Filologijos fakulteto Rašytojų menėje spalio 25 d. įvyko Kroatijos ambasados organizuojamos parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymas. Susirinkusius svečius sveikino ir į Fakulteto erdves šiltai priėmė dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, o parodą atidarė Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić. Parodos idėją bei kontekstą svečiams pristatė į Lietuvą atvykęs Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ siekia supažindinti su ypatingai plačiu ir įvairiapusiu istoriniu ir kultūriniu šalies paveldu, besitęsiančiu nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos. Anot parodos autoriaus S. Mihelić, parodos tikslas yra atskleisti svarbiausius istorijos epizodus ir archeologinius atradimus, kuriuos galima aplankyti Kroatijoje, bei supažindinti visuomenę su šalies istorija. 

Paroda veiks iki lapkričio 11 d., Fakulteto Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame užsukti!

Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre įvyko konferencija „Skandinavų kolonializmas Arktyje ir jos tautų rezistencija“, subūrusi Šiaurės Europos šalių mokslininkes, Skandinavistikos centro darbuotojus bei studentus.

Šioje konferencijoje buvo aptariama Norvegijos, Švedijos bei Suomijos samių ir Grenlandijos inuitų kultūrų egzistenciniai iššūkiai valstybiniame bei globaliame kontekste, išryškinant kolonializmo šmėklos apraiškas ir pastangas jų atsikratyti demokratijos, tolerancijos bei žmogiškųjų teisių gerbimo pavyzdžiais laikomose minėtose Šiaurės Europos šalyse. Šis renginys išsiskyrė savo jautrumu identiteto formacijos klausimams ir paskata kritiškai mąstyti apie kultūrinių, politinių, ekonominių bei etinių aspektų sankirtą.

Danijos Kopenhagos universiteto docentė Kristen Thisted aptarė Grenlandijos ir Danijos santykius, atskleisdama Grenlandijos gyventojų identiteto kompleksiškumą ir ambivalenciją dėl siekio tapti nepriklausoma valstybe, paaiškindama tai lemiančius institucinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius: „Į klausimą, kas yra šių laikų grenlandietis, negalime vienareikšmiškai atsakyti.“

Švedijos Umeo (Umeå) universiteto mokslininkė Åsa Össbo išskyrė neigiamus aplinkosaugos ir žaliosios politikos padarinius samių kultūros gyvybinei erdvei, pasitelkdama Švedijos Norlando regiono metalo gamybos bei vėjo ir vandens jėgainių plėtros planus žemėse, naudojamose tradiciniam samių šiaurės elnių ganymui – tai samių identitetui egzistenciškai esminė veikla ir gyvenimo būdas.

Å. Össbo antrino ir Suomijos Laplandijos universiteto mokslininkė Laura Junka-Aikio, kuri pasitelkė Suomijos Arkties geležinkelio projekto pavyzdį, išryškindama jo paskatintą samių kovą už savo išlikimą bei identitetą. Galiausiai Norvegijos Trumsės (Tromsø) universiteto samių kilmės doktorantė Eva Maria Fjellheim taip pat pabrėžė žaliosios energijos plėtros neokolonijines implikacijas Norvegijos samių Foseno bylos atveju. Šis teisinis disputas dar sykį atskleidė destruktyvų planuojamos vėjo jėgainės poveikį samių kultūrai. E. M. Fjellheim atkreipė dėmesį į tai, kad ateities vizijos, susijusios su tvaria energija ir žmonijos išlikimu, gali kelti – o minėtų etninių mažumų atveju dažnai ir kelia – sunaikinimo grėsmę tam tikroms kultūroms.

