2015 m. rugpjūčio 31 d. 14 val. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius) Kristina Jakaitė-Bulbukienė gins disertaciją „Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė.
Šios disertacijos pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kokie lietuvių kalbos išlaikymo veiksniai yra būdingi lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims, kokie konkretūs kalbų vadybos būdai taikomi šeimoje lietuvių kalbai išlaikyti. Analizuojami duomenys iš JAV: 438 kiekybinės anketos ir 20 giluminių pusiau struktūruotų interviu išrašų.
Iš duomenų matyti, kad kalbos išlaikymas priklauso nuo istorinių aplinkybių, emigracijos bangos, asmens požiūrio į Lietuvą, nuo žinių apie Lietuvą ir šeimos istoriją. Pagrindiniai motyvai išlaikyti kalbą yra idėjiniai. Idėja, jog lietuvių kalba užtikrina kalbos ir kultūros išsaugojimą ir tęstinumą, yra svarbi skirtingoms bangoms ir kartoms. Svarbus ir noras apsaugoti pačią kalbą, kad ji būtų „švari“, „gryna“. Noras turėti du pasaulius, dvi šalis ir kultūras, praktiniai dalykai – kelių kalbų mokėjimas, galimybė susikalbėti su kitais lietuviais taip pat padeda išlaikyti kalbą.
Kalbų vadyba šeimoje yra sėkminga ir veiksminga, jei norima perduoti lietuvių kalbą kitoms kartoms, išlaikyti kalbą yra sąmoningai apsisprendžiama, jei jaučiami stiprūs emociniai ryšiai su ja. Kalba išlaikoma sėkmingai, jei šeimoje laikomasi autoritarinio kalbų vadybos modelio, tačiau kalbėjimas lietuviškai yra suvokiamas kaip natūralus. Kalbai išlaikyti reikalinga parama už namų domeno ribų. Ir formalus mokymas, ir veikla lietuvių bendruomenėje turi didelės reikšmės. Svarbios ir kelionės į Lietuvą, jos paskatina mokytis kalbos, sustiprina lietuvišką tapatybę.
Daugiau informacijos
