Naujienos

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. lapkričio 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – iki 90 min.

Įmonės „Reiz Tech“ ir „Nordclinic Artmedica“ stipendijų teikimas

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. 2024 m. MA programų skelbimas: Šiaurės Europos kalbos ir kultūros (doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, prof. dr. Loreta Vaicekauskienė, 10 min.)
3. Filologijos fakulteto tarptautiškumo veiklų rėmimo fondo reglamento svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
4. Aliaus Jaskelevičiaus Cicerono traktato „Brutas“ vertimo teikimas leidybai (doc. dr. Audronė Kučinskienė, 5 min.)
5. Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų konkursų pareigoms eiti ir atestavimo organizavimo nuostatų naujos redakcijos aptarimas (dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
6. Dėl „Artmedica“ stipendijos skyrimo (dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.)

Lapkričio 24 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro metu bus grįštama prie gramatikalizacijos temos. Bus aptariama Hopperio ir Traugott knygos 4 skyrius apie pragmatinius gramatikalizacijos veiksnius

Prisegame failą ir ta pačia proga raginame seminarui siūlyti tekstus, kurie Jums atrodo svarbūs ir įdomūs.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Šią savaitę, lapkričio 23–25 d., fakultete vyks pirmoji tarptautinė baltistikos mokykla, į kurią sugužės studentai iš užsienio baltistikos centrų.

Registracija į paskaitas jau pasibaigusi, tačiau visus, kada nors besimokiusius baltistinius dalykus, tarp jų ir latvių kalbą, studentus labai kviečiame į atvirą neformalų vakarą šį ketvirtadienį, lapkričio 23 d., nuo 17:10 val. K. Donelaičio a. Šio vakaro metu šnekučiuosimės, žaisime žaidimus bei vaišinsimės.

Vakaras atviras visiems studentams, jei turite daugiau klausimų, rašykite . 

Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.

Šaltinis: https://bookofbooks.ku.dk

Gruodžio 7 d., 15 val. Vinco Krėvės aud. vyks kviestinė Kopenhagos universiteto prof. M. J. Driscoll paskaita “Every book in every language on every subject”: Hernando Colón’s universal library and the Libro de los epitomes. 

Daugiau informacijos apie paskaitą ir pranešėją rasite čia >>

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Gruodžio 8 d. 15 val. Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre vyks Upsalos universiteto profesorės Helenos Wahlström Henriksson paskaita „Single Fathers Fail: Swedish cinema and (non)stigmatization of single parents". Į Vilnių atvyksta pagal projektą "Mothernet".

Paskaita vyks anglų kalba. 

Daugiau informacijos >>

Cambridge Scholars Publishing leidykloje išleistoje Anglų filologijos katedros prof. dr. Almanto Samalavičiaus knygoje „BALTIC POSTCOLONIAL NARRATIVES: Literature and Power“ („Baltų postkolonijiniai naratyvai: literatūra ir galia” (2023) nuodugniai aptariama kaip postkolonializmas pateko į baltų kultūros ir literatūros sritį ir su kokiais sunkumais jis susidūrė ir dažnai vis dar susiduria, vietinių ir tarptautinių kultūros ir literatūros diskursų akivaizdoje. Ši studija suteikia įžvalgų apie lietuvių prozą ir analizuoja keletą geriausių Lietuvos postkolonijinės literatūros tekstų. Autorius nagrinėja romanus, parašytus per paskutinį sovietmečio dešimtmetį, ir kai kuriuos naujesnius raštus, sukurtus posovietmečiu. Knyga ypač naudinga kultūros istorikams ir literatūrologams, besidomintiems Rytų Europos ir Baltijos šalių kultūrų bei visuomenių praeitimi ir dabartimi.

Dr. Almantas Samalavičius – architektūros, kultūrologijos ir literatūros srities mokslininkas. Šiuo metu jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto profesorius ir kartu Vilniaus universiteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto Anglų filologijos katedros profesorius, kur dėsto kultūros, postkolonijinių ir medijų studijų seminarus. Profesorius yra daugiau nei dviejų dešimčių monografijų, mokslinių esė rinkinių ir redaguotų tomų autorius, tarp jų „Dedalus leidyklos lietuvių literatūros antologija“ (2013), „Neoliberalizmas, ekonomizmas ir aukštasis mokslas“ (2018), „Lietuvos architektūra ir urbanistika“ (2019). Jis yra kviestinis profesorius JAV, Europoje ir Azijoje, keletą kadencijų ėjo Lietuvos PEN prezidento pareigas.

Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.

Šis straipsnių rinkinys yra Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės patvirtintų Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programos dalis. LR Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje: kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, reikšmingai prisidėjo prie jos valstybingumo atkūrimo, Lietuvos kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra neatskiriama jos istorijos dalis.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) totorių palikuonys gyvena trijose valstybėse – Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, o jų tautiečiai Kryme, Tatarstane, Turkijoje. Susidomėjimas šia nedidele etnokonfesine bendruomene neslūgsta, todėl nepriklausomoje Lietuvoje užgimė tradicija rengti tarptautines konferencijas, skirtas Lietuvos totorių istorijos, kultūros, raštijos ir religijos tyrimams. Neatsitiktinai į Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 m. planus buvo įtraukta Vilniaus universiteto tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Tai buvo tam tikras siekis pratęsti ankstesnius darbus, nagrinėti tiurkų tautos (totorių) transformaciją XX a. ir pristatyti bei aptarti naujus iššūkius, su kuriais ši tiurkų tauta galimai susidurs XXI a. 

Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Jos partneriai buvo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centras ir Torunės Mikalojaus Koperniko Kitabistinių tyrimų centras. Dalis konferencijos pranešimų, reprezentuojančių naujausius Lietuvos totorių temos tyrimų rezultatus, išaugo į straipsnius ir buvo sudėti į šį rinkinį. Jį sudaro penki skyriai: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“.

Straipsnių rinkinyje (anglų, lietuvių, baltarusių, rusų ir turkų) kalbomis svarstoma: apie LDK ir Krymo chanato pasienio stepių teritorijų tiurkų kilmės gyventojus; skiriama dėmesio apeiginių tradicijų klostymuisi, praradus gimtąja kalbą, kurios praradimas suponavo ir išskirtinės Lietuvos totorių rankraštinės tradicijos užgimimą XVI a.; atskleidžiami iškilių totorių nežinomi biografiniai faktai; išsamiai aptariami tikriniai vardai, kurie bet kurio regiono toponimikoje yra informacijos apie svarbiausius to krašto tautos materialinės ir dvasinės kultūros istorijos etapus šaltinis, o sakralusis Vokės kraštovaizdis atsiveria totorių gyvenimo pasakojimų geografijoje. Taip pat atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK; sužinome naujų LDK totorių migracijos į Jungtines Amerikos Valstijas faktų, o taip pat apie tradicinius totorių amatus. Leidinyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad XX a. dešimtame dešimtmetyje atkurta kultūrinė diplomatija tarp Turkijos ir Lietuvos turi didžiulės įtakos Lietuvos totorių tradicijoms ir bendrai visai jų kultūrai.

Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos totorių istorijos ir kultūros raida. Tokio pobūdžio leidiniai yra svarus įnašas į Lietuvos kultūrą.

Leidinio rengėjai dėkoja užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.

Daugiau informacijos: , tel. +370 5 2687103.

Lapkričio 22 d., trečiadienį, 19 val. Ideas Block - Kompresorinė erdvėje (Goštauto g. 11) kviečiame pasinerti į italų poezijos pasaulį kartu su Vilniuje gyvenančio poeto, VU Anglų filologijos katedros docento dr. Davide Castiglione trečiojo kūrinių rinkinio „Doveri di una costruzione“ („Konstrukcijų pareigos“) pristatymu. Nors knyga originaliai parašyta italų kalba, visi galės mėgautis originalaus kūrinio vertimais į anglų ir lietuvių kalbas.

Šio rinkinio eilėraščiai gilinasi į tvarkos ir netvarkos sąveiką. Jie tyrinėja konstrukcijų susiaurėjimus ir šokio laisvės epifanijas, leisdamiesi į poetišką kelionę per įvairius miesto erdvių kraštovaizdžius. Į šiuos eilėraščius patenka tokie Lietuvos miestai, kaip Vilnius ir Kaunas, taip pat didžėjai, wanna-be lotynų mylėtojai ir alfa vyrai, šunys, elektroninė muzika, el. pašto šiukšlės, meilė, išdavystė, indie video žaidimai ir kt. Tikrovė yra daugialypė ir eilėraščiai stengiasi kuo įžvalgiau pavaizduoti jos srautą.

Kartu su kai kurių savo eilėraščių skaitymu ir aptarimu Davide plačiau pasidalins savo kūrybine patirtimi, kad šis renginys sudomintų visus, kurie nori daugiau sužinoti apie žodžių galią.

