Lapkričio 20 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame Alfonso Rascon Caballero pristatys savo darbą: Leksikografinio pavyzdžio apibrėžimas, funkcija, tipologija, pateikimas (pristatymas, forma) dvikalbiuose žodynuose (Lietuvių-ispanų/italų/prancūzų): kas yra leksikografinis pavyzdys, kas nėra pavyzdys, nors pateikiamas kaip pavyzdys. Kokie yra pavyzdžiai lietuvių leksikografijoje. Kaip jie atspindi kalbų skirtumus (ne)atitiktinumus.

Prisijungimas >

Visi mielai laukiami! 

Filologijos fakulteto bendruomenė sveikina VU profesorę emeritę kalbininkę Evaldą Jakaitienę gražios sukakties proga. Ši sukaktis žymi didelę profesorės patirtį, ištisą parašytų tekstų, perskaitytų kursų, vadovautų baigiamųjų darbų ir disertacijų, pokalbių ir diskusijų lobyną. Jame yra ir sunkiai pamatuojamų valandų ir minučių, kurios studentą ar dėstytoją įtikino, padrąsino, pažadino naują mintį ir paskatino ieškoti ir tobulėti.

Linkime išsaugoti energija pulsuojantį požiūrį į pasaulį ir žmones ir ilgų gyvenimo metų!

Norinčiuosius prisiminti, o galbūt susipažinti su profesorės ilgamete moksline veikla, kviečiame peržiūrėti šiemet parengtą Bibliografijos rodyklę > 

Daugiau apie tai, ką galima rasti bibliografijoje:

„Evaldos Jakaitienės, Lietuvių kalbos katedros profesorės emeritės, mokslinę ir pedagoginę veiklą lydi žodis, pasvertas, pamatuotas, padedantis išreikšti mintį. Profesorė keliasdešimt metų Vilniaus universitete dėstė Lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos kursus, išugdė šimtus mokinių, vadovavo disertacijoms. Bibliografijoje galima rasti mokinių minčių apie Mokytoją. Taip pat čia surinktos svarbiausios knygos ir straipsniai, konferencijų pranešimai ir recenzijos, sudaryti darbai ir vertimai. Išvardytos visos vadovautos ir oponuotos disertacijos, tos disertacijos, kurių gynimo komitetuose profesorė dalyvavo. Paminėti moksliniai projektai. Bibliografija baigiama skyriumi, kuriame sudėta literatūra apie E. Jakaitienę“.

Taip pat kviečiame pasiklausyti garso įrašo > , kuriame skaitomos E. Jakaitienės parašytos knygos „Gyvenau... ir dar noriu“ (2012) ištraukos (įgarsino Regina Jokubauskaitė). 

Įgarsintose ištraukose profesorė prisimena tėviškę ir artimus žmones, ugdžiusius pasaulėžiūrą, su didele pagarba – mokytojus V. Urbutį ir J. Kazlauską, tris vadinamojo „šimtmečio kurso“ draugus: Aleksą Girdenį, Albertą Rosiną ir Aldoną Pupkį. Taip pat tuometinį Lietuvių kalbos katedros vedėją Juozą Pikčilingį ir jo nuopelnus stilistikai, Fakulteto dekano Jono Balkevičiaus būdo bruožus ir veiklos principus. O gale – švelniai apie save kaip mamą ir meilę kalbai... 

Plačiau apie pačią knygą: 

„Ši Vilniaus universiteto profesorės atsiminimų ir pamąstymų knyga atskleidžia žmogaus, gimusio ir išaugusio Rytų Lietuvos pakraštyje, pasaulėžiūros formavimosi, kelio į mokslą ir šviesą ypatumus. Mintys apie šeimą, tėviškę, gimtąją kalbą liudija autorės meilę Lietuvai, ištikimybę jos kultūros tradicijai.

Iš aprašytų santykių su išgyventais įvykiais ir sutiktais žmonėmis ryškėja ne tik brandi pačios autorės gyvenimo patirtis, bet ir daugelio iškilių, kūrybingų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų, rodžiusių ir teberodančių pavyzdį studijuojančiam jaunimui, vieta Lietuvos kultūroje, neblėstanti jų gyvenimo ir darbų vertė“.

Lietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.

„Literatūros pėdsekys“. Žemaitės nutekėjimo laimė >

„Literatūros pėdsekys“.
Neoromantiniai Jono Aisčio poetiniai triukai >

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

„Jonas Aistis – neoromantikas. Jam patinka neoromantiniai poetiniai triukai, kaukė, ironija. Pirmojo eilėraščių rinkinio prologe jis įspėja skaitytoją neapsigauti, nes čia tik teatras, o scenoje įprasta „rankas grąžyt“. Žodžiu, poetas skaitytojo prašo neieškoti psichologinio išgyvenimo tiesos jo eilėse,“ – sako literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Dalia Čiočytė, laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatanti Jono Aisčio kūrybos tautinio religingumo tradiciją, ateinančią iš lietuviškosios krikščionybės.

