Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Profesorė Natalia Gamalova (Université Jean Moulin Lyon 3, Faculté des Langues) skaitys paskaitas šias paskaitas apie rusų literatūros Sidabro amžių. Paskaitos vyks rusų kalba.

Pirmadienis, gruodžio 11 d.:

• 13.00–14.30: Reception of Ancient Heritage in Silver Age of Russian literature (127 aud.)
• 15.00–16.30: Mythopoetic theories of Vyacheslav Ivanov (123 аud.)

Ketvirtadienis, gruodžio 14 d.:

• 11.00–12.30: Aesthetic criticism of I. Annensky (“Books of Reflections“) (120 аud.)
• 13.00–14.30: Sergei Diaghilev and Russian Seasons (120 аud.)

2017 m. gruodžio 7 d. (ketvirtadienį), 17.00 val. Germanistikos studijų kabinete prof. dr. Alja Lipavic Oštir (Mariboro universitetas) skaitys pranešimą „Šuhi, zokni, tašengelt und hozntregerji – was stimmt hier nicht? Zum Leben und Verschwinden von Germanismen“. Kviečiame dalyvauti!

Daugiau informacijos:
https://gfds.de/events/suhi-zokni-tasengelt-und-hozntregerji-was-stimmt-hier-nicht-zum-leben-und-verschwinden-von-germanismen/ 

VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į atvirą seminarą: „Biuletyn Polonistyczny“ – veiklos sritys ir bendradarbiavimo su polonistikomis šalyje ir užsienyje perspektyvos. 

Seminaras vyks gruodžio 4 d. K. Donelaičio aud., pradžia 15 val. Seminaro kalba – lenkų.

Internetinį laikraštį „Biuletyn Polonistyczny“, leidžiamą Lenkijos Mokslo akademijos Literatūros tyrinėjimo instituto Skaitmeninės humanistikos centro Varšuvoje, atstovaus Olga Zakolska ir Piotr Bordzoł. Renginio, skirto mokslininkams, studentams ir mokytojams organizatorius – VU Polonistikos centras.

Maloniai kviečiame į BKKI seminarą lapkričio 24 d., penktadienį, 15 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Tema: Mokslo darbų vertinimas: rezultatai ir planai.

Pranešėjas: doc. dr. Jurgis Pakerys.

Kviečiame į kalbotyros seminarą, kuris vyks penktadienį, lapkričio 10 d., 15.00 val. 402 auditorijoje.

Pranešimą „Komplementinių sakinių tipai ir realis vs irrealis priešprieša“ skaitys prof. dr. Axel Holvoet.

2017 m. spalio 25 d. (trečiadienį), 17.00 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.) Dr. Bernhard Fisseni (Duisburgo-Eseno universitetas) skaitys pranešimą „Mir fällt sowieso überhaupt kein guter Titel ein. Neues zu *Sowieso* und *Überhaupt* im Deutschen und Niederländischen“. Maloniai kviečiame!

Daugiau informacijos: http://gfds.de/events/neues-zu-sowieso-und-ueberhaupt-im-deutschen-und-niederlaendischen/

2017 m. spalio 26 d. (ketvirtadienį), 17.00 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.) Prof. Dr. Heike Zinsmeister (Hamburgo universitetas) skaitys pranešimą „Leichte Sprache: Phänomene und Anwendungsszenarien“. Maloniai kviečiame!

Daugiau informacijos: http://gfds.de/events/leichte-sprache-phaenomene-und-anwendungsszenarien/

Kviečiame į doktorantų seminarą, kuris vyks antradienį, spalio 17 d., 12.30 val. Baltistikos katedroje.

Seminaro programa:

• Ernesta Kazakėnaitė. Biblijos vertimai į latvių kalbą
• Veslava Sidaravičienė. Vilniaus miesto urbanonimai
• Giedrė Junčytė. Lietuvių kalbos mediumas

Kviečiame į doktorantų seminarą, kuris vyks penktadienį, rugsėjo 29 d., 15.00, 402 aud. (Skandinavistikos centras).

Seminaro programa:

Asta Žuklytė. Partityvumas lietuvių ir suomių kalbose: objekto žymėjimas//Partitivity in Lithuanian and Finnish: object marking

Ringailė Trakymaitė. Adjectival marking of definiteness in Lithuanian, Russian and Swedish against a typological background The grammatical category of definiteness has been well-studied and documented. Yet, means of grammatically marking the category vary immensely. The primary concern of this dissertation is that of a noun phrase (NP) being definite or indefinite. The adjectival marking of definiteness is a typologically rare one, shared today only by the Baltic, Slavonic and Germanic (Scandinavian) languages. In these languages, definiteness of an NP is determined by either solely a special declension of adjectives or in combination with other definite markers elsewhere in the NP. Hence, this paper focuses on the typology of the adjectival marking of definiteness across three languages and language groups, in which this linguistic phenomenon persists.