Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Kviečiame į danų reperio Per Vers perfomansą-paskaitą „Sprogshow“ (dan. Kalbos šou).

Per Vers yra vienas skambiausių vardų danų repo pasaulyje – nuo tūkstantmečio pradžios „pilnu etatu“ dirbantis profesionalas greitai skaičiuos 2500 pasirodymų. Per Vers yra apdovanotas garbingiausiuoju kalbos prizu – Gimtosios kalbos premija. Jis dažnai improvizuoja ir visada imponuoja!

Paskaita vyks spalio 23 d. 13.00 val. V. Krėvės aud.

Paskaitą remia Danijos meno fondas.

Šį rugsėjį Vilniaus universitetas už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus statusą suteikė pirmiesiems šešiems profesoriams. Tarp jų – ir BKKI profesorius dr. Axel Holvoet. Kviečiame į inauguracinę paskaitą:

• spalio 23 d. 17.30 val. – prof. Axel Holvoet inauguracinė paskaita „Universaliosios gramatikos beieškant“ 
  (Mažojoje Auloje, Universiteto g. 3) 

Mieli kolegos,

Spalio 19 d. (penktadienį) 13 val. 92 aud. vyks bendras instituto seminaras. Kiekvienas padalinys trumpai pristatys savo mokslinę veiklą, planus, trumpai informuos apie vykstančius mokslinius seminarus.

Laukiami visi kolegos ir doktorantai! Susipažinkime arčiau su mūsų visų moksline veikla!

2018 m. spalio 9 d. (antradienį), 17 val. Germanistikos studijų kabinete germanistas, vertėjas ir literatūros kritikas Cornelius Hell (Viena) skaitys pranešimą „Deutsche Sprache in Österreich: Ein Bericht aus Theorie und Praxis“. Seminarą rengia "Gesellschaft für deutsche Sprache" ir VU Vokiečių filologijos katedra. Kviečiame pasiklausyti!

Pranešimo aprašymas:

Deutsch ist eine plurizentrische Sprache, das österreichische Standard-Deutsch wird als eine ihrer Nationalvarietäten verstanden – es hat nicht nur einen eigenen Wortschatz, sondern folgt  auch eigenen Normen. Und das hat Konsequenzen für die Schule und den Fremdsprachenunterricht, es betrifft aber auch die Identität der Österreicherinnen und Österreicher. Außerdem herrscht in Österreich vielfach eine binnensprachliche Mehrsprachigkeit – Dialekte und Umgangssprache spielen noch immer eine wichtige Rolle.

Rugsėjo 7 d. 15.00 val. 92 aud. vyks Baltijos kalbų ir kultūrų instituto susirinkimas. Pagrindinis klausimas – būsima instituto struktūra.

Maloniai kviečiame dalyvauti visus instituto darbuotojus.

VU BKKI Polonistikos centras maloniai kviečia į susitikimą su vienu žymiausių lenkų kalbos populiarizatoriumi, keliolikos monografijų autoriumi, radijo ir televizijos laidų vedėju, Varšuvos universiteto profesoriumi Jerzy Bralczyku.

Susitikimas įvyks š.m. birželio 21 d. 11.00 val. VU Filologijos fakultete, V. Krevės auditorijoje.

Laukiami visi lenkų kalbos mylėtojai. Susitikimo kalba – lenkų.

2018 m. birželio 19–20 d. (antradienį ir trečiadienį) Kristijono Donelaičio auditorijoje vyks konferencija, skirta laiko klausimams Baltijos regiono kalbose – „Time and Tense in Circum-Baltic“.

Antradienį 9.30 val. kviestinį pranešimą skaitys Tuomas Huumo (How conceptualizations of time interact in language), o trečiadienį 9.00 val. – Bernhard Wälchli (‘Before’, ‘until’ and ‘as long as’ clauses in the Circum-Baltic languages).

Visą programą ir tezes galima rasti šiuo adresu: https://sites.google.com/site/timeandtenseincb/ 

Kviečiame pasiklausyti pranešimų!

2018 m. birželio 15 d. (penktadienį), 10.00 val. Germanistikos studijų kabinete dr. Eglė Kontutytė skaitys pranešimą „Germanistik und Beruf: Können wir über die fachsprachenorientierte Wende im Germanistikstudium sprechen?“. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Seminarą rengia "Gesellschaft für deutsche Sprache" ir VU Vokiečių filologijos katedra. Kviečiame pasiklausyti!

Pranešimo aprašymas:

Seit einigen Jahrzehnten sucht die Germanistik außerhalb der deutschsprachigen Länder nach neuen Wegen. Es geht um die Frage, für welche Berufsprofile die heutigen Germanist_inn_en der nicht deutschsprachigen Länder ausgebildet werden sollten. Dieser Problematik gehen mehrere Publikationen (Brünner, Fiehler, Herlemann, 1983; Janota, 1993; Hess-Lüttich, Reuter, Colliander 2009; Middeke 2010.) nach und diskutieren, welche Kompetenzen im Germanistikstudium vermittelt werden sollten.

Thorsten Roelcke (2001) stellt aufgrund der alltäglichen Konfrontation mit Fachtexten die Rolle der allgemeinen Fachsprachenkompetenz heraus und weist auf ihre fehlende Vermittlung an Schulen und Hochschulen für Muttersprachler hin. Dieser Auffassung von der Notwendigkeit einer allgemeinen fachsprachlichen Kompetenz entsprechend gewinnt die fachsprachliche Kompetenz im Germanistikstudium mit marktorientierten

Berufsprofilen an Bedeutung.
Außerdem wird also auf die Rolle der theoretisch ausgerichtete Fachsprachenlinguistik, fachsprachliche Forschungsschwerpunkte im Germanistikstudium, auf den Erwerb praktischer fachsprachlicher Kompetenz (z. B. Fachsprache Jura, Wirtschaftssprache, Fachsprache Politik) sowie der Fachsprache Linguistik und Literaturwissenschaft als fachsprachliche Kompetenz der Germanistikstudierenden diskutiert.