Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

BKKI Skandinavistikos centras kviečia į prof. Sauliaus Pivoro paskaitą „Stokholmo burmistras Carlas Lindhagenas ir jo veikla siekiant Šiaurės ir Baltijos šalių sąjungos (1918–1942 m.)“.

Paskaita vyks gruodžio 7 d. 15.00 val. Skandinavistikos centro 402 aud. (esant dideliam klausytojų skaičiui, persikelsime į 314 аud.). Paskaita bus skaitoma lietuvių kalba.  

Paskaitos  anotacija:

Carlas Lindhagenas – Švedijos parlamentaras ir Stokholmo burmistras, vizionierius ir utopistas, aktyvus ilgametis kovotojas už moterų balsavimo teises Švedijoje, pacifistas ir žaliųjų judėjimo pirmtakas, prieš mirties bausmę ir sterilizaciją pasisakęs humanistas. Tai tik keletas iš šio netipiško politiko veiklos ypatybių. Svarbu aptarti C. Lindhageno veiklą siekiant įtvirtinti tautybių teises. Vieną iš tautybių teisių užtikrinimo ir mažų tautų indėlio į pasaulinę taiką ir demokratiją galimybių jis siejo su Šiaurės ir Baltijos šalių sąjungos kūrimu. Šiuo tikslu Lindhagenas kėlė eilę politinių iniciatyvų, ypač nuo 1933 m. Savitos buvo jo pastangos šias iniciatyvas įgyvendinti. Teisės aktų projektai, interpeliacijos parlamente, bendradarbiavimas su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pasiuntinybėmis Stokholme, kontaktai su skandinavizmo rėmėjais, bet ir, pavyzdžiui, laiškas A. Hitleriui. Net ir siautėjant II pasauliniam karui Lindhagenas pabrėžė būtinybę ne tik atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę, o ir kurti Šiaurės ir Baltijos šalių sąjungą.

Apie Saulių Pivorą

1997 m. apgynė humanitarinių mokslų (istorijos) daktaro disertaciją „Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida XVIII a. pabaigoje–XIX a. pirmoje pusėje (lyginamasis aspektas)“, ši disertacija yra pirmasis didesnės apimties lyginamasis (komparatyvistinis) istorijos krypties mokslinis tyrimas lietuvių kalba. Nuo 1992 m. dirbo Vilniaus universitete, o nuo 1996 m. VDU. Šiuo metu eina VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesoriaus pareigas. Nuo 1992 m. iki šiol dėsto Skandinavijos istoriją VU skandinavistams.

Mokslinius tyrimus atlieka humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Jų tematika apima Lietuvos nacionalinio identiteto raidos, lyginamosios tautinių tapatumų analizės, Švedijos ir Lietuvos ryšių raidos XX a., viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformų, viešosios politikos klausimus. Dalis mokslinių tyrimų yra tarpdisciplininiai (atliekami taikant tiek istorijos, tiek politikos mokslų metodologijas). Atliktų tarpdisciplinių tyrimų tematika – nacionalinio identiteto, politinio atstovavimo, politinės bei administracinės kultūros klausimai.

Pagrindiniai moksliniai interesai: Viešojo valdymo ir viešosios politikos teorijos, valstybės tarnybos sistemos ir reformos, viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymas, administraciniai tapatumai ir kompetencijos, skandinaviškasis modelis, Lietuva Švedijos Baltijos politikoje.

Gruodžio 3–7 d. Skandinavistikos centras kviečia į RUNOLOGIJOS kursą, kurį skaitys VU garbės daktaras profesorius Jurijus Kuzmenko iš Berlyno Humboldtų ir Sankt Peterburgo universitetų. Kursas atviras visiems studentams. Jį sudaro 2 paskaitos ir 3 seminarai. Užsiregistravusieji į kursą pabaigoje laiko įskaitą (2,5 kreditų).

• Pirmadienį, gruodžio 3 d. 17.00 val. paskaita „Germanų runų raštijos istorija I“ (92 aud.)
• Antradienį, gruodžio 4 d. 17.00 val. paskaita „Germanų runų raštijos istorija II“ (V. Krėvės aud.)
• Trečiadienį, gruodžio 5 d. 11.00 val. runologijos seminaras
• Ketvirtadienį, gruodžio 6 d. 9.00 val. ir 11.00 val. runologijos seminarai
• Penktadienį, gruodžio 7 d. 9.00 val. įskaita (užsiregistravusiems).