Facebook renginys >

Davide Castiglione (Alessandria, Italija, 1985) Vilniaus universitete dėsto kalbotyrą, poeziją ir kūrybinį rašymą. Jis taip pat yra poetas, išleidęs tris rinkinius (italų kalba). Atskiri eilėraščiai pasirodė ir žurnaluose, tinklaraščiuose ir antologijose, tarp jų – Poezijos pavasario festivalio antologijoje (2020, 2021) su Ramunės Brunžaitės vertimais. Kaip mokslininkas, jis yra parašęs monografiją „Poezijos sunkumas: stilistinis modelis“ (Palgrave, Londonas, 2019) ir straipsnių apie poezijos kalbą ir literatūros teorijos klausimus. Norėdami sužinoti daugiau, apsilankykite jo svetainėje >

Lapkričio 13 d. Latvijos ambasada Lietuvoje pakvietė diplomatinę ir akademinę bendruomenę į iškilmingą 105-ųjų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo metinių minėjimą Filologijos fakultete. Latvijos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkalna pasveikino susirinkusius svečius, tarp kurių buvo ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas bei Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas. Po sveikinimo žodžio Latvijos ir Lietuvos himnais koncertą pradėjo Latvijos atlikėjų duetas – Katrīna Gupalo ir Edgars Vilcāns. Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio ambasadoriai, verslo atstovai, Fakulteto baltistai.

Primename, kad šį penktadienį, lapkričio 17 d., Fakultete vyks renginys „Pažink Latviją“, kurio metu VU Medicinos falkulteto mokslininkė doc. dr. Alina Urnikytė skaitys paskaitą „Ką sako genetika apie lietuvių brolystę su latviais“. Vakarą vainikuos folkloro ansamblio „Dandari“ pasirodymas.

Vytauto Kardelio nuotraukos.

Spalio 27 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro metu bus padaryta pertrauka gramatikalizacijos serijoje ir aptartas Danguolės Kapkan pasiūlytas straipsnis A gradient approach to word order.

Prisegame failą ir ta pačia proga raginame seminarui siūlyti tekstus, kurie Jums atrodo svarbūs ir įdomūs.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad baigėsi kandidatų (-čių) į Filologijos fakulteto Tarybą registracija.

Registruota prof. dr. Inesos Šeškauskienės kandidatūra. Kandidatūrą iškėlė Įvairiakalbių tyrimų centras.

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2023 m. lapkričio 23 d. elektroniniu būdu.

Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale skelbiamas patikslintas rinkėjų sąrašas.

Pagarbiai
Filologijos fakulteto rinkimų komisija

2023 m. lapkričio 16 d. 19 val. maloniai kviečiame į X Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Viduramžių lenkų ir lotynų kalbų paminklai kaip istorinių-lingvistinių tyrimų objektas” skaitys dr. Dorota Masłej (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Seminaras vyks lenkų kalba.

Pranešimo tikslas – nurodyti tyrimų problemas, susijusias su seniausių lenkų ir lotynų kalbų tekstų analize istoriniu-lingvistiniu požiūriu, atsižvelgiant į naujausias metodologines prieigas. Pranešėja aptars šiuolaikinius šios srities tyrimus Europoje ir Lenkijoje ir remdamasi pasirinktais viduramžių lenkų kalbos paminklais pristatys tyrimų kryptis, pasirinktus analizės metodus bei lenkų ir lotynų kalbų ryšius, kuriuos galima nustatyti išlikusioje medžiagoje. 

Dorota Masłej – docentė, dirba Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Lenkų ir klasikinės filologijos fakultete, Lenkų kalbos istorijos katedroje. Dviejų knygų – monografijos apie seniausius Lenkijos viduramžių Viešpaties maldos nuorašus ir vadinamųjų Augustino pamokslų, XV a. lenkų–lotynų k. pamokslų pavyzdžio, rankraščio studijos – autorė. Labiausiai domisi lenkų kalbos vernakularizacijos (verbalizacijos) procesu ir dvikalbyste viduramžiais.

Dorota Masłej, Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu

Średniowieczne zabytki polsko-łacińskie jako przedmiot badań historycznojęzykowych

Celem wystąpienia jest wskazanie problemów badawczych związanych z analizą najdawniejszych tekstów polsko-łacińskich z perspektywy historycznojęzykowej z uwzględnieniem najnowszych ujęć metodologicznych. Referentka omówi współczesne badania prowadzone w tym zakresie w Europie i w Polsce, a także – w odniesieniu do wybranych średniowiecznych zabytków polskich – zaprezentuje kierunki badań, wybrane analizy oraz możliwe do rozpoznania w zachowanym materiale relacje między polszczyzną i łaciną. 

Dorota Masłej – adiunkt w Zakładzie Historii Języka Polskiego, pracuje na Wydziale Filologii Polskiej i Klasycznej UAM. Autorka dwóch książek – monografii poświęconej najstarszym odpisom Modlitwy Pańskiej w polskim średniowieczu oraz opracowania rękopisu tzw. Kazań augustiańskich, zabytku stanowiącego przykład XV-wiecznego kaznodziejstwa polsko-łacińskiego. Interesuje się przede wszystkim procesem wernakularyzacji (utekstowienia) języka polskiego oraz dwujęzycznością w średniowieczu.

2023 m. lapkričio 10 d. įmonėje „Reiz“ vyko VU Vokiečių filologijos studenčių, pretendavusių į įmonės įsteigtą 2000 EUR vertės stipendiją, projektų apie tvarią komunikaciją pristatymas. Projektų tikslas buvo pasiūlyti sprendimus, kaip padaryti įmonės komunikaciją su klientais ir darbuotojais tvaresne, empatiškesne ir labiau socialiai įtraukia.   

Komisija, kurią sudarė UAB „Reiz Tech“ ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto atstovės, nutarė apdovanoti abi projektus parengusias studentes ir padalinti numatytą stipendijos sumą perpus. Taip pat studentės bus kviečiamos atlikti praktiką šioje įmonėje. 

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai sveikina stipendininkes Mariolą Aną Krukovską ir Liubou Tsishchanką, linki joms visokeriopos sėkmės studijose bei džiaugiasi bendradarbiavimu su įmone „Reiz Tech“.

Primename, kad šiemet įsteigta stipendija bus skatinami gerai besimokantys aukštesnių kursų Vokiečių filologijos ir Anglų bei kitos užsienio kalbos (vokiečių) studentai bei studentės, kurie/kurios parengs ir pristatys su vokiečių kalba ir/ar daugiakalbyste susijusius projektus. VU Vokiečių filologijos katedra toliau tęs bendradarbiavimą su įmone „Reiz Tech“, be kita ko, ir organizuodama „Metų vokiečių kalbos mokytojo/-os apdovanojimą“ bei rengdama kitus projektus.

Lapkričio 10 d., penktadienį, Ispanijos karalystės ambasadorė Lietuvoje Maria Nieves Blanco Diaz susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, Erasmus+ mainų koordinatore Giedre Matkėniene ir ispanų kalbą ir kultūrą dėstančiais bei tiriančiais mokslininkais doc. dr. Aiste Kučinskiene, doc. dr. Carmen Caro Dugo ir doc. dr. Migueliu Karlu Villanueva Svensson. 

Susitikimo metu kalbėta apie galimybę tęsti bendrus ambasados ir Fakulteto renginius, tokius kaip ispaniškų filmų kino klubas, taip pat apie naujas bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų galimybes. Buvo aptarta ispanistikos padėtis Filologijos fakultete, abiejų šalių studentų tinklaveika ir bendradarbiavimas su Ispanijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+.

Iš kairės į dešinę: doc. dr. Miguel Karl Villanueva Svensson, doc. dr. Carmen Caro Dugo, ambasadorė Maria Nieves Blanco Diaz, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, doc. dr. Aistė Kučinskienė ir Giedrė Matkėnienė

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, kviečiame į susitikimą su estų rašytoju Andrusu Kivirähku. 

Andrus Kivirähk – estų prozininkas, dramaturgas ir scenaristas. Įvairiažanrė rašytojo kūryba apdovanota daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru. 2020 m. lietuviškai pasirodęs romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ (Mees, kes teadis ussisönu) žaibiškai pelnė skaitytojų simpatijas. „Jaujininkas“ (Rehepapp ehk November) – ne mažiau kultinis romanas Estijoje, jo motyvais sukurtas filmas „Lapkritis“ (November, rež. R. Sarnet, 2017).

„Jaujininkas“ – tai juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji taip pat ne be trūkumų: aitvaras tėra įkyrus, nuo šeimininko priklausomas padaras, o klastingą ar ilgadantę šmėklą žmogus pajėgus įveikti išmone bei gudrumu. O kokia istorija be meilės, juolab jei ši be atsako? Apie tai gal reikėtų paklausti paties jaujininko.

