Mieli studentai,

prisijungę prie savo informacinės sistemos skiltyje „apklausos“ galite išsakyti savo nuomonę apie rudens semestre studijuotus konkrečius dalykus ir rudens semestro studijas!

Šiemet pasirodė keli nauji fakulteto bendruomenės narių išleisti leidiniai. Su visų leidinių sąrašu galima susipažinti čia.

Taip pat galima susipažinti su naujomis Lituanistinių studijų katedros išleistomis mokymo priemonėmis.

Nuo 2015 m. sausio 20 d. iki vasario 13 d. kviečiame studentus, turinčius 45 proc. ir mažesnį darbingumą, teikti prašymus finansinei pagalbai ir tikslinėms išmokoms gauti 2014–2015 m. m. pavasario semestre.

Valstybinis studijų fondas 2015 m. sausio 26 d. – vasario 20 d. organizuoja valstybės paramos skyrimo išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursą.

Konkursiniu būdu gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir/ar socialinė išmoka.

Nuo 2015 m. sausio 20 d. iki vasario 20 d. studentai gali teikti elektronines paraiškas socialinei stipendijai gauti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje www.vsf.lt , Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinėje sistemoje.

Socialinė stipendija studentams skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kartą per mėnesį iki semestro pabaigos. Ketinantys pretenduoti į stipendiją ir kitą semestrą, privalo Fondui pateikti naują prašymą. Šiuo metu socialinės stipendijos dydis – 3 BSI (114 Eur) per mėnesį.

Gerbiamieji žunalo „Lietuvių kalba“ skaitytojai,

elektroninis žurnalas atnaujintas iš esmės. Nuo šių metų straipsnių autoriai, recenzentai ir redaktoriai bendraus daug patogiau ir moderniau. Bibliografijos reikalavimai šiek tiek pakito, tapo artimi kitiems Universiteto filologiniams leidiniams. Netrukus paskelbsime pirmąjį 2015 metų straipsnį – MENTALINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ MANYTI, SUPRASTI, ŽINOTI MULTIFUNKCIONALUMAS: EPISTEMIŠKUMAS IR PRAGMATIŠKĖJIMAS, Justina Liauksminienė (Vilniaus universitetas).

Kviečiame skaityti!

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamas „Pirmosios knygos“ konkursas – galimybė išleisti pirmąją savo knygą. Tradiciškai kasmet išrenkama ir išleidžiama po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą.

Filologijos fakultete neseniai apginta dr. Jurgitos Žąsinaitės-Gedminienės daktaro disertacija „Gardinas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centras. XVIII a. antroji pusė (1765–1793 m.)“. Šiame, gal kiek netradiciniame filologijos moksluose, darbe į Gardiną pažvelgta kaip į vieną svarbiausių LDK kultūros centrų 1765–1793 m., nagrinėtas jo kultūrinis gyvenimas. Nusprendėme pakalbinti Jurgitą ir paklausinėti apie jos tyrimus ir kitus nuveiktus darbus.

Visas tekstas publikuojamas VU Naujienose.

Šią netekties valandą reiškiame nuoširdžiausią užuojautą po sunkios ligos mirusios Anglų filologijos II kurso 3 grupės, Rusų kalbos gretutinių studijų studentės Milanos Kurauskaitės artimiesiems ir kurso draugams.

Filologijos fakulteto bendruomenė

Gražaus jubiliejaus proga sveikiname Vertimų studijų katedros vedėją, profesorę Nijolę Maskaliūnienę, linkime ir toliau tvirtu žingsniu kaukšėti mylimo fakulteto grindiniu, nuoširdžiais patarimais, teisingais sprendimais ir šviesia šypsena palaikyti kolegas ir toliau tikėti Universiteto misija bei dirbti jo labui!

Vertimų studijų katedra ir visa Filologijos fakulteto bendruomenė

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atliko tyrimą apie lietuvių kalbą doktorantūros studijose. Tyrimo pristatymas vyks 2015 m. sausio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje. Pradžia 14 val.

Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Karjeros ir konsultavimo skyriuje organizuojami nemokami seminarai.

Jeigu karjeros pasirinkimas kelia dvejonių, norite lavinti saviraiškos, bendravimo gebėjimus, efektyviai pristatyti save pokalbiu metu ir priimti geresnius karjeros sprendimus, kviečiame registruotis į :

Filologijos fakultete apginta dr. Ingos Strungytės-Liugienės daktaro disertacija „XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba)“. Nusprendėme pakalbinti jaunąją mokslininkę ir paklausinėti apie jos darbus: su kokiais iššūkiais susidūrė tyrinėdama iki šiol mažai mums žinomą temą, kokių sunkumų kilo rengiant disertacijos tekstą ir kaip pavyko juos įveikti. Pokalbis publikuojamas VU Naujienose.

Profesorius habil. dr. Juozapas Girdzijauskas
(1935 07 10, Kalupiai, Jurbarko raj. – 2014 12 30, Vilnius)

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę – mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą.

1958 m. baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, J. Girdzijauskas čia apgynė abi disertacijas, nuo 1965 m. dirbo Lietuvių literatūros katedroje, nuo 1984 m. buvo šios katedros profesorius, 1992–1999 m. – Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. šios katedros profesorius, 1992–2000 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Buvo atsakingasis mokslo periodinio leidinio Literatūra redaktorius (1969–1975), vienu metu (1997–1998) dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiuoju redaktoriumi.

