2019 m. lapkričio mėn. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų institutas kartu su Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centru ir Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Orientalistikos institutu nutarė organizuoti tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Ananjašo Zajončkovskio mirties metines“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – įamžinti ir pristatyti šių iškilių tyrėjų mokslo pasiekimus turkologijos, iranistikos ir arabistikos studijų srityse, įskaitant totorių ir karaimų kultūros paveldą, ir nurodyti svarbiausias dabartinių mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Būtent todėl tarptautinis susitikimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su tiurkų mažumų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje istorija ir kultūra. Bendradarbiavimo rėmuose konferencija turėjo vykti 2020 m. balandžio 2-3 d. Torunės universitete, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelis kartus atidėta numatyta tarptautinė konferencija vyko nuotoliniu būdu š. m. vasario 16–17 d.  Konferencijos Globėjais buvo VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Torunės M. Koperniko universiteto Rektorius prof. habil. dr. Andrzej Sokala ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Rektorė prof. habil. dr. Bogumiła Kaniewska.

Konferencijos organizatoriai išskyrė tris pagrindines mokslo temas – karaimų, totorių ir Rytų (tiurkologijos, iranistikos ir arabistikos) studijas. Pranešėjai daug dėmesio skyrė totorių ir karaimų kultūros paveldui Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje. Dvi dienas trijose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 45 pranešimus. Mokslininkai iš 20-ies mokslinių centrų atstovavo 7 šalis – Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusijos Federaciją (Tatarstaną), Ukrainą, Turkiją ir Vokietiją. Konferencijoje bendrai dalyvavo 120 žmonių.

Konferencijoje buvo kalbama apie naujus atradimus, tyrimų eigą, naujus projektus ir jų įgyvendinimo perspektyvas. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, o 2022 m. – Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros metais. Taigi, mokslininkai artimiausiu metu turės galimybę pristatyti naujas temas ir pratęsti įdomias mokslines diskusijas kitose tarptautinėse konferencijose, o jau 2021 m. rugsėjo mėn. VU vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai“ (Tatars in the History and Culture of Lithuania from 14^th to 21^st Centuries: the Latest Researches).

Konferencijos antrą dieną dvi sesijos buvo skirtos projektinei veiklai. Grupė mokslininkų iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Turkijos, kuriuos apjungė Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras, jau šešerius metus įgyvendina labai svarbų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ (II-oji dalis). Projektas finansuojamas iš Humanitarinių mokslų plėtros programos (Program Razwoju Humanistyki ). Pradėto 2013 m. projekto tikslas išleisti kritinį tefsiro leidimą. Rankraštiniai Lietuvos totorių tefsirai – tai Koranas su tarpeilinių atpasakojimu, komentaru lenkų kalba, ir jie padeda suprasti Šv. Rašto turinį. Šios knygos yra unikalios – jų išliko vos apie 20 vienetų, o Lietuvos totoriai vieni iš pirmųjų Rytų Europoje išvertė Koraną su komentarais į lenkų kalbą. Prie projekto dirba ne tik slavistai, bet arabistai, tiurkologai ir koranistai. Leidinio laukiama jau kitais metais. Su projekto eiga ir jo tarpiniais rezultatais galima susipažinti internetiniame puslapyje > 

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė, tema apie „Lietuvos totorių muziejaus (1929–1944) rankraštinės kolekcijos likimą“. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti išleistame straipsnių rinkinyje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. vasario 26 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Dekano pateiktos Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 30 min.).
4. Filologijos fakulteto Strateginio plano tikslinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
5. Fakulteto mokslininkų kandidatūrų teikimas Skatinimo už reikšmingus mokslo pasiekimus 2020 m. konkursui. 

Vasario 19 d., penktadienį, 15.00 val. kviečiame į TKI seminarą Publikavimo etika, kurį ves doc. dr. Jurga Cibulskienė.

Publikavimo etikos klausimai visuomet išlieka aktualūs akademinei bendruomenei – mokslininkams, tyrėjams, dėstytojams, studentams. Šiame seminare doc. dr. J. Cibulskienė pasidalins patirtimi, įgyta darbo grupėje, rengiant publikavimo gaires, užsakytas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos. Jomis siekiama supažindinti akademinę bendruomenę su vyraujančiomis tarptautinėmis publikavimo etikos nuostatomis, kurios taikomos visoms publikavimo procese dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims. 

Patirtimi pasidalinti ir diskutuoti bus kviečiami ir seminaro dalyviai.

Seminaras vyks TKI MS Teams kanale. Norintieji prisijungti kviečiami rašyti .

Mieli kolegos, 

Vasario šešioliktąją švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – šiemet jau 103 metines. Sveikinu jus visus ir tikiu, kad vasario pūgos ir gilus šiųmetis sniegas ar visą pasaulį užklupusi pandemija neprislopins noro džiaugtis ir didžiuotis savo valstybe, nuėjusią nelengvą kelią. Visiems linkiu sužvarbusiame lange pamatyti pirmiausia ryškią saulę, o ne nutvilkantį šaltį. Dalinuosi Estijos kolegų man pernai atsiųstu atviruku būtent šia proga. Jis pasirodė man toks mielas, kad negaliu jo pasilikti tik sau.

Gražios šventės!

Filologijos fakulteto dekanė
prof. Inesa Šeškauskienė

Su liūdesiu pranešame, kad 2021 m. vasario 10 d. Halėje, sulaukusi 87-erių, mirė garsi Vokietijos baltistė prof. dr. Gertrūda Benzė (Gertrud Bense).

1933 m. Mažojoje Lietuvoje, Pilkalnyje (dab. Dobrovolskas, Kaliningrado sritis) gimusi Gertrūda Benzė po Antrojo pasaulinio karto atsidūrė Lietuvoje, kur priglausta ūkininkų išmoko lietuvių kalbos. Vėliau atsidūrusi Vokietijoje baigė Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetą. 1961 m. G. Benzė apgynė daktaro disertaciją apie baltų kalbų būtojo laiko padalyvio kilmę ir Halės-Vitenbergo universitete dėstė iki 1993 m., taip pat ir lietuvių kalbą, kurios kursui parengė mokomąją lietuvių kalbos gramatiką (išleisti trys leidimai).

Daugelis G. Benzės publikacijų skirta Mažosios Lietuvos raštijos istorijai. Pradėjusi nuo studijos apie XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuviškų dokumentų kalbą mokslininkė gilinosi į įvairius šio krašto kultūros istorijos aspektus: atskleidė Karaliaučiaus universiteto svarbą lietuvių raštijai ir kultūrai, lietuvių nuopelnus Karaliaučiaus universitetui, analizavo Rytų Prūsijos vokiečių ir lietuvių filologų veiklą XVIII–XIX a., parengė vieno Prūsų Lietuvos teksto, unikumo, virtualią skaitmeninę publikaciją. Kalbininkę ypač domino Mažosios Lietuvos giesmynai – ištyrusi atskirų giesmių tekstų evoliuciją, giesmynų rengimo tradiciją nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki 1936 m. Pagerintų giesmių knygų bei 1997 m. Giesmių ir maldų knygelės parengė monografiją apie XVIII a. Prūsų Lietuvos giesmių istoriją, koncentruodamasi į Halėje saugomą Fabiano U. Glazerio giesmyną.

G. Benzė taip pat tyrė Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istoriją, domėjosi Augusto Frydricho Poto veikla, jo idėjomis bei palikimo sklaida, jai artima buvo Kristijono Donelaičio problematika. Baltistė tęsė ir gramatinės lietuvių kalbos  sistemos tyrimus – pirmoji lietuvių kalbotyroje tyrė klausiamuosius sakinius nedialoginėje kalboje, taip pat buvo daugelio lituanistikos veikalų recenzijų autorė.

Pasak G. Benzės mokinės prof. dr. Christianės Šiler (Christiane Schiller), netekome ne tik produktyvios mokslininkės, bet ir atsidavusios mentorės bei nuoširdaus žmogaus. Dirbdama Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitete ir vėliau ji nuolat rūpinosi baltistikos reikalais. Vokietijos Baltų studijų draugijos surengtose konferencijose Halėje 2017 m. ir Volfenbiutelyje 2018 m. buvo pagerbti G. Benzės nuopelnai baltistikai. 

Išsamus Gertrūdos Benzės gyvenimo aprašymas ir jos publikacijų sąrašas paskelbtas prof. dr. Ch. Šiler straipsnyje „Zum 80. Geburtstag von Gertrud Bense“ žurnale Archivum Lithuanicum 15 (2013), 555–570 >

Baltistikos katedra

2021-uosius Seimas yra paskelbęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis. Apie šiandieninę Lietuvos totorių kalbos ir kultūros situaciją – rašytojo Mindaugo Peleckio pokalbis su orientaliste, turkologe, vertėja, totorių paveldo tyrinėtoja ir mūsų Fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškiniene.

Visą pokalbį skaitykite skaitykite kulturpolis.lt >

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 14.30 val. MS Teams aplinkoje bendruomenės narius kviečiame į UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedros lekt. Vitalijos Jankauskaitės-Jokūbaitienės seminarą Technologijų panaudojimas nuotolinio mokymo(si) procese: Robert O'Dowd įžvalgos ir praktika.

Seminaro metu bus dalinamasi žiniomis, kaip integruoti virtualias aplinkas bei priemones ir jų pagalba interaktyviai perteikti dėstomą medžiagą, įtraukti studentus į aktyvų, prasmingą  bendravimą ir bendradarbiavimą   sinchroniniu/ asinchroniu nuotolinio mokymo(s) metu. Pranešimas remsis kursų medžiaga, pasidalinta lektoriaus Robert O'Dowd  iš Leono iniversiteto. Užsiregistravusiems dalyviams bus galimybė gauti metodinę medžiagą, patalpintą Moodle. 

Į seminarą prašome registruotis iki vasario 22 d. (dalyvių skaičius ribotas) el. paštu: .