Skaudžioje egzilinėje patirtyje Jono Aisčio poetinės interpretacijos ir jų prasmės yra šviesios, o kūryba interpretuoja skausmo patirtis. „Jonas Aistis savąją kūrybą eilėse apmąsto krikščioniškai. Literatūroje neoromantikas – tai romantizmo paradigmos poetas, o romantikams svarbu akcentuoti poeto prilygimą Dievui: kaip Dievas iš nieko kuria žodžiu, taip ir poetas žodžiu kuria pasaulius. Jonui Aisčiui tai reiškia taip interpretuoti savąsias skausmo patirtis, kad jos taptų skaitytojui katarsiu“ – sako dr. Dalia Čiočytė.

Lapkričio 13 d., penktadienį, 13 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame bus aptariamas Martino Haspelmatho straipsnis How comparative concepts and descriptive categories differ. 

Prisijungti prie Teams grupės galite čia > 

Tekstas yra įkeltas prie grupės failų. 

Seminare laukiami visi susidomėję.

Spalio 15 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje paminėta keturių šimtų metų sukaktis pirmojo lietuvių kalbos žodyno, kurį sudarė jėzuitas ir filologas Konstantinas Sirvydas. Renginyje, kuris buvo Filologijos fakultete organizuojamų Lituanistikos dienų dalis, apie Konstantiną Sirvydą ir jo veiklą kalbėjo Vilniaus universiteto profesoriai Dainora Pociūtė ir Bonifacas Stundžia, aktorius Algis Latėnas skaitė ištraukas iš Konstantino Sirvydo pamokslų rinkinio „Punktai sakymų“ ir skambėjo Johano Sebastiano Bacho muzika, atliekama vargonininko Vido Pinkevičiaus.

Interneto dienraštis bernardinai.lt ir interneto portalas naujienos.vu.lt publikavo Baltistikos katedros prof. habil. dr. Bonfaco Stundžios pranešimą apie Konstantino Sirvydo žodyną. Kviečiame skaityti,

Straipsnis bernardinai.lt >

Straipsnis VU naujienose > 

Šią savaitę Cambridge Scholars Publishing leidykla išleido knygą Educational, Linguistic, and Media Discourses, kurioje pusė straipsnių autorių yra Fakulteto Užsienio kalbų instituto mokslininkai. Knygą sudaro trys dalys: pirma yra skirta kalbų mokymui ir mokymuisi bei  įžvalgoms apie mokytojų rengimą, antrame skyriuje nagrinėjamos literatūros ir kultūros problemos, o trečioje pateikiami lingvistiniai ir žiniasklaidos diskurso tyrimai. Dalis šiame leidinyje pateiktų mokslinių tyrimų buvo  pristatyti 2018 m. vykusioje  tarptautinėje konferencijoje Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: kalbiniai, edukaciniai ir tarpkultūriniai aspektai, kurią organizavo  Užsienio kalbų institutas, FIPLV Šiaurės ir Baltijos regionas bei Lietuvos kalbų mokytojų asociacija. 

Daugiau bendros informacijos apie knygą >

Virtualiai pavartyti knygą galite čia >

Plačiau apie knygą informacijos galite rasti taip pat ir čia >

Vykdydama Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ podoktorantūrinės stažuotės stažuotoja dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė atliko kelis eksperimentinius kolokacijų apdorojimo tyrimus, naudodama reakcijos laiko matavimo ir akių judesių įrašymo techniką. Būtent akių judesių įrašymo metodą, iki šiol Lietuvoje dar netaikytą kalbos tyrimams, mokslininkė trumpai aprašo šiame Mokslo sriuba.lt straipsnyje. 

Projektas „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ yra bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0056 pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vilniaus universiteto Senato 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. S-2014-11-2 patvirtinto Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta, jog „padalinio tarybos nariui atsistatydinus ar kitais pagrindais nutrūkus jo įgaliojimams, į jo vietą Padalinio tarybos kadencijos laikotarpiui organizuojami Tarybos nario rinkimai“.

Nutrūkus prof. dr. Arūno Sverdiolo, kuris į Filologijos fakulteto tarybą buvo išrinktas kaip Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorius (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto nuostatų 16.1 punktas), įgaliojimams, naujojo Filologijos fakulteto tarybos nario rinkimai organizuojami į profesoriui ir / ar vyriausiajam mokslo darbuotojui skirtą vietą. Kadangi turi būti paisoma Filologijos fakulteto nuostatų 18 punkte nustatytos atstovavimo institutams taisyklės, kandidatai keliami iš Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto.

Kandidatus galima kelti iki lapkričio 18 d. 17 val.

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. (informacija bus patikslinta)

Pagal nuostatus, teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas – žr. Filologijos fakulteto rinkėjų sąrašą. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijos pirmininkei el. paštu  

Jei kiltų klausimų ar neaiškumų ar pastebėtumėte netikslumų rinkėjų sąraše, galite rašyti ankščiau nurodytu el. paštu arba skambinti tel. 8-689 51512.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija