Rugpjūčio 4–10 d. Vilniaus universitete vyks tarptautinis lotyniško teatro festivalis THALIA 2024. Jo metu Vilnius sutrauks gyvosios lotynų kalbos ir antikinio teatro entuziastus iš visos Europos, o konkursinėje programoje bus parodytos keturios originalios pjesės lotynų kalba.

Festivalio metu Vilnius savaitei taps antikinio ir renesansinio teatro mėgėjų bei profesionalų traukos centru. Jo metu bus kalbama apie lotyniškąjį Lietuvos paveldą, antikinę dramą, kūrybiškumą, gyvosios lotynų kalbos iniciatyvas Europoje. Festivalis siekia susipažindinti dalyvius su antikinio bei renesansinio teatro tradicija ir jos istorine svarba Lietuvos kultūriniam gyvenimui.

„THALIA metu keturios mėgėjų ir profesionalų teatro trupės iš skirtingų Europos valstybių su originaliomis lotyniškomis pjesėmis varžysis konkursinėje festivalio programoje. Džiaugiamės, kad Vilnius pirmąkart taps šios festivalio namais. Šių metų festivalio tema – metamorfozės, žada spalvingus pasirodymus ir be galo įdomias paskaitas. Programoje taip pat daug dėmesio skirsime lotynų kalbos ir kultūros tradicijai Lietuvoje“, – teigia vienas iš THALIA kūrėjų ir lektorių Paolo Pezzuolo.

„Vilnius nuo seno buvo tarsi lotyniško teatro centras. Dar 1570 m. Vilniaus kolegijos (dabar – Vilniaus universiteto) kieme buvo suvaidinta lotyniška italo Stefano Tucci komedija „Heraklis“. Jėzuitiško teatro tradicija kelis šimtus metų buvo gyva visoje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijoje“, – pasakoja vienas iš festivalio organizatorių Tomas Riklius.

THALIA – tai septynias dienas trunkantis tarptautinis festivalis-konferencija, skirta antikinio ir renesansinio teatro paveldui puoselėti bei kultūriniam dialogui kurti. Festivalio tikslas yra suvienyti visuomenę, teatro atlikėjus ir tyrėjus į visiems atvirą antikinės tradicijos ir Renesanso kultūros festivalį, skirtą skatinti kultūrinius mainus, kultūrinę atmintį ir kurti platformą meninei skirtingų amžiaus grupių atstovų raiškai.

Festivalis THALIA pirmąkart buvo surengtas 2022 m. Vicenzoje, Italijoje. Jį rengia Italijoje veikianti švietimo organizacija „Schola Humanistica“. Antrąkart vykstantį tarptautinį renginį Vilniuje taip pat organizuoja Klasikų asociacija ir Vilniaus universitetas.

Vilniaus universiteto bendruomenė kviečiama nemokamai dalyvauti visose festivalio programoje. Kviečiame registruotis paspaudus [šią nuorodą: https://forms.gle/a3oknsFAyidX4MRp8]. Konkursinė teatro programa Vilniaus universiteto teatro salėje bus atvira visiems žiūrovams.

Daugiau informacijos el. paštu

Kviečiame į šio semestro paskutinį doktorantų-literatų seminarą, kuris vyks šį ketvirtadienį, birželio 27 d. 17-19 val. 111 aud. Jo metu bus aptarinėjamas Augusto Sireikio straipsnio rankraštis "Lažybos iš savasties" (dėl rankraščio kreipkitės į Nijolę Keršytę).

Recenzentai:

a) dr. prof. Paulius Subačius

b) dr. Paulius Jevsejevas

c) dokt. Izabelė Skikaitė

Maloniai lauksime.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaudamas su Vakarų Makedonijos universitetu (Graikija), organizuoja tarptautinę tarpdisciplininę konferenciją „Kritinio mąstymo ugdymas: tarpdisciplininės perspektyvos švietime ir darbo rinkoje“. Šis renginys vyks 2024 m. birželio 27-28 d. VU Filologijos fakultete. Konferencija organizuojama kartu su kitais VU fakultetais: Ekonomikos ir verslo administravimo, Medicinos, Matematikos ir informatikos bei Filosofijos fakultetais.

Pagrindinis konferencijos tikslas - nagrinėti kritinio mąstymo (KM) ugdymą, kuris yra labai svarbus XXI a. universitetų absolventų įgūdis. Kritinis mąstymas yra būtinas norint veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai siekti profesinės karjeros. Švietimo įstaigoms keliamas uždavinys suteikti studentams KM įgūdžių, kurie darbo rinkos institucijose labai vertinami dėl gebėjimo spręsti sudėtingas problemas ir siūlyti inovatyvius sprendimus. Todėl universitetų mokymo programos turi būti orientuotos į konkrečios disciplinos ir bendrųjų gebėjimų ugdymą.

