Sidebar

Bendros naujienos

Maloniai kviečiame dalyvauti kultūrinės lingvistikos seminaruose, kurie šiais metais bus skirti įvairioms tarminės leksikografijos problemoms aptarti. Seminarai vyks du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais, 19 val. VU Teams platformoje (nuoroda >>)


Seminaras I, 2022-10-13

Tarminiai ir etnolingvistiniai žodynai kaip kalbos žanrai

Žodynas yra kalbos žanras, kurį galima tapatinti su leksikonu ir enciklopedija. Jų skirstymo pagrindą sudaro tokie parametrai kaip žodyninio straipsnio tipas, jo aiškinimo būdas ir žinių, kurios sudaro eksplikacijos (iliustracijų) pagrindą, rūšis.


Seminaras II, 2022-10-27

Tarminis ir etnolingvistinis žodynas – panašumai ir skirtumai 

Dialektologijai ir etnolingvistikai, kaip lingvistinėms disciplinoms, žodynai yra reprezentatyvios raiškos (studijų) formos, besiskiriančios savo turiniu, metodu ir tikslu.


Pirmąją paskaitą skaitys Liublino Marijos Curie-Skłodowskos universiteto prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Profesorė  yra daugiau kaip 270 darbų autorė, jos moksliniai interesai siejasi su etnolingvistika ir folkloristika, dabartine lenkų kalba, tekstologija, genologija, lingvistine aksiologija. 

Išleistos knygos: Polski sennik ludowy (1996), To jest moja Ojczyzna. Polscy emigranci z północnej Francji o sobie (1999), Przestrach od przestrachu. Rośliny w ludowych przekazach ustnych (2000), Wzorce tekstów ustnych w perspektywie etnolingwistycznej (2007), Tekstologia (su J. Bartmińskiu, 2009), Dlaczego wąż nie ma nóg: Zwierzęta w ludowych przekazach ustnych (su J. Bartmińskiu ir O. Kielak, 2015), Jak chłop u diabła pieniądze pożyczał. Polska demonologia ludowa w przekazach ustnych (su A. Michalec). Žodyno Słownik stereotypów i symboli ludowych rengėja, žurnalo Etnolingwistyka redaktorė. Kartu su kitais kolegomis yra suredagavusi 23 kolektyvinius leidinius. 

Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu Vilniuje organizuoja XXII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje: L’ITALIANO E I GIOVANI – ITALŲ KALBA IR JAUNIMAS.

Nuoširdžiai kviečiame į paskaitas, kurios vyks jau ateinančią savaitę, spalio 10–14 d. (paskaitos bus skaitomos italų kalba, su nuosekliuoju Dainiaus Būrės vertimu į lietuvių kalbą).

Paskaitas skaitys Rosanna Sornicola ir Pierluigi Cuzzolin, tarptautiniu lygiu žinomi kalbininkai, Neapolio Federicio II ir Bergamo universitetų profesoriai, taip pat Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, žinomas dailininkas, komiksų autorius ir iliustratorius.

Pirmoji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbos jaunystei, tęstinumo (P. Cuzzolin) ir naujumo (R. Sornicola) elementams, kurie persikėlė iš lotynų į italų kalbą ir yra randami vadinamosios „sì kalbos“ inkunabuluose.

Antroji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbai ir jaunimui. Prof. R. Sornicola iliustruos tam tikras šių dienų Italijos jaunimo grupių kalbėjimo ir rašymo savybes, smulkiau nagrinėdama universitetų studentų italų kalbą. Prof. P. Cuzzolin kalbės apie jaunimo italų kalbą per vertimo ir filmų dubliavimo prizmę. 

Italų kalbos ir jaunimo temą pratęs Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, pristatysiantis trijų susitikimų ciklą, skirtą iliustracijoms bei jaunimo kalbai. Jis stabtels ties antagonisto figūra itališkuose kūriniuose, atkreips dėmesį į jo vartojamą kalbą, laikyseną, aprangą ir bendrą išvaizdą.