Tyrėjos pabrėžė kritiškumo ir sąmoningumo poreikį aptariant etninių mažumų problematiką, kad būtų išvengta savo pačių mokslinio kolonijinio žvilgsnio. Bandydami suprasti etninio „Kito“ perspektyvą, privalome suvokti jų pačių patirtį, mąstyseną ir epistemologiją. Tarp valstybių (kolonijinių institucijų) ir etninių mažumų (kolonizuojamų grupių) iškylantys ginčai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šias skirtingas epistemologijas ir vertybių sistemas tam, kad nebūtų iš anksto nutildoma viena pusė. Vis dėlto skirtingi kalbos žaidimai, pasaulėžiūros bei ideologijos neturi užkirsti kelio praktiškiems ir efektyviems politiniams sprendimams – mes turime ne tik pripažinti vieni kitų kitoniškumą, bet ir rasti būdą egzistuoti kartu.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad tiek samių, tiek Grenlandijos kultūros pačios nėra homogeniškos, sukuriančios binarinę struktūrą su Šiaurės Europos šalimis, nuo kurių jos tebėra priklausomos; šios kultūros yra daugialypės, aprėpiančios skirtingas būties ir ateities vizijas.

Spalio 24 d. Filologijos fakultete lankėsi Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jarosławas Fazanas, Paribio literatūrinės kultūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Pawełas Bukowiecas, Senosios lenkų literatūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Jakubas Niedźwiedźis, taip pat Krokuvos polonistai prof. habil. dr. Tadeuszas Bujnickis, prof. habil. dr. Krzysztofas Zajasas, dokt. Michałas Zającas. 

Susitikimo su dekane prof. dr. Inesa Šeškauskiene metu buvo aptartas abiejų fakultetų bendradarbiavimas vykdant Erasmus+ programą ir šiuo metu planuojami bendri tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai.

Vėliau kolegos iš Krokuvos kartu su Lietuvių literatūros katedros mokslininkais dalyvavo diskusijoje „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Nuotraukoje (iš kairės): prof. habil. dr. Jakub Niedźwiedź, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Inesa Šeškauskienė, prof. habil. dr. Jarosław Fazan, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, prof. habil. dr. Paweł Bukowiec susitikimo dekanate metu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomo įteikimas Aleksandrai Šalkinei.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
3. 2022 m. studentų priėmimo analizė, SPK 2021–2022 m. m. ataskaitos, 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (Studijų kolegijos pirmininkė asist. Linara Bartkuvienė, prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri; 40 min.). 
4. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 15 min.).
5. Dėl paskaitų tvarkaraščių sudarymo VU Filologijos fakultete 2022/23 mokslo metų rudens semestre (stud. Simonas Granskas, 15 min.)
6. Studijų programų privalomųjų dalykų pakeitimai (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
7. Kandidatų Rektoriaus mokslo premijai teikimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
8. Dainoros Pociūtės monografijos teikimas leidybai (prof. Brigita Speičytė, 5 min.)
9. Semiotikos SPK atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Filologijos fakultetas spalio 25 d., antradienį, 16 val. kviečia į Kroatijos ambasados organizuojamą parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymą. Parodą atidarys Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić, o atvirą paskaitą skaitys parodos autorius ir Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ supažindina su Kroatijos nesuskaičiuojamais archeologiniais ir istoriniais paminklais, kartu sudarančiais ypatingą kultūrinę ir istorinę dermę. Nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos – Kroatijos teritorija visada buvo susidūrimų, tradicijų ir įvairiapusių pasaulėvokų vieta. Jų sąveika padėjo statyti pamatus ir kurti modernios, savo turtingomis ir įvairiapusėmis šaknimis besididžiuojančios Europos šalies statinį. 

Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 11 dienos VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame apsilankyti!

We cordially invite you to the opening of the Croatian Embassy’s exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ on October 25th, Tuesday, at 4 pm. The exhibition will be opened by the Chargé d´Affaires of the Embassy of Croatia, Ms Dunja Staničić, followed by a lecture by the exhibition's author Mr Sanjin Mihelić, General Director of the Archaeological Museum in Zagreb. 

The exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ aims to present Croatia as the home of countless archaeological and historical cultural monuments, which make this country a unique cultural and historical landscape. From earliest prehistory through antiquity and the Middle Ages, until the Modern Age and present day, the territory of Croatia has always been a place of the encounter and traditions, as well as often diverse world views, whose interplay through the ages has helped lay the foundations and build the edifice of a modern European country, proud of its rich and diverse origins.

The exhibition will be open to the public until November 11th at the Writers’ Hall (Rašytojų menė) of Vilnius University Faculty of Philology (Universiteto str. 5).

2022 m. spalio 10–11 d. Vilniaus universitete vyko seminaras „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“, kurį surengė Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistai. Šis seminaras – tai pirmasis tarptautinio projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ renginys.

Dvi dienas trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo abiejų bendradarbiaujančių universitetų germanistai ir germanistės, taip pat kolegės germanistės iš Vytauto Didžiojo universiteto, Tartu, Talino, Latvijos ir Liepojos universitetų. Sveikinimo žodį atidarymo metu tarė Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros skyriaus vadovė Anja Luther, susirinkusiems perskaičiusi Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Sonn sveikinimo kalbą, taip pat Goetheʼs instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Prof. dr. Heike Zinsmeister supažindino su Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų bendradarbiavimo tikslais.

Dirbtuvių dalyviai ir dalyvės skaitė pranešimus ir pristatė savo patirtį dirbant su tekstynais, vykdant projektus ar naudojant juos studijų procese. Šio susitikimo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti darbo su tekstynais patirtis, poreikį ir taikymą tolesnėse bendrose veiklose. Diskutuota tekstynų didaktikos tema siekiant išsiaiškinti, kokie aspektai turėtų būti aptarti tekstynų didaktikai skirtame leidinyje ar publikacijoje.

Hamburgo universiteto profesorė Julia Nantke kartu su projektų darbuotoja Marie Flüh skaitė viešą paskaitą „Skaitmeninės humanitarikos metodai ir įrankiai“ ir kalbėjo apie skaitmeninės humanitarikos, Digital Humanities, tikslus, taip pat pristatė skaitmeninį Hamburgo universitete sukurtą ir šiuo metu Darmštato technikos universitete toliau plėtojamą įrankį CATMA, Computer Assisted Text Markup and Analysis. Šis įrankis skirtas kalbinių duomenų anotavimui ir gali būti naudojamas vykdant tiek lingvistinius, tiek literatūrinius ar kultūrinius tyrimus. Pranešėjos pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip šis įrankis taikomas jų vykdomuose literatūriniuose, su senaisiais raštais ir rankraščiais susijusiuose projektuose.

Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų partnerystės projektą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), projektą pradžiai finansavusi 2022–2024 metams su galimybe jį pratęsti iki 10 metų. Projekto vadovė – Hamburgo universiteto vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, projekto koordinatorės Hamburgo ir Vilniaus universitete yra Carla Söckefeld, doc. dr. Skaistė Volungevičienė ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė.

Spalio 24 d., pirmadienį, 15.00 val. kviečiame bendruomenę prisijungti į atvirą paskaitą “Climate change discourse in UK and US news media: representing uncertainty and time”. Paskaitą skaitys Prof. Dr. Hermine Penz (Grazo universitetas, Austrija). 

Paskaita vyks nuotoliniu būdu Zoom platformoje > 

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Daugiau apie paskaitą

Neapibrėžtumas ir laikas klimato kaitos diskurse JK ir JAV žiniasklaidoje

Santrauka

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių, nuolat minimų žiniasklaidos diskurse. Naujausi klimatologijos duomenys apibendrinami Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose. Jose taip pat pateikiami kylančios temperatūros daromo neigiamo poveikio scenarijai. Žiniasklaida, skelbdama IPCC ataskaitas, mokslinę kalbą pritaiko plačiajai visuomenei. Šiame pristatyme aptariama, kaip neapibrėžtumas ir laikas atsispindi žiniasklaidos pranešimuose, parengtuose pagal dvi paskutines IPCC ataskaitas. Tyrimas remiasi kokybine prieiga ir ekokritine diskurso analize.