KM ugdymas yra vienas pagrindinių įvairių disciplinų universitetinių programų mokymosi rezultatas. Kalbėdama apie tai, kad nulėmė šios konferencijos organizavimą, Užsienio kalbų instituto direktorė, konferencijos organizacinio ir mokslinio komitetų pirmininkė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė pabrėžia bendrųjų kompetencijų integravimo į užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi svarbą. Tai dera su Instituto mokslinių tyrimų tikslais, tarp kurių - tirti, kaip KM ir bendrosios kompetencijos ugdomos mokant kalbų. Konferencijos organizavimą taip pat paskatino Instituto dalyvavimas „Erasmus+“ projekte „Think4Jobs“, kurio metu buvo nagrinėjamas KM ugdymas mokytojų rengimo, užsienio kalbų mokymo, ekonomikos, IT ir medicinos srityse.

El Soufia ir See (2019) tyrimuose atskleista, kad tiesioginis (aiškus ir akivaizdus) KM įgūdžių mokymas yra veiksmingiausias. Nepaisant to, kad aukštosiose mokyklose KM skiriamas didelis dėmesys, šie įgūdžiai dažnai nėra sistemingai mokomi bakalauro lygmeniu. Atsižvelgiant į šių mokslinių tyrimų rezultatus, šios konferencijos tikslas - ne tik susipažinti su moksliniais tyrimais apie KM ugdymą įvairių disciplinų kontekste, bet ir didinti dėstytojų informuotumą apie tiesioginio (aiškaus ir akivaizdaus) KM mokymo poreikį ir atkreipti dėmesį į geriausius metodus, kaip tai pasiekti.

Konferencijoje, laikantis holistinio požiūrio, bus nagrinėjamas KM vaidmuo įvairiose akademinėse disciplinose ir jo svarba darbo rinkoje. Tarpdisciplininis konferencijos pobūdis leis sutelkti dėmesį į įvairius požiūrius į KT plėtrą universitetiniame švietime.

Konferencijoje dalyvausianti VU Matematikos ir informatikos fakulteto Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė prof. dr. Jurgita Markevičiūtė, konferencijos sekcijos apie kritinio mąstymo ugdymą matematikos ir IT studijose moderatorė,  pabrėžia KM svarbą duomenų moksluose: „Šiuolaikiniame pasaulyje mus supa daugybė duomenų ir jais labai lengva manipuliuoti bei pateikti neteisingas išvadas. Statistikos mokymas, įtraukiantis kritinį mąstymą, įgalina mokinius bei studentus neapsiriboti vien tik formulių ir procedūrų įsiminimu. Vietoj to ugdomas jų gebėjimas analizuoti duomenis, interpretuoti rezultatus ir daryti prasmingas išvadas, tuo pačiu laikantis etikos principų“.

Konferencijos tikslas - pristatyti mokslinius tyrimus apie KM ugdymą įvairių universitetinių disciplinų kontekste, dalytis gerąja patirtimi, didinti informuotumą apie KM svarbą ir atkreipti dėmesį į pavyzdinę KM ugdymo praktiką. Konferencijos dalyviai, pedagogai, mokslininkai ir darbo rinkos specialistai galės nagrinėti novatoriškas strategijas, dalytis įžvalgomis kaip kartu bendradarbiaujant integruoti KM įgūdžių ugdymą į švietimo programas.

Renginio programa

2024 m. birželio 16 d. FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo mokytojų, dirbančių užsienio šalių lituanistinėse mokyklose, kursai. Labai džiaugiamės, kad kursai vyksta gyvai – su pašnekesiais per pertraukas ir su pasivaikščiojimais po Filologijos fakulteto kiemelius.

Kursai vyks dvi savaites – birželio 16–30 d., juose dalyvauja 10 mokytojų iš įvairių pasaulio šalių: Airijos, Buriatijos (Rusija), Ispanijos, JAV, Prancūzijos ir Švedijos. Smagu, kad keletas mokytojų dalyvauja su savo paaugusiais vaikais – auga nauja pamaina! Kursai organizuojami laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Dalyviai pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę.