Seminarų ir įskaitos laikas gali keistis. Seminarai ir paskaitos bus skaitomi rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Antradienio–penktadienio seminarai vyks Skandinavistikos centro 314 A/B auditorijoje, III aukšte, įėjimas per arką tarp Sarbievijaus ir Daukanto kiemelių.

BKKI Baltistikos katedra kviečia į paskaitą „NUO KOMITATYVO IKI JUNGTUKO. LIETUVIŲ JUNGTUKAS IR DIACHRONIJOS IR TIPOLOGIJOS ATŽVILGIU“, kurią skaitys prof. habil. dr. Norbertas Ostrovskis (Krokuvos Jogailaičių universitetas).

Paskaita vyks lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 13.00 val. Latvistikos kabinete.

Norberto Ostrovskio stažuotė finansuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

BKKI Polonistikos centras maloniai kviečia gruodžio 5–6 d.  į tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą jėzuito kun. Martyno Počobuto-Odlianickio 290-osioms gimimo metinėms „Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis – ryškiausia Vilniaus žvaigždė“.

Daugiau informacijos apie konferenciją ir visą  programą galima rasti čia >

Maloniai kviečiame!

Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedra kviečia į estų kalbos asmenvardžių tyrėjos iš Talino universiteto Annikos Hussar paskaitą ESTONIAN GIVEN NAMES. Paskaita vyks lapkričio 21 d. (trečiadienį) K. Donelaičio aud. 17.00 val. Paskaita vyks anglų kalba.

Labai visų laukiame!

Penktadienį, lapkričio 16 dieną, 15.00 val. 92 aud. kviečiame į  prof. Axelio Holvoeto seminarą „Lietuvių kalbos implikatyviniai veiksmažodžiai ir jų semantinė raida“.

Seminaro anotacija: 

Implikatyviniai veiksmažodžiai (angl. implicatives) pasižymi tuo, kad implikuoja veiksmažodžio komplementą sudarančios propozicijos atitikimą tikrovei (pvz., sugebėjo išspręsti uždavinį --> išsprendė uždavinį), o jų paneigtos formos turi atitinkamą neigiamą implikaciją (nesugebėjo išspręsti uždavino --> neišsprendė uždavinio). Šių veiksmažodžių semantikai ligi šiol skirta dėmesio ypač formaliosios semantikos literatūroje, funkcinėje literatūroje jie liko beveik nepastebėti. Savo pranešime aptarsiu lietuvių kalbos implikatyvų polisemiją ir jų semantinės raidos procesus iš funkcinės ir kognityvinės perspektyvos. 

Visi labai kviečiami!  

BKKI Rusų filologijos katedra ir Lietuvos rusų kultūros fondas maloniai kviečia į profesoriaus, istorijos mokslų daktaro Jevgenijaus Anisimovo paskaitą „Rusų dailė istoriko akimis“.

Lektorius yra Anciferovo ir kitų premijų laureatas, Sankt Peterburgo istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Sankt Peterburgo filialo istorijos departamento mokslinis vadovas, Sankt Peterburgo Europos universiteto profesorius, Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto profesorius. Kviestinio profesoriaus teisėmis žymus istorikas skaitė paskaitas Berlyno Humboldtų, Edinburgo, Harvardo, Kembridžo, Londono, Stanfordo ir kituose pasaulio universitetuose. Yra parašęs daugiau nei 20 knygų, iš kurių dvi – „Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino“ (2014) ir „Imperatorių Rusija“ (2017) – išverstos į lietuvių kalbą.

Paskaita „Rusų dailė istoriko akimis“ vyks rusų kalba lapkričio 3 d., šeštadienį, 16 val. V. Krėvės (118) auditorijoje.

 2018 m. spalio 23 d. (antradienį), 17 val. Germanistikos studijų kabinete profesorė dr. Evelyn Ziegler iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija) skaitys pranešimą „Sichtbare Mehrsprachigkeit im öffentlichen Raum des Ruhrgebiets: Vorkommen, Formen, Funktionen und Bewertung“. Seminarą rengia „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Vokiečių filologijos katedra. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Maloniai kviečiame!