Savaitės paskaitų programą rasite prisegtuke >>

 

 

 

 

 

Fakulteto tinklalaidė Kalba kalba grįžta!

Lengvai suprantama (arba lengva) kalba – bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinama tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami intelekto ar mokymosi negalią turintiems žmonėms.

Naujausioje laidoje kartu su Fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja Justina Bružaite-Liseckiene diskutuota apie tai, kas yra ir kam reikalinga lengvai suprantama kalba. Pašnekovė pasidalijo, su kokiais sunkumais susiduriama adaptuojant tekstus pagal lengvai suprantamos kalbos gaires ir ko iš jų pasimokyti galėtų „įprastų“ tekstų kūrėjai. Kalbina dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t. 

Laidos galite klausytis:

Kalba22.jpg

2022 m. spalio 10-11 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistais rengia kūrybines dirbtuves „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“.

Kviečiame dalyvauti paskaitose (vokiečių kalba):

Spalio 11 d., antradienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Methoden und Tools der Digital Humanities“

Spalio 12 d., trečiadienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Formelhafte Briefsprache digital analysieren

Visa kūrybinių dirbtuvių programa čia >

Plakat_KoDi-Workshop-1.jpg

cover_issue_2154_en_US_1.jpgDaugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Сергей Юрьевич Темчин

Интерполяции украинского списка начала XIX в. руськомовного перевода 1636 года чешского Луцидария (*Оломоуц, 1622)


Georgiy Molkov | Miliausha Sharikhina

Грамматические особенности московской редакции требника сер. XVII в. (на материале сопоставительного исследования «Требника» Никона 1658 г. и «Требника» Петра Могилы 1646 г.)


Мария Новак

“Не велел Ориген книг толковать”: комментарии и глоссы в восточнославянском переводе Церковных анналов Барония XVII века


Костянтин Юрійович Рахно

Українська паралель XVIII століття до балтського міфу про Совія


Елена Целунова

История бытования латинографичной рукописной Псалтири на церковнославянском языке из собрания А. С. Норова


Vuk Vukotić

О концепцији наречја и дијасистема у српској и хрватској дијалектологији и стандардологији


Januška Gostenčnik | Mojca Kumin Horvat

Šaukštas, peilis ir šakutė slovėnų kalbos tarmėse


Viktorija Ušinskienė

Pol. zielony a lit. žalias: prototypy i konotacje


Natalia Siudzińska | Ewelina Jankowska

Nabywanie umiejętności słowotwórczych przez dzieci w wieku od 3 do 6 lat (na przykładzie nomina agentis)

VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra ir LKI Bendrinės kalbos tyrimų centras kviečia dalyvauti 27-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „(Kalbos) variantiškumas, kaita, standartizavimas“. Konferencija vyks 2022 m. spalio 6–7 d.  Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5.

Maloniai prašome atsiversti konferencijos programą ir pasižymėti Jus sudominusius pranešimus >

Jei atvykti į auditoriją neturite galimybės, konferenciją kviečiame stebėti per ZOOM > 

Iki greito susitikimo! 

MicrosoftTeams-image_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy.png

Spalio 6 d., ketvirtadienį, 17.00 val. 122 aud. kviečiame į A. J. Greimo centro seminarą, kuriame doktorantė Izabelė Skikaitė skaitys pranešimą „Achilo sausgyslės ir kitos jungtys Olgos Tokarczuk romane Bėgūnai". 

Šiame pranešime mėginama pasipriešinti vyraujančiam Nobelio premijos laureatės O. Tokarczuk romano „Bėgūnai" fragmentiškumo aiškinimui. Vietoje akivaizdaus kelionių leitmotyvo, skirtingas istorijas siūloma sieti kūniškumo tema. Atliktas struktūrinis tyrimas atskleidė netikėtas romano fragmentus jungiančias gijas bei parodė, kad „Bėgūnai" funkcionuoja kaip savotiškas kūnas, egzistuojantis dėl jį sudarančių dalių sąveikos.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos