Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Lapkričio 5 d. Skandinavistikos centre viešėjo žymi švedų aktorė ir režisierė Marika Lagercrantz, kuri švedų ir danų kalbomis kalbėjosi su į susitikimą gausiai susirinkusiais studentais. Jie liko sužavėti. Studentai ypač vertino tai, kad Marika bendravo su jais be „PowerPoint“ prezentacijos ar rankraščio (kuris taip ir liko nepaliestas ant stalo), kad ji stengėsi kalbėti lėtai ir aiškiai, užrašydavo sudėtingesnius žodžius ant lentos ir pasitikrindavo, ar jie tikrai viską suprato. Be to, jie daug sužinojo apie kilmingą Marikos šeimą, kuri priklauso Švedijos kultūros elitui, apie tai, kaip jos šeimos nariai bendravo su garsiais rašytojais. Aktorė taip pat atskleidė, kodėl pasirinko žodinę kūrybą, o ne rašytinę – galbūt todėl, kad jos tėvas - rašytojas Olofas Lagercrantz buvo nuolat užsiėmęs rašymu, tad tai tapo savotišku protestu. Vaidyba – tai ištartas žodis, pokalbis, kuris atliepia ir graikų filosofo Sokrato išmintį, kuris Atėnų aikštėse bendraudavo su žmonėmis. Sokratas nieko nerašė, nes manė, kad vertingiausias yra pašnekesys.

Dabar Marika jau keletą mėnesių filmuojasi Lietuvoje. Aktorė mato, kaip pasikeitė kino pasaulis dėl to, kad daugelį nacionalinių mažų gamybos kompanijų nupirko didžiosios Amerikos kompanijos. Ji akcentavo, kaip svarbu toliau kurti filmus gimtosiomis kalbomis, paminėjo, kad Lietuva tampa svarbia kino šalimi, šiuo metu čia dirba kelios tarptautinės kino kompanijos. Ji kvietė studentus žengti į kino pasaulį, išdrįsti rašyti scenarijus, kitaip tariant, įkvėpė kurti.

Marika kalbėjo apie tai, kad užpuolus negandoms tvirtybės suteikia atmintinai išmokta gera poezija ar kiti tekstai. Ji išmokė susirinkusiuosius deklamuoti eilėraštį „Hej, hopperi hoppa“, kurį parašė jos prosenelis Hugo Hamiltonas, kūręs vadinamąsias „trolių eiles“ (dažniausiai jis eiliuodavo dirbdamas Švedijos Parlamente). Aktorė leido suprasti ištarto žodžio galią.

Susitikimo laikas greitai prabėgo, o klausytojai būtų mielai klausęsi aktorės daug ilgiau.

Už šią galimybę nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadai Lietuvoje ir asmeniškai ambasadoriui Larsui Wahlundui.

Kviečiame visus į antrą „Sociokultūrinių tyrimų seminarą“, kuriame literatūrologė Dalia Satkauskytė (LLTI, VU) svarstys „Ką gali ir ko negali sociokritika“. Seminaras vyks trečiadienį, lapkričio 13 d., 17 val. VU Filologijos fakulteto 314a auditorijoje.

Marijaus Šidlausko teigimu, sociokritika – tai metodas „kuris pats pripažįsta savo teorinį ir institucinį neapibrėžtumą“ ir todėl „šiais tarpdalykinių sąveikų laikais įgyja papildomų simpatijų, juolab, kad jam įdomiausia tai, ką didžiuma savyje užsisklendusių teorijų išdidžiai apeina“.

Pranešime bus aptariama, kas yra toji sociokritika ir jos kuriama įdomumo zona. Taip pat bus tiriamas šio metodo santykis su literatūros sociologija analizuojant, kiek pasiteisina jos ambicijos suderinti tekstinę kritiką ir kontekstinį kūrinio aiškinimą. Bus bandoma išsiaiškinti, ar sociokritika padeda išvengti literatūros, kaip simptomo, ir socialinių procesų iliustracijos interpretacinių spąstų, ar yra literatūros teksto plotmių, kurių ji „neįkanda“, ar yra kūrinių, kurių sociokritinė analizė nesukuria prasmės prieaugio.

Lapkričio 8 d., 13.00 val., 314 B aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Seminaro metu svarstysime, ką derinimas mums gali pasakyti apie kalbos struktūros lygmenų sąveiką. Taip pat šis tekstas bus geras įvadas į „kanoninių apibrėžimų“ problematiką.

Šiam seminarui prašytume perskaityti Greville'o Corbetto tekstą apie derinimą (Agreement).

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Prisegame tekstą >>

Visi maloniai laukiami!

Spalio 22 d. Skandinavistikos centre viešėjo ir dvi paskaitas skaitė Bengtas Jangfeldtas, iškilus švedų slavistas, vertėjas ir rašytojas.

Pirmoji paskaita buvo skirta žydų gelbėtojo, Švedijos diplomato Raoulo Wallenbergo gyvenimui ir likimui. Jangfeldtas – reikšmingos R. Wallenbergo biografijos (Raoul Wallenberg. En biografi, Stockholm: 2012) autorius. Susirinkusieji išgirdo kvapą gniaužiantį pasakojimą apie Raoulo nenuilstamą darbą Švedijos pasiuntinybėje Budapešte antrojo pasaulinio karo metais, kai jis išdavė vadinamuosius „saugumo pasus“ beveik dešimčiai tūkstančių žydų, taip išgelbėdamas juos nuo deportacijos ir mirties. „Saugumo pasai“ galėjo būti išduodami tik tiems žydams, kurie buvo susiję su Švedija (turėjo giminystės ryšių ten) ir galėjo tapti Švedijos piliečiais, tačiau Wallenbergas juos išdavinėjo ir su Švedija nieko bendra neturintiems žydams, tariamų giminaičių jiems surasdamas telefonų knygoje. B. Jangfeldtas iškėlė naujų teorijų, kodėl rusai suėmė ir įkalino Wallenbergą. Jis taip pat parodė nuotraukų iš Lubiankos ir Lefortovo kalėjimų Rusijoje, kur diplomatas kalėjo.

1963 m. Wallenbergui buvo suteiktas „pasaulio tautų teisuolio“ vardas, o 1981 m. jis buvo paskelbtas JAV garbės piliečiu, antruoju šalies istorijoje po Winstono Churchillio.

Po paskaitos publikos laukė staigmena – smuikininkas Semmy Stahlhammer sugrojo du kūrinius. Pirmasis iš nuskambėjusių kūrinių buvo Vilniaus gete sukurta lopšinė, o antrasis – klezmerių muzikos pavyzdys.

Antrasis susitikimas su Bengtu Jangfeldtu buvo skirtas temai, kuriai jis paskyrė 60 savo gyvenimo metų – tai rusų kultūra ir žymių jos atstovų – Vladimiro Majakovskio ir Josifo Brodskio asmenybės. Gausiai susirinkusių klausytojų dėmesį nuo pat primųjų pokalbio minučių prikaustė švedų istoriko autentiškas liudijimas apie susitikimus su Majakovskio mūza Lili Brik ir artimą draugystę su Josifu Brodskiu. Pasakojimą paįvairino paties Bengto Jangfeldto darytos unikalios istorinės nuotraukos. Pokalbio pabaigoje svečias atsakė į kelis klausimus apie vieną iš naujausių savo knygų „Mes ir jie. Apie Rusiją kaip idėją“, pasidalijo įžvalgomis apie cikliškumą Rusijos istorijoje ir jo pasekmes šiandien.

Bengtas Jangfeldtas atvyko į Lietuvą dalyvauti „Sugihara House“ ir Švedijos ambasados Vilniuje organizuojamoje konferencijoje „Sugihara, Zwartendijk and Wallenberg – civil courage role models relevant for the modern world“, kuri vyko spalio 23-24 dienomis Kaune ir Vilniuje. Jis maloniai sutiko perskaityti dvi paskaitas mūsų fakulteto studentams ir bendruomenei.

Esame dėkingi Švedijos ambasadai ir asmeniškai Ambasadoriui Larsui Wahlundui už dar vieną unikalią patirtį.

VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras maloniai kviečia į susitikimus su Bengt Jangfeldt – žymiu švedų slavistu, vertėju ir rašytoju.

Bengt Jangfeldt yra vertęs ir parašęs knygų apie B.Pasternaką, V.Majakovskį, O.Mandelštamą, R.Jakobsoną, D.Harmsą, Josifą Brodskį, išleidęs rusų poezijos antalogijų. 1982 m. jo rusų kalba parengtas ir išleistas Majakovskio ir Lili Brik susirašinėjimas (1984 m. pasirodęs ir švediškai) tapo klasikiniu leidiniu (vėliau pasirodė ir kitomis kalbomis). 2007 m. išleista knyga apie Majakovskį ir jo aplinką,  vėliau išversta ir į rusų, prancūzų ir kitas kalbas (anglų kalbos leidinyje minima kaip „the first comprehensive biography of Mayakovsky“), apdovanota aukščiausia Švedijos literatūros premija Augustpriset (Augusto [Strindbergo]) premija). 2017 metais įšėjo BJ knyga „Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé“ [Mes ir jie. Bengt Jangfeldt apie Rusiją kaip idėją]. Prasidėjus 2022 m. karui ši knyga buvo išleista antrą kartą ir išversta į daugelį kalbų. Bengt Jangfeldt taip pat yra knygų apie Axel Munthe (už ją gavo Švedijos akademijos premiją), Raoul Wallenbergą, Nobelių šeimą autorius, yra parašęs daugelį straipsnių (ir žurnalistinio ir mokslinio pobūdžio (Bengt Jangfeldt daug metų dirbo Stokholmo universitete)), daugiau žr. čia Välkommen - Bengt Jangfeldt . Bengt Jangfeldt apdovanotas daugeliu literatūrinių premijų, 2021 metais jam įteiktas Švedijos Karaliaus aukso medalis už iškilią rašytojo ir vertėjo veiklą.

Kviečiame į pokalbius su Bengt Jangfeldt antradienį, spalio 22 d.:

11.30, 314 AB aud. švedų k. apie Raoul Wallenbergą, Švedijos diplomatą, išgelbėjusį tūkstančius Vengrijos žydų gyvybių, ir žuvusį vėliau Rusijos Gulage. (Bengt Jangfeldt kalbės apie RW angliškai kitose renginiuose Vilniuje ir Kaune).

13.00, 314 AB aud. rusų k. apie Josifą Brodskį – prisiminimai, poetika, vertimo problemos.

Dėkojame Švedijos ambasadai už šią galimybę.

Nuoširdžiai kviečiame susitikti su iškiliu švedų slavistu.

Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į antrąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2024 m. lapkričio 28–30 d. VU Filologijos fakultete. 

Joje studentai turės galimybę pasiklausyti mokslininkų paskaitų apie aktualius baltistinius tyrimus. Taip pat sudalyvauti seminaruose ir užmegzti ryšius su kitų centrų studentais.

• Būtina mokėti lietuvių kalbą A2/B1 lygiu.
• Dalyvavimas nemokamas, taip pat pasirūpinsime iš užsienio atvykstančių dalyvių kelione, nakvyne ir pietumis.
• Dalyvių skaičius yra labai ribotas.

Registracija iki spalio 20 d. adresu: https://forms.gle/w8CEv4UWapVFXVYk9

Jei turite klausimų, rašykite

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Daugiau informacijos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1705150723358372

Visus, besidominčius kultūros sociologijos tema, kviečiame į naują seminarų ciklą „Sociokultūrinių tyrimų seminaras“. Idėja rengti po seminarą kas mėnesį gimė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto darbuotojui doc. dr. Vukui Vukotićiui ir Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslo darbuotojai dr. Viktorijai Šeinai, kurie jautė, kad trūksta terpės susiburti žmonėms, kurie tyrinėja kultūros ir visuomenės santykius.

Seminaras skirtas tiems, kurie savo tyrimais ar akademiniu susidomėjimu siekia atsakyti į klausimus, kaip visuomenė veikia ir yra veikiama kultūros. Seminarų pranešėjai yra įvairių sričių atstovai: filosofai, menotyrininkai, sociologai, kalbotyrininkai, literatūrologai.

Pirmo seminaro „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, kuris vyks spalio 16 d., pranešėjai: Aldis Gedutis (KU Socialinių pokyčių studijų centras) ir Kęstas Kirtiklis (VU Filosofijos institutas). Jie aptars mokslų kokybės vertinimą ir jos paradoksus.

Mokslo administravimo dokumentuose kokybei skiriamas padidintas dėmesys. Mokslas negali būti nekokybiškas. Tad lyg ir neturėtų kilti klausimas, kas yra humanitarinių mokslų kokybė. Vis dėlto institucinis kokybės vertinimas rodo, jog siekiantys išsiaiškinti, kas tiksliai turi būti daroma „užtikrinant ir gerinant“ kokybę, netiesiogiai siunčiami „nueiti nežinia kur ir parnešti nežinia ką“. Užuot sutelkęs dėmesį į tai, kas yra kokybė, dabartinis administracinis kokybės diskursas yra apsėstas kokybės užtikrinimo ir vertinimo, todėl „būtent kokybės užtikrinimas ir vertinimas(QAE), o ne kokybė, tapo pagrindiniu švietimo politiką apibrėžiančiu veiksniu“ (Kauko ir kt.2018: 180). Patys humanitarai kokybę suvokia, konstruoja, atpažįsta bei vertina visiškai kitaip nei reikalauja kokybės vertinimo principai bei taisyklės administraciniame lygmenyje. Tačiau šis žinojimas detaliau neeksplikuojamas. Taip susiduriame su įdomia užduotimi, kurios aptarimui ir skirtas šis seminaras, – išsiaiškinti, ne tik kaip kokybė suvokiama humanitariniuose moksluose, bet ir kaip ją atpažinti bei įvertinti.

Seminaras „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, vyks spalio 16 d. 16 val., 314 A auditorijoje.

Šio semestro seminarų ciklo planą rasite čia Sociokultūrinių_tyrimų_seminaras.pdf

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. spalio 15 d., antradienį, 15 val. į seminarą pavadinimu „Vaizdinės medžiagos kūrimas kalbų mokymo(si) tikslais“. Jis vyks A4 (2) auditorijoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais įrankiais, kuriais galima kurti vaizdinę medžiagą (video), skirtą naudoti, pvz., mokant(is) kalbų. Juos trumpai pristatys Virginija Masiulionytė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

• ChatGPT Generator Text to Video
• invideo AI
• Virbo Wondershare
• Animake
• Microsoft Clipchamp

Visiems įrankiams reikalinga REGISTRACIJA. 

Būtume dėkingi, jei užpildytumėte dalyvio registracijos formą šiuo adresu, tačiau į seminarą tikrai galima ateiti ir neužpildžius. Registracija yra skirta patogesnei komunikacijai paskaitos metu.

Visų labai lauksime!