Kovo 12 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą The Language Faculty. Kartu su prof. dr. A. Holvoet ir dr. V. Panov bus aptarti du garsūs žmogaus įgimto kalbinio gebėjimo kilmės ir pobūdžio klausimui skirti straipsniai – Hauserio, Chomsky'o ir Fitcho bei Pinkerio ir Jackendoffo. Abu tekstai prisegti, taip pat juos galite rasti ir Teams grupėje >

Pinker, Jackendoff tekstas >

Hauser, Chomsky tekstas >

Kovo 5 d. vykęs seminaras buvo skirtas grįžimui prie anksčiau pradėtos XX a. lingvistinių krypčių apžvalgos ir seminare buvo kalbama generatyvizmą. Seminaras buvo įrašytas, tad norintieji gali pasiklausyti įrašo Teams grupėje. 

Kviečiame dalyvauti šeštoje Báltų akademijoje! Šiemet ji neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir keliasi į interneto erdvę.

Jei domiesi kaimynine Latvija arba, priešingai, nieko apie ją nežinai, kviečiame Tave kiekvieną kovo antradienį 17.30 val. prisijungti ir sužinoti šį bei tą naujo apie baltų kalbas bei Latviją ir jos kultūrą.

Kovo antradienių vakarais su visais bendraus ir įdomių dalykų papasakos puikūs lektoriai, tad nepraleiskite progos pasiklausyti profesionalių paskaitų.

Nors akademija sukurta orientuojantis į moksleivius, šiemet paskaitos atviros, laukiame ir kitų besidominčių.

Facebook renginys > Jame rasite ir ZOOM prisijungimo nuorodą. 

Programa:

Lietuvos mokslo taryba, siekdama paremti produktyviai studijuojančius doktorantus, kiekvienais metais skelbia kvietimą doktorantams teikti paraiškas paramai už studijų rezultatus gauti. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais ši parama skirta ir Pizos bei Vilniaus universitetų jungtinio vadovavimo doktorantei Julijai Šabasevičiūtei (vadovai prof. dr. Pietro U. Dini ir doc. dr. Diego Ardoino). Pizos universiteto FiLeLi instituto ir VU ARKSI ir Italų kalbotyros ir literatūros katedros doktorantė yra viena iš penkių Lietuvos humanitarinių mokslų srities doktorantų  ir vienintelė Vilniaus universiteto doktorantė  humanitarė, šiais metais gavusi šią paramą.

Kovo 3 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų dalykinis reitingas QS World University Rankings by Subject 2021, kuriame Vilniaus universitetas išlieka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų trijose studijų kryptyse. Šiemet VU įvertintas 36 studijų kryptyse iš 51, rodikliai išliko stabiliai aukšti. Ypatingai gerai buvo įvertinta viena iš Filologijos fakultete vykdomų studijų krypčių – lingvistika.

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU išlieka fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta) ir menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta) srityse.

Humanitarinių mokslų srityje VU ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama lingvistika, šiemet atsidūrusi 251–300 vietoje, ir pralenkusi kitų sričių VU kryptis. Fizinių mokslų srityje tiek pat metų geriausia išlieka fizikos ir astronomijos kryptis (301–350 vieta). Antrus metus iš eilės puikiai vertinama ir cheminės inžinerijos kryptis (351–400 vieta).

Sudarant šių metų QS pasaulio universitetų studijų krypčių reitingą, iš viso buvo vertinamos 1453 pasaulio institucijos, 51 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų, socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas. 

Kovo 4 d., ketvirtadienį, 14.00 val. įvyks Lietuvos mokslo premijų komisijos vasario pradžioje paskelbtų 2020 m. Lietuvos mokslo premijų laureatų diplomų teikimo iškilmės. Džiaugiamės, kad už nuopelnus mokslui įvertinti ir Vilniaus universiteto mokslininkai, taip kurių – ir mūsų Fakulteto dėstytoja. 

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų kategorijoje, už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“ Lietuvos mokslo premija skirta Filologijos fakulteto profesorei dr. Daliai Satkauskytei.

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir produktyviai dirbantiems mokslininkams skatinti. Ne daugiau kaip septynios premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gauti gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti bei paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.

Renginį nuotoliniu būdu stebėti galima čia.

Kovo 4 d., ketvirtadienį, nuo 9.30 val. kviečiame bendruomenę prisijungti prie tarptautinės konferencijos „Vertimo technologijos. Kaip suprasti, priimti ir prisitaikyti“ (Translation Technologies – Understand, Embrace, Adapt).

Prisijungimo nuoroda >

Konferencijos programa >

Prieš 400 metų pasirodė vieno aktyviausių latvių XVII a. raštijos veikėjų Georgo Elgerio parengta knyga – giesmynas Geistliche Catholische Gesänge (1621), kurio vienintelis šiuo metu žinomas egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai pirmasis latvių katalikiškas giesmynas, užimantis labai svarbią vietą raštijos latvių kalba istorijoje – jame pirmą kartą giesmės buvo verčiamos rimuotai bei vartojami tokie latviški refrenai kaip žūžu žūžu ar līgo līgo. Pažymėdami šią progą, birželio 4 dieną Baltistikos katedroje organizuojame mokslinį seminarą, kurį palydės ir Elgerio darbų bei kitų latviškų leidinių paroda. Visus besidominčius Elgeriu ir jo darbais kviečiame dalyvauti ir skaityti pranešimą (30 min.). 

