Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Pirmoji laidos serija „Ar tikrai lietuvių kalba grėsmės akivaizdoje?" buvo skirta aptarti lietuvių kalbos padėtį ir likimą. Pagal visus mokslo pripažintus parametrus lietuvių kalba yra labai gyvybinga, tačiau daug lietuvių gyvena emigracijoje. Intuityviai jaučiame arba žinome, kad ten, toli, gimtoji nekalba neturi tokių gerų sąlygų, kaip čia, Lietuvoje. Tačiau jausti ar numanyti yra viena, o išgirsti specialistų nuomonę – visai kas kita. Profesorė Meilutė Ramonienė dalijasi išeivijos kalbos tyrimų patirtimi: kiek įvairios emigrantų kartos rūpinosi lietuvių kalba, kiek ir kaip lietuviai išeivijoje vis dar kalba lietuviškai, ar to moko savo vaikus ir kt.

Laidos nuoroda >

MotherNet projektas pradeda tinklalaidžių motinystės tyrimų tema seriją! Kviečiame MotherNet YouTube paskyroje klausytis pirmosios tinklalaidės „Mano vaikai visada liks žalčio vaikais“, kurioje Eglė Šumskienė, Inga Hilbig ir Vitalija Kazlauskienė diskutavo apie lietuvių mamų, užsienyje auginančių savo vaikus, patirtis >

Jei ir patys domitės motinystės tyrimais, kviečiame prenumeruoti MotherNet projekto naujienas >

• taip pat sekti projekto Twitter > 
• LinkedIn > 
• ir Facebook > socialinės medijos profilius.

Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Šį kartą su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbėtasi apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandyta išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstyta, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvistikos, kiek kalbų turėtų mokėti geras tipologas, kuo įdomios dalelytės bei daug kitų įdomių dalykų.

Tinklalaidės klausykitės jums patogioje platformoje:

• Youtube > 
• Spotify >
• Apple Podcasts > 
• Google Podcasts > 

Since English as a Medium of Instruction (EMI) courses are becoming more common at European universities, language teachers may be asked to support lecturers and staff. This workshop offered by Leipzig University is designed for English language teachers who want to deepen their understanding of particular language learning issues faced by students, staff and lecturers in the university context.

There are no prerequisites for this course, but participants are asked to join in with their microphone and computer camera on. Participants are encouraged to actively participate, bringing in ideas and practical activities to share with others. Two identical workshops are offered in December.

Target group: English language teachers.

Workshop leader: Mary Waltie, Department Head for English at the Language Center at Leipzig University.

Date and time (CET):

Language Learning and EMI Teaching Intensive (2nd edition): 15th December 2021, 14:00–17:00.

Please register here by 9th December 2021 >

Workshop format: Online (Zoom). Participants will receive an invitation to a Zoom meeting in a timely manner.

Fee: The workshop is free of charge for staff members of the Arqus Alliance partner universities.

Contact: For any enquiries, please contact Jupp Möhring.

Please note: In order to ensure the quality of the session and for the benefit of the participants, the number of participants for this workshop is limited to a maximum of 28. There are 4 workshop places per partner university and these will be allocated on a first-come, first-served basis. If there are less than 4 registrations from one university, the remaining places will be allocated in list order regardless of affiliation to a partner university.

The Arqus workshop series on language and cross-cultural competence is offered in the framework of Action Line 4 Multilingual and Multicultural University (sub-line 4.5), led by Leipzig University. These workshops target academic and administrative staff at partner universities and focus on specific topics such as working and teaching through the medium of English, intercultural awareness in the classroom and outside, and inclusive language.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Miguel Villanueva Svensson

Nieminen's law revisited

Ringailė Trakymaitė

Adjectival definiteness marking in Lithuanian – one more puzzle piece:
Qualitative adjectives that could but do not take definite forms

Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė

Tarmyno punkto samprata

Pietro U. Dini

Zur textuellen Grundlage des altpreußischen Enchiridions bei Nesselmann (1845) und dessen Nachfolgern Uhlenbeck (1889) und Berneker (1896)

Dalia Kiseliūnaitė

Lietuviška medžiaga Berlyno garso archyve ir lituanistinė A. Bezzenbergerio veikla pirmojo pasaulinio karo belaisvių stovyklose

Sintija Ķauķīte

Punctuation marks as stylistic markers in Latvian and British corpora 

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame bendruomenę į BKKI seminarą, kuriame dr. Vuk Vukotič kalbės tema What does linguistics have to offer theories of ethnicity and nationalism?

Anotacija:

Linguists working in transdisciplinary fields (discourse analysis, sociolinguistics, media linguistics) have borrowed extensively from anthropology and sociology to explain linguistic facts. In particular, theories of ethnicity and nationalism have been useful to explain the complexities of language on a communal level to the historical-ideological process of standardization, the construction ‘national’ languages with their grammars and dictionaries. Conversely, scholars of ethnicity and nationalism have not been as wise to enrich their own theories with linguistic insight. 

The principal aim of this talk will be to present an overview of theories of ethnicity and nationalism with regards to their treatment of language, in most of which language figures prominently as one of the key factors in the construction of ethnic and national identities. Unfortunately, as the review will show, the analysis of ‘language’ in these theories is very often reduced to a single aspect of language (most often written language), and in my view does not do justice to the language as complex socio-psychological phenomenon. Due to the central role language plays in ethnic and national identities, I have attempt a construction of what I have tentatively called the four peoplehood functions of language: the parts of the totality of language that figure in the creation or separation of ethnic and national identities. The four functions are the communicative, the indexical, the autoreificational and the (hetero)doxic. These are illustrated on historical nation-building processes in Serbia, Norway and Lithuania.

