Pasirodė mokslo darbų „Kalbotyra“ teminis numeris „Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti.

2020 m. metų „Kalbotyros“ 73 numeryje skelbiami straipsniai, parengti pagal tarptautinės konferencijos „Stabiliųjų junginių tyrimai ir mokymas(is): frazeologizmai, kolokacijos ir kita. Saulių Lapinską (1954–2014) prisimenant“ pranešimus. Kviečiame skaityti! Numerio prieiga internete >

Straipsniai

Marios Chrissou
Der Stellenwert von Aufgabenorientierung und Formfokussierung in der phraseologiebezogenen Wortschatzarbeit

Csaba Földes
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache

Lea Hoffmann
Überprüfung eines phraseologischen Grundwortschatzes – eine explorative Datenanalyse

Marcelina Kałasznik
Zur Synonymie bei personenbezeichnenden Einwortidiomen – Eine Analyse am Beispiel von Angsthase und seinen Synonymen

Barbara Kovačević | Barbara Štebih Golub
Verschiedene sprichwörtliche Redensarten – das erste kroatische phraseologische Wörterbuch

Virginija Masiulionytė
Formeln, Wortspiele, Verse und mehr: Wo Humorforschung Phraseologie trifft

Inesa Šeškauskienė
Emotion or Reason? Heart as a Container in English and Lithuanian

Irene Simonsen
Kollokationen der deutschen und der dänischen Wissenschaftssprache

Mariann Skog-Södersved | Anita Malmqvist
Kollokationen in Leserbriefen der Wochenzeitschrift Die Zeit

Christian Thienel
Phraseologische Strukturen in Hermann Kinders autobiografischer Krankheitserzählung „Der Weg allen Fleisches“ (2014)

Recenzijos

Marcelina Kałasznik
Deutsche Phraseologie und Parömiologie im Kontakt und im Kontrast I. Anna Gondek, Alina Jurasz, Przemysław Staniewski, Joanna Szczęk, Hrsg. Kovač Verlag, Hamburg (2020). 482 S., ISBN 978-3-339-11484-6 (Print), ISBN 978-3-339-11485-3 (eBook)

Aurelija Leonavičienė
Melnikienė, Danguolė. Dictionnaire lituanien–français / Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, 2020, pp. 1151, ISBN 9791037003232

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris: Literatūra 62 Nr. 1 (2020). Jis laisvai prieinanamas internete >

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais straipsniais:

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
Ingė Lukšaitė

Tarp filosofijos ir asmeninės refleksijos
Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: „programa maximum“
Brigita Speičytė

Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje
Ramunė Bleizgienė

Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
Dalia Čiočytė

Vasario 16-17 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Anajašo Zajončkovskio mirties metines“ (Narodziny turkologii we Wschodniej Europie i jej znaczenie dla mniejszości turkijskich. 50 rocznica śmierci prof. Ananiasz Zajączkowskiego i 80 rocznica śmierci Leona Kryczyńskiego / The Beginnings of Turkology in Eastern Europe and its Importance for Turkic minorities. Commemorating the 50th anniversary of. Prof. Ananiasz Zajączkowski’s and the 80th anniversary of Leon Kryczyński deaths).

Konferencijos puslapis > 

Konferencijos plakatas anglų kalba >

Konferencijos programa lenkų ir anglų kalbomis >

Vakar Lietuvą pasiekė liūdna žinia – sausio 23-iąją mirė šveicarų baltistas ir slavistas, kalbų ir literatūrų tyrinėtojas, Berno universiteto profesorius Janas Peteris Locheris (1934-2021).

Studijų metais Berne savarankiškai pramokęs lietuvių kalbos, 1961-aisiais jis tobulinosi Pensilvanijos universitete Filadelfijoje pas garsius lituanistus Antaną Salį ir Alfredą Seną. Tuo metu užmezgė ryšius ir su Vilniaus universiteto mokslininkais: profesoriui Jurgiui Lebedžiui siuntė naujausius Vakaruose išleistus literatūros teorijos veikalus, pats skaitė, tyrinėjo, vertė iš profesoriaus gautas Janinos Degutytės ir kitų lietuvių poetų knygas.