Trumpą pranešimo anotaciją (500–1000 sp. ž.) prašome atsiųsti iki gegužės 1 d. adresu

Seminaro kalbos: lietuvių, latvių ir anglų.

Priklausomai nuo galimybių, seminaras vyks mišriu arba nuotoliniu būdu.

Plačiau apie Elgerį ir jo knygą Vilniaus universiteto bibliotekoje > 

Ištraukos iš giesmyno > 

LV

Pirms 400 gadiem nāca klajā Georga Elgera dziesmu grāmata Geistliche Catholische Gesänge (1621), kuras vienīgais pašlaik zināmais eksemplārs tiek glabāts Viļņas Universitātes bibliotēkā. Atzīmējot jubileju, šī gada 4. jūnijā VU Baltistikas katedrā tiks rīkots neliels zinātniskais seminārs, ko papildinās Elgera kā arī citu latviski izdotu grāmatu izstāde. Visi, kuri interesējas par Elgeru un viņa darbiem, tiek aicināti piedalīties ar referātu (30 min.).

Lūdzam atsūtīt īsu referāta anotāciju (500-1000 zīmju) līdz 1. maijam uz

Semināra valoda: lietuviešu, latviešu un angļu.

Atkarībā no situācijas, seminārs notiks jauktā vai tikai attālinātā veidā.

2019 m. lapkričio mėn. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų institutas kartu su Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centru ir Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Orientalistikos institutu nutarė organizuoti tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Ananjašo Zajončkovskio mirties metines“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – įamžinti ir pristatyti šių iškilių tyrėjų mokslo pasiekimus turkologijos, iranistikos ir arabistikos studijų srityse, įskaitant totorių ir karaimų kultūros paveldą, ir nurodyti svarbiausias dabartinių mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Būtent todėl tarptautinis susitikimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su tiurkų mažumų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje istorija ir kultūra. Bendradarbiavimo rėmuose konferencija turėjo vykti 2020 m. balandžio 2-3 d. Torunės universitete, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelis kartus atidėta numatyta tarptautinė konferencija vyko nuotoliniu būdu š. m. vasario 16–17 d.  Konferencijos Globėjais buvo VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Torunės M. Koperniko universiteto Rektorius prof. habil. dr. Andrzej Sokala ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Rektorė prof. habil. dr. Bogumiła Kaniewska.

Konferencijos organizatoriai išskyrė tris pagrindines mokslo temas – karaimų, totorių ir Rytų (tiurkologijos, iranistikos ir arabistikos) studijas. Pranešėjai daug dėmesio skyrė totorių ir karaimų kultūros paveldui Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje. Dvi dienas trijose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 45 pranešimus. Mokslininkai iš 20-ies mokslinių centrų atstovavo 7 šalis – Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusijos Federaciją (Tatarstaną), Ukrainą, Turkiją ir Vokietiją. Konferencijoje bendrai dalyvavo 120 žmonių.

Konferencijoje buvo kalbama apie naujus atradimus, tyrimų eigą, naujus projektus ir jų įgyvendinimo perspektyvas. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, o 2022 m. – Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros metais. Taigi, mokslininkai artimiausiu metu turės galimybę pristatyti naujas temas ir pratęsti įdomias mokslines diskusijas kitose tarptautinėse konferencijose, o jau 2021 m. rugsėjo mėn. VU vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai“ (Tatars in the History and Culture of Lithuania from 14^th to 21^st Centuries: the Latest Researches).

Konferencijos antrą dieną dvi sesijos buvo skirtos projektinei veiklai. Grupė mokslininkų iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Turkijos, kuriuos apjungė Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras, jau šešerius metus įgyvendina labai svarbų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ (II-oji dalis). Projektas finansuojamas iš Humanitarinių mokslų plėtros programos (Program Razwoju Humanistyki ). Pradėto 2013 m. projekto tikslas išleisti kritinį tefsiro leidimą. Rankraštiniai Lietuvos totorių tefsirai – tai Koranas su tarpeilinių atpasakojimu, komentaru lenkų kalba, ir jie padeda suprasti Šv. Rašto turinį. Šios knygos yra unikalios – jų išliko vos apie 20 vienetų, o Lietuvos totoriai vieni iš pirmųjų Rytų Europoje išvertė Koraną su komentarais į lenkų kalbą. Prie projekto dirba ne tik slavistai, bet arabistai, tiurkologai ir koranistai. Leidinio laukiama jau kitais metais. Su projekto eiga ir jo tarpiniais rezultatais galima susipažinti internetiniame puslapyje > 

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė, tema apie „Lietuvos totorių muziejaus (1929–1944) rankraštinės kolekcijos likimą“. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti išleistame straipsnių rinkinyje.