Prisijungti galima ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >

Taip pat Teams grupėje galima rasti  ankstesnių seminarų prezentacijas:

• BKKI seminaro dr. Vladimiro Panovo prezentaciją What can practice theory contribute to linguistics?​ (Some reflections on the nature of the research object of linguistics) 

• Seminaro Pas skandinavus Igno Rudaičio prezentaciją XYZ efektas fonologijoje ir kitur

Vakar, š. m. lapkričio 25 d. mus pasiekė liūdna žinia – mirė lenkų lingvistas, baltistas, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Profesorius Michałas Hasiukas (1931–2021).

Profesorius M. Hasiukas gimė Kosmove (Kosmów), Liublino vaivadijoje. 1955 m. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete baigęs germanistikos studijas tais pačiais metais buvo įdarbintas Baltų filologijos katedroje Profesoriaus Jano Otrębskio asistentu. J. Otrębskio paskatintas Profesorius M. Hasiukas ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1966 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos tarmių deminutyvai“ (Deminutiva w dialektach litewskich), o 1978 m. – ir habilitaciją „Seinų lietuvių šnektos fonologija“ (Fonologia litewskiej gwary sejneńskiej). 1960–61, 1971 m. Profesorius stažavo Vilniaus, 1970–71 m. – Rygos universitete. Savo moksliniuose tyrimuose ir darbuose Profesorius Michałas Hasiukas didelį dėmesį skyrė lietuvių kalbai, ypač domėjosi dialektologija, taip pat jo tyrimų objektas buvo ir jotvingių kalba bei jos rekonstrukcijos klausimai. Profesorius yra organizavęs ne vieną dialektologinę ekspediciją į Punsko ir Seinų bei Vižainio kraštą, kur rinko Lenkijos lietuvių šnektų medžiagą. Profesoriaus dėka išliko labai svarbūs, istorinę vertę turintys Vižainio ir Seinų krašto lietuvių kalbos įrašai.

Profesoriaus pastangomis 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universitete buvo įkurtos pirmosios Lenkijoje lietuvių filologijos studijos. Kalbotyros instituto Baltų kalbų skyrius įgijo teisę mokyti studentus lietuvių kalbos. Profesorius M. Hasiukas dėstė lietuvių kalbos gramatiką, istorinę gramatiką, lietuvių kalbos istoriją ir dialektologiją. Taip pat Profesoriaus dėka nuo 2002 m. studentams atsirado galimybė studijuoti ir latvių kalbą – prasidėjo latvių kalbos filologijos studijos.

Šie sausi biografijos faktai toli gražu neatskleidžia visos Profesoriaus M. Hasiuko asmenybės žavesio. Visi, pažinoję Profesorių, turbūt sutiks, kad labiausiai paperkantis ir išskirtinis jo asmenybės bruožas buvo tikrumas ir nuoširdumas. Profesorius kaip savo bityną puoselėjo ne tik baltų kalbų studijas Poznanės universitete, bet ir žmogiškuosius santykius. Tikras ir nuoširdus rūpestis studentais ir kolegomis, tikras ir nuoširdus domėjimasis lietuvių kalba, tikra ir nuoširdi pagarba Punsko ir Seinų kraštui. Į konferencijas ar paskaitų skaityti į Poznanę atvykę kolegos iš Lietuvos ar Latvijos visada sulaukdavo išskirtinio Profesoriaus M. Hasiuko dėmesio. Pietūs su Profesoriumi, paįvairinti lingvistinėmis diskusijomis, smagiomis ir ne nelabai linksmomis istorijomis, nutikusiomis ekspedicijose, ekskursijos po Poznanę būdavo neatskiriama lituanistų ar latvistų viešnagės Poznanėje dalis.

Šviesaus ir tikro Žmogaus atminimas visuomet liks pažinojusių Profesorių Michałą Hasiuką širdyse.

Jovitos ir Petro Grėbliūnų pokalbis su profesoriumi Michalu Hasiuku >

Nuotr. autorius – Vytautas Kardelis

Gruodžio mėn. kviečiame bendruomenę į projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (2020–2021, rėmėjas – VLKK) rezultatų pristatymo renginius. Renginiai vyks nuotoliniu būdu.

Kontaktinis asmuo: 

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos ir VU Taikomosios kalbotyros instituto mokslinis seminaras

2021 m. gruodžio 10 d. 15:00–16:30 val. 

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

• Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
• Eglė Gudavičienė „Kolokacija lietuvių kalba žiniasklaidoje: ką rodo tekstynų ir diskurso analizė“
• Inga Hilbig „Lietuviai ir jų kalbos: daugiakalbystė Lietuvoje“
• Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Lietuvių ir anglų kalbos moksleivių gyvenime: ar gali būti lygiosios?“

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kalbos politikams ir praktikams skirtas renginys

2021 m. gruodžio 15 d. 16:00–17:30 val.

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

• Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
• Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Nuostatos aukštaičių (pagal telšiškius) / gramatiškos (pagal pasvaliečius) / bendrinės (pagal tyrėjas) kalbos atžvilgiu“
• Loreta Vilkienė „Lietuvos gyventojų nuostatos: konstanta ar pokyčiai?“
• Meilutė Ramonienė „Tarmių svarba XXI amžiuje: Jos savo vaidmenį atliko?“