Vilniaus universiteto, Tartu universiteto ir Latvijos universiteto rektoriai kasmet skelbia stipendijos konkursą. Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Šiais akademiniais metais konkursą rengia Tartu universitetas, skiriamos stipendijos dydis – 2000 eurų.

Kandidatuoti kviečiami Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.

Iš pateikto temų sąrašo reikia pasirinkti norimo sudėtingumo temą, o tuomet – 3 kalbas, 3 temas, 3 rašto darbus. Darbus reikia pateikti iki sausio 15 d. el. paštu: .

Temos

C1 lygio temos (arba temos rašantiems gimtąja kalba):

• LT: Lietuva, Latvija, Estija: bendradarbiavimas ar konkurencija?
• LV: Lietuva, Latvija, Igaunija: sadarbība vai konkurence?
• EST: Leedu, Läti, Eesti: kas koostöö või konkurents?

• LT: Tartu – 2024 m. Europos kultūros sostinės šūkis yra „Išgyvenimo menas“. Kaip interpretuoti?
• LV: Tartu – 2024. gada Eiropas kultūras galvaspilsētas vadmotīvs ir „Izdzīvošanas māksla“. Kā interpretēt?
• EST: Tartu – 2024. a Euroopa kultuuripealinna juhtmõte on ellujäämise kunstid. Kuidas tõlgendada?

• LT: Europos žalioji sostinė – 2023 m. Talinas ir 2025 m. Vilnius – kaip padaryti miestą draugiškesnį aplinkai ir žmogui?
• LV: Eiropas Zaļā galvaspilsēta – 2023. gadā Tallina un 2025. gadā Viļņa – kā pilsētu padarīt videi un cilvēkiem draudzīgāku?
• EST: Euroopa roheline pealinn – 2023 Tallinn ja 2025 Vilnius – kuidas muuta linn keskkonna ja inimsõbralikumaks?

A2 lygio temos:

• LT: Įkvepiantis estas, latvis ir / ar lietuvis
• LV: Iedvesmojošais igaunis, latvietis un / vai lietuvietis
• EST: Inspireeriv eestlane, lätlane ja / või leedulane

• LT: Kultūrinė patirtis Estijoje, Latvijoje ir / ar Lietuvoje
• LV: Kultūras pieredze Igaunijā, Latvijā un / vai Lietuvā
• EST: Kultuurielamus Eestis, Lätis ja / või Leedus

• LT: Ką aš žinau apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinę virtuvę?
• LV: Ko es zinu par igauņu, latviešu un lietuviešu nacionālo virtuvi?
• EST: Mida tean Eesti, Läti ja Leedu rahvusköögist?

Daugiau apie konkursą galite sužinoti čia.

Tęsiame skaitmeninės humanitarikos seminarų ciklą ir 2023 m. lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 15 val. kviečiame visus bendruomenės narius sužinoti, kokios yra tekstinių duomenų surinkimo įrankio (naršyklės įskiepio) Web Scraper galimybės.

Web Scraper yra vizualinis žiniatinklo duomenų surinkimo įrankis, kuriuo galima naudotis neturint programavimo žinių ir rinkti nedidelius kiekius reikiamų duomenų (tekstinių ar kitokių). Įrankis veikia su Firefox ir Google Chrome naršyklėmis. Naudojantis Web Scraper, pažymimos aktualios norimo nuskenuoti internetinio puslapio struktūrinės dalys, taip sukuriant šio puslapio žemėlapį (angl. sitemap). Ši informacija leidžia surinkti norimus duomenis ir išsisaugoti savo kompiuteryje CSV arba XLSX formatu.

Seminaro metu bus supažindinama su tinklalapių ir juos sudarančių elementų struktūra, kur rasti ir kaip atpažinti norimus elementus. Remiantis šiomis žiniomis atliksime praktines užduotis su Web Scraper – išbandysime duomenų surinkimą tiek iš paprastos struktūros tinklalapio, tiek ir turinčio sudėtingesnę, tokią kaip naujienų portalas.

Planuojama eiga: ~50 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta klausimams ir diskusijai.

Laikas: 2023 m. lapkričio 16 d. 15.00–16.00 val.

Vieta: KC2 (prie Vertimų studijų katedros)

Turėti savo kompiuterį nebūtina.

Registracija >>

Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia > 

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Justina Mandravickaitė. 

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >>

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, kviečiame į tarptautinę mini konferenciją Crossroads of the Christian Spaces: Missions, Exile, and Peregrination in Early Modern Europe.

Daugiau informacijos ir programa >

Facebook renginys >