1970-aisiais Janas Peteris Locheris stažavosi Vilniaus universitete pas Jurgį Lebedį, asmeniškai susipažino su Lietuvos kalbininkais, literatūrologais, rašytojais. Grįžęs į Šveicariją Berno universitete ėmė kurti baltų kalbų ir literatūrų tyrimų tradicijas: pats čia dešimtmečius dėstė lietuvių kalbą, sudomino baltistika jaunuosius šveicarų mokslininkus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, su savo mokiniais veik kasmet atvykdavo į mūsų krašte rengiamas užsienio lituanistų vasaros stovyklas. Pasak profesorės Viktorijos Daujotytės, „baltistikos centras Berne tuo metu buvo atraminis, vadovaujamas labai plačių akiračių mokslininko, tikro filologo, natūraliai jungusio kalbos ir literatūros tyrimus“.

Janas Peteris Locheris tyrinėjo ir nykstančias Sibiro tautų kalbas, ir indoeuropiečių sąvokos „tauta“ atsiradimo istoriją, ir šios sąvokos vartojimą Simono Daukanto raštuose, ir Andrejaus Platonovo prozą, ir Sigito Gedos, Vytauto Bložės, Antano Kalanavičiaus, Vlado Braziūno, Eugenijaus Ališankos poeziją. Buvo tikru lietuvių literatūros ambasadoriumi Šveicarijoje. Ne tik vertė lietuvių poeziją į  vokiečių kalbą, bet ir rūpinosi, kad ji Berne lietuviškai skambėtų: čia surengė Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, kitų lietuvių rašytojų kūrybos vakarus. Nuo 2000 metų kaip vizituojantis profesorius dėstė baltų bei slavų filologiją ir Karolio universitete Prahoje.

Lietuvių kultūra neteko skvarbaus žvilgsnio tyrinėtojo, Lietuvos mokslininkai ir rašytojai – kolegos, bičiulio. Lieka Jano Peterio Locherio nuveikti mokslo darbai, juos tęsiantys mokiniai.

Lietuvių literatūros katedra

Kalbant apie motinystę šiandienos kontekste, nuolat susiduriama su daug iššūkių ir klausimų. Kodėl vienos moterys renkasi turėti vaikų, kitos – ne, kaip motinos derina profesinį gyvenimą ir motinystę, kaip apie motinystę kalbama grožinėje literatūroje, ką moterys mano apie kitų kuriamas motinystės reprezentacijas? Su motinyste susijusios ir kitos problemos – atskirtis dėl etninės tapatybės, odos spalvos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar skurdo, iššūkiai migracijoje vaikus auginančioms motinoms ir daug kitų. Atsakymo į šiuos klausimus ieško programos „Horizontas 2020“ projekto „MotherNet“ dalyviai.

2021 m. sausio 20–22 d. nuotoliniu būdu vykusiame pirmajame Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto koordinuojamo projekto „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ susitikime aptartos projekto veiklos, pagrindiniai įsipareigojimai, tačiau svarbiausias susitikimo uždavinys – sukurti tarpdisciplininius ir tarpkultūrinius tyrimų klasterius, kurie visą trejų metų projekto įgyvendinimo laikotarpį ir jam pasibaigus tyrinėtų, ką reiškia būti motina šiuolaikinėje Europoje, ir ugdytų VU tyrėjų kompetencijas didinant jų aktyvesnį įsitraukimą į tarptautinę projektinę ir mokslinę veiklą.

Kaip kinta motinystės sąvoka šiuolaikinėje Europoje, kuri išgyvena socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius? Kokie tarpusavyje konkuruojantys motinystės diskursai kuria mūsų suvokimą apie šiuolaikines motinas? Prie atsakymo į šiuos klausimus paieškų projekte prisideda trys VU fakultetai – Filologijos, Filosofijos ir Medicinos, todėl ir planuojami tyrimai – tarpdisciplininiai.

„MotherNet“ konsorciumo tikslas – vykdyti visapusiškus, kokybiškus motinystės tyrimus, gilinant suvokimą apie tai, kas yra motinystė šiuolaikinėje Europoje; sukurti erdvę, kuri leistų dalintis žiniomis ir ugdyti motinystės tyrimų bei tyrimų plėtros įgūdžius; imtis visuomenės dalyvavimu paremtų tarpdisciplininių tyrimų, kurie pagilintų ir transformuotų žinojimą apie motinystę: motinų patirtis ir jų reprezentacijas Europoje“, – sako projekto koordinatorė, VU Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė.

Pirmajame susitikime dalyvavo 41 mokslininkas ir 7 projektinės mokslo veiklos koordinatoriai iš Vilniaus, Upsalos ir Meinuto universitetų. Administracijos darbuotojų dalyvavimas svarbus, nes dar vienas projekto tikslas – ne tik mokslininkų, bet ir projektinės veiklos specialistų tobulėjimas dirbant kartu su užsienio partneriais.