Gausybė atsakingų pareigų netrukdė J. Girdzijauskui vaisingai darbuotis mokslo baruose. Jis garsėjo kaip iškiliausias eilėdaros tyrėjas, paskelbęs monografijas Lietuvių eilėdara. Silabinės-toninės eilėdaros susiformavimas (1966), Lietuvių eilėdara XX a. (1979), parengė spaudai mokslinį prof. J. Lebedžio palikimą, buvo pagrindinis akademinės lietuvių literatūros istorijos (Lietuvių literatūros istorija. XIX a., 2001) autorius ir rengėjas. Talentingas mokslininkas ir pedagogas vadovavo dvidešimčiai lituanistinių disertacijų.

Profesorius buvo ir aktyvus visuomenininkas, vienas iš Pasaulio lituanistų bendrijos kūrėjų, savo krašto patriotas, stovėjęs prie Maironio ir maironiečių draugijų ištakų, ilgametis Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, ugdęs, kaip ir pirmtakas, protą ir širdį žemaičių, buvo Žemaičių kultūros draugijos narys.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Profesorius Juozapas Girdzijauskas pagerbtas ir valstybiniais apdovanojimais: 2002 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. – Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžiumi. 2005 m. buvo vainikuotas akademiniu laurų vainiku – Valstybine mokslo premija.

Išugdytas Vilniaus intelektinės atmosferos, niekada nenusigręžė nuo savo šaknų, karštai mylėjo gimtinės žmones, savo kraštui paliko turtingą lituanistinę biblioteką. Vykdydami testamentinį norą, Profesorių palydėsime, Jo paties žodžiais, į vaikystės miestą šviesulį, į širdies šventovę – Paupį, kurio kapinaitėse ilsisi tėveliai Julijona ir Benediktas bei visi mylimi saviškiai.

Velionio lankymas sausio 2 d. nuo 13 val. Šv. Jonų bažnyčioje, karstas išnešamas sausio 3 d. 11 val.

14 val. mišios Paupio bažnyčioje.

Filologijos fakulteto dekanatas

Paskelbtas Paul Celan stipendijų vertėjams konkursas 2015/2016 metams:

Programos tikslas:

Paul Celan programos tikslas - įveikti biudžeto deficitą ir asimetriją, atsiradusius dėl Europos padalijimo XX-jame amžiuje, keičiantis  idėjomis ir priimant  mokslinę literatūrą. Programa remia kanoninių tekstų vertimus ir  pagrindinius šiuolaikinius humanitarinių, socialinių mokslų  ir kultūros studijų darbus (nuo Rytų iki Vakarų, nuo Vakarų iki Rytų arba tarp dviejų Rytų Europos kalbų). Ypatingas dėmesys skiriamas Rytų Europos autorių ir/ar moterų mokslininkių darbų vertimams.
Atkreipkite dėmesį, kad nepriimami grožinės literatūros ir poezijos vertimai.

Profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą. Iškilios Lietuvos mokslininkės, literatūrologės, profesorės, rašytojos, literatūros kritikės, parašiusios per 30 mokslo, monografijų, eseistikos knygų, lietuvių literatūros vadovėlių bendrojo ugdymo ir aukštosioms mokykloms, nuopelnai išties yra svarūs.

Mielieji,

Viena gražiausių ir mieliausių metų švenčių šv. Kalėdos suvienija tikintįjį ir laisvamanį, vargšą ir pertekliuje esantį, klajūną ir namuose likusįjį, seną ir jauną, tėvą ir vaiką – todėl jau pati šventė yra tikrų tikriausias kalėdinis stebuklas.

Kad ir kiek daug prasmių mums teiktų Kalėdos, vis dėlto daugeliui iš mūsų pirmiausia tai Atpirkėjo atėjimas, susitaikymas su savimi ir artimu savo, sielos ramybė... Dar didesnis stebuklas būtų, jei šios prasmės širdyje liktų visus metus. Būtent to visiems Jums ir linkime  šv. Kalėdų proga.

VU Filologijos fakultetas

Sveikiname mūsų fakulteto ilgametę mokslininkę, docentę Dalią Emiliją Dilytę Staškevičienę, apdovanotą Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui už monografiją „Kristijono Donelaičio pasakėčios“.

Mokant studijų įmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. būtinai reikės nurodyti Kliento kodą ir mokėjimo paskirties kodą gavėjo informacinėje sistemoje.

Kliento kodas – tai 6 skaitmenų studento kliento kodas Vilniaus universiteto Finansų sistemoje. Šį kodą galite sužinoti prisijungę prie savo VU Studijų informacinės sistemos, skiltyje „Mokėjimo kvitas“. Tuo tarpu mokėjimo paskirties kodą sudaro 8 skaitmenys.

Jeigu studijuojate keliose studijų programose skirtinguose padaliniuose arba studijuojate ne studijų programos (užsienio kalbos) dalykus, Jums yra priskirti keli skirtingi klientų kodai. Norėdami atlikti studijų įmokos mokėjimą, turėsite nurodyti būtent tą kliento kodą, kuris nurodytas prie padalinio, kuriam adresuojate savo įmoką.

Išsamesnę informaciją rasite prisijungę prie VU Studijų informacinės sistemos, skiltyje „Mokėjimo kvitas“.

 Gruodžio 16 d. vykusiame iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje pagerbti ir Rektoriaus premijomis apdovanoti 2014 m. geriausi dėstytojai. Rektoriaus premija už pasiekimus pedagoginėje veikloje šiemet skirta Filologijos fakulteto lektorei dr. Linarai Bartkuvienei.