydział Filologiczny, Universiteto g. 3, Vilnius

Więcej o wydarzeniu >> 

To międzynarodowe wydarzenie jest kontynuacją corocznych sesji poświęconych nazwom wartości utrwalonych w języku, które stanowią podstawę tożsamości narodowej. Wydarzenie to gromadzi badaczy z różnych polskich i litewskich, jest skierowane również do młodych badaczy. Do udziału w konferencji, w roli słuchaczy i prelegentów, zaproszeni są doktoranci oraz osoby, które dopiero rozpoczynają swoje badania w dziedzinie lingwistyki kulturowej i aksjologicznej.

Tegoroczne spotkanie poświęcone będzie tekstologii, a jej problematyka zostanie przedstawiona z perspektywy etnolingwistycznej. W części teoretycznej konferencji poruszone zostaną kwestie tekstologii jako dyscypliny opartej na wielowymiarowej analizie tekstu, integrującej językoznawstwo i literaturoznawstwo. Przedstawione będą główne cele tej dyscypliny, jej gałęzie i nurty - semiotyczny (M. R. Mayenowa), stylistyczny (T. Dobrzyńska), kognitywny (J. Bartmiński, S. Gajda) i komunikacyjno-funkcjonalny (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Omówione zostanie rozumienie tekstu jako jednostki języka i komunikacji, a także typ modelu tekstu, jako obrazu tekstu, który jest "zorientowany" zarówno przez nadawcę w procesie tworzenia tekstu, jak i przez słuchacza czy czytelnika w procesie jego odbioru, a który staje się normą dla użytkowników języka - nadawców i odbiorców - i służy jako wytyczna orientująca obie strony komunikacji społecznej. Dla etnolingwistyki ważna jest również teza, że mechanizmy tworzenia tekstu opierają się na kulturowo utrwalonych wzorcach życia, a jednocześnie wzorce życia mogą być odtwarzane ze struktury tekstu.

Atsisveikiname su vasarą iškeliavusia profesore Irena Marija Norkaitiene (1943–2023), ilgus metus dirbusia Vilniaus universitete. 

Ireną Norkaitienę mena daugelis Filologijos fakulteto dėstytojų ir darbuotojų, ją kaip dėstytoją prisimena ir didelis buvusių studentų būrys, tiek germanistų, tiek ir kitų specialybių studentų, kuriuos ji, dirbdama Užsienio kalbų institute, mokė vokiečių kalbos. 

Tapusi Vokiečių filologijos katedros profesore, Irena germanistams dėstė vokiečių kalbos istoriją, vokiečių kalbos gramatiką, vadovavo daktaro disertacijoms, parengė ir išleido ne vieną vokiečių kalbos vadovėlį, pavyzdžiui, „Vokiečių kalbos praktinė gramatika“ (2002), „Der kleine Duden. Vokiečių kalbos gramatika“ (1999), dviejų dalių vadovėlį studentams germanistams „Vorgeschichte und Geschichte des Deutschen“ ir kt. Irena Norkaitienė taip pat buvo Filologijos fakulteto Studijų reikalų prodekanė, nuo 1997 m. iki 2008 m. redagavo VU mokslo darbų „Kalbotyra“ sąsiuvinius, skirtus germanų ir romanų kalbų studijoms. Prisimename Irenos aktyvumą, dėmesį kolegoms ir kolegėms, reiklumą ir kartu didelį palaikymą studentams ir studentėms, nuoširdumą ir draugiškumą.

Atsisveikinimo su Irena Marija Norkaitiene Šv. Mišios vyks Vilniuje rugsėjo 5 d., antradienį, 14:00 val. Bernardinų bažnyčios koplyčioje. 

Su liūdesiu – Vokiečių filologijos katedra

Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universitetas (VU) sudarė sutartį su informacinių technologijų įmone „Reiz Tech“. Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų atstovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir UAB „Reiz Tech“ direktorius Valdas Šimas. Pasirašant sutartį dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vokiečių filologijos studijų programos pirmininkė doc. Virginija Masiulionytė, VU Vokiečių filologijos katedros dėstytoja doc. dr. Justina Daunorienė ir Vokiečių filologijos katedros dėstytojas dr. Daumantas Katinas ir įmonės „Reiz Tech“ atstovės –klientų vadovė Kristina Kikalienė ir marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė. Sutartyje numatyta, kad „Reiz Tech“ įsteigs vieną vardinę metinę stipendiją vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) programos studentui.

„Šios sutarties pasirašymas yra prasmingas tiek studentams, tiek VU Vokiečių filologijos katedrai, tiek Filologijos fakultetui ir VU: studentai šalia finansinės paskatos susipažins ne tik su vokiečių kalbos pritaikymu akademinėje srityje, bet ir su daugiakalbystės vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje. VU Vokiečių filologijos katedra, kuriai tai – vienas svarbesnių žingsnių bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, kartu su UAB „Reiz Tech“ užmegs dar glaudesnį bendradarbiavimą (dabar VU Vokiečių filologijos katedra kartu su įmonėmis „Reiz Tech“ ir „Stevila“ jau antrus metus iš eilės rengia Metų vokiečių kalbos mokytojo (-os) apdovanojimą, dalyvauja bendruose akademiniuose renginiuose), o Filologijos fakultetui ir VU tai, tikėkimės, bus dar vienas sėkmingas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir verslo įmonių pritraukimo į akademinę veiklą bei studijų papildymo pavyzdys“, – teigia dr. D. Katinas.

Į „Reiz Tech“ įsteigtą stipendiją galės pretenduoti vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) studijų programų studentai, kurie prašymo teikimo dieną studijuos trečiame kurse ir bus baigę du paskutinius semestrus ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu, be to, neturės akademinių skolų ir bus parengę bei pristatę su vokiečių kalba ir (ar) daugiakalbyste susijusią kūrybinę užduotį, kurios temą pateiks įmonė „Reiz Tech“.

Įmonė „Reiz Tech“, skatindama VU Filologijos fakulteto studentus siekti aukštesnių mokslo rezultatų, ne tik įsteigs vardinę stipendiją, bet ir suteiks galimybę studentams atlikti mokamą praktiką. Be to, bendradarbiaudamas su informacinių technologijų įmone, VU Filologijos fakultetas planuoja organizuoti studijų populiarinimo veiklas.