„Man mokymai buvo labai naudingi. Kai pamatai, kaip žmonės dirba kitur, tai įkvepia ir pakelia, nors atsiranda ir kritikos sau“, – pasibaigus pirmiesiems mokymams įspūdžiais dalijosi VU Filologijos fakulteto projektinės veiklos koordinatorė ir projekto vadybininkė bei administratorė Aida Jungaitytė.

Daugiau apie projektą galite sužinoti čia. Projektas „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ Nr. 952366 (H2020-WIDESPREAD-2018-2020/H2020-WIDESPREAD-2020-5) finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų.

Pristatome Lituanistinių studijų katedros sukurtą trumpą internetinį kalbos kursą užsieniečiams, skirtą prisiliesti prie lietuvių kalbos bei kultūros ir patiems savarankiškai pasimokyti kalbėti lietuviškai: https://www.olc.flf.vu.lt/

Puslapyje galima peržiūrėti trumpą filmuką, pristatantį lietuvių kalbą, išmokti kelias lietuviškas frazes, susipažinti su alfabetu, sužinoti įdomių faktų ir interaktyviai pasimokyti.

Pasaulio baltistai socialiniuose tinkluose dalijasi skaudžia žinia – sausio 22 d. eidamas 92-uosius metus mirė amerikiečių baltistas, slavistas ir indoeuropeistas, plačių horizontų mokslininkas, poliglotas, Vilniaus universiteto garbės daktaras ir LMA užsienio narys profesorius Williamas Riegelis Schmalstiegas.

Žymiausias JAV baltistas, Pensilvanijos universitete pamilęs lietuvių kalbą klausydamas emigrantų profesorių Antano Salio ir Vinco-Krėvės Mickevičiaus paskaitų, o savo mokslinę karjerą pradėjęs daktaro disertacija „Slavų kalbų įtaka lietuvių kalbai“ (1956), vėliau didelį dėmesį skyrė baltų kalbų istorinei sintaksei, veiksmažodžio istorinei morfologijai (dvi monografijos, 1988 ir 2000) ir ypač prūsų kalbai. Parašyta šios kalbos gramatika (1974), skaitinių knyga (1965), dviejų tomų kritinė prūsistikos literatūros apžvalga (1976; 2015; 2-ąjį tomą Lietuvoje išleido P. U. Dinis) ir pluoštas reikšmingų straipsnių. Mokslininkas reiškėsi ir kaip slavistas bei indoeuropeistas.

Puikiai mokėdamas lietuvių kalbą Schmalstiegas per vertimus ir recenzijas supažindino mokslo pasaulį su daugeliu lituanistikos ir baltistikos veikalų. Jis nesikratė ir praktinių darbų – redagavo angliškus „Lietuvių kalbos gramatikos“ ir Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorijos“ vertimus, drauge su bendraautoriais parengė „Dabartinės lietuvių kalbos įvadą“, sulaukusį bene šešių leidimų ir ilgokai vartotą kaip vadovėlį.

Profesorius buvo aktyvus baltistų kongresų dalyvis, žurnalo „Baltistica“ autorius ir redaktorių kolegijos narys, didelis ir nuoširdus lietuvių draugas. Tikra bičiulystė jį siejo su Jonu Kazlausku, Algirdu Sabaliausku, Vytautu Ambrazu, Vytautu Mažiuliu, Zigmu Zinkevičiumi ir kitais Lietuvos baltistais. 

Visus, kuriems teko laimė bent akimirką pabendrauti su Profesoriumi Bilu, iki gyvenimo pabaigos šildys jo šypsena, atviras mėlynų akių žvilgsnis, išskirtinis geranoriškumas ir paslaugumas. Jis buvo tikras džentelmenas, iš šio pasaulio iškeliavęs apsuptas mylinčios šeimos.

Baltistikos katedra

Kviečiame klausytis podkasto „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ epizodo, kuriame kalbinamas BKKI profesorius Axel Holvoet.

Pokalbyje su kalbotyrininku pažvelgiama į kalbą kaip į retai reflektuojamą įrankį, bemaž nepastebimai veikiantį tarpasmeniuose dialoguose, tautinės ir individualios tapatybės formavimosi procesuose bei santykyje su daugybėje kasdienybės ritualų įsisukinėjančiu dirbtiniu intelektu.

Nuoroda į pokalbį >