Kursuose paskaitas skaitys ir edukacijas ves gausus būrys (17!) Vilniaus universiteto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų. Per kursus dalyviai pagilins ir praplės savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, dvikalbystės ugdymą, apie sudėtingų Lietuvos istorijos įvykių pristatymą vaikams, apie lietuvių kalbos istoriją, apie tai, kokią lietuvišką literatūrą vaikų ir paauglių verta skaityti, o kokią – vartyti, apie tradicinių lietuviškų švenčių šventimą XXI amžiuje.

Dalyviai taip pat susipažins su neseniai išėjusiomis ir greit pasirodysiančiomis lietuvių kalbos kaip mokymosi priemonėmis, su lengvai suprantama kalba, galės padiskutuoti įvairiomis temomis: kaip mokyti žaidžiant, kaip dirbti su skirtingo kalbos mokėjimo lygio mokiniais ir apie tai, kad yra ne tik gimtoji kalba, bet ir gimtoji muzika.

Kad paskaitos neprailgtų, dalyviai lankysis VU bibliotekoje, Sapiegų rūmuose, pažins Vilniaus senamiestį per pojūčius ir riš šiaudinius sodelius.

Sveikiname dr. Deividą Zibalą, sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją: „Kelionės tikslas – turistų Roma: miestovaizdžiai šiuolaikiniuose Holivudo filmuose“ (mokslinis vadovas – prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius).

Linkime įdomaus, kūrybingo ir sėkmingo tolimesnio kelio – gilyn į Romą ir į kitas mokslines erdves. Tegul nauji tyrimai, projektai, idėjos toliau atveria plačius horizontus bei įkvepia aplinkinius!

Akademinė veikla yra apie progresą, bet ir apie dėkingumą bei pagarbą mokytojams, tiems, kas mus formavo, kas padėjo pagrindus, kurie leido žengti toliau.

Įvairių metų Lietuvos universitetų anglistinių programų absolventų iniciatyva vienai iš VU Filologijos fakulteto auditorijų buvo suteiktas doc. dr. Rachilės Aprijaskytės vardas, taip įamžinant šviesų šios iškilios asmenybės atminimą. Išskirtiniu pedagoginiu talentu apdovanota dėstytoja Rachilė Aprijaskytė Valdstein (1921-2019) beveik penkiasdešimt metų ugdė Vilniaus universiteto anglistus, sukūrė savo fonetikos mokyklą, kuria rėmėsi vėliau dirbę fonetikos dėstytojai, o jos parengti vadovėliai ėjo iš rankų į rankas. Ji didžiąja dalimi prisidėjo prie to, kaip Lietuvoje buvo ir iki šiol yra mokoma anglų kalbos, jos darbai daugeliui tebėra kokybės ir profesionalumo etalonas.

Dalijamės jaukiomis Rachilės Aprijaskytės auditorijos atidarymo akimirkomis. Birželio 13 d. vykusiame atidaryme dalyvavo gerbiamos dėstytojos Rachilės Aprijaskytės mokiniai, įskaitant dabartinius dėstytojus anglistus.

Birželio 20 d. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinis senosios raštijos tyrimų seminaras, kuriame bus paminėtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Palionio, daug tyrusio lietuvių bendrinės kalbos istoriją, šimtmetis. Apie profesoriaus Jono Palionio veiklas Vilniaus universitete kalbės prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Seminaro pranešėjai iš Berlyno Humboldtų universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir  Vilniaus universiteto aptars dabartines senosios raštijos tyrimų aktualijas. Kviestiniame pranešime habil. dr. Christianė Schiller pristatys 1540 m. Turkų mokesčių registrą kaip istorinio lietuvių kalbos žodyno šaltinį. Kito kviestinio pranešimo autorė doc. dr. Birutė Kabašinskaitė nagrinės kelis rankraštinius XVI a. pabaigos–XVIII a. tekstus, susijusius su Vilniaus rašomosios kalbos variantu, turinčius ir pietų aukštaičių tarmėms būdingų bruožų.

Baltistikos katedros mokslininkės dr. Ginos Kavaliūnaitės, 2021 m. apdovanotos M. Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, nuomone, „Jonas Palionis, kaip ir Zigmas Zinkevičius, Vytautas Ambrazas, ne tik tyrė senąją raštiją, bet savo pavyzdžiu mokė kitus tyrėjus, perduodami tradicinius analizės metodus. Šiuos tyrimus pratęsė jų mokiniai ir sekėjai, kurie pasitelkę ankstesnių darbų rezultatus su senaisiais tekstais dirba ne tik tradiciniais, bet ir moderniais metodais, išnaudodami skaitmenines technologijas, ne tik pagreitinančias darbą, bet pakeliančias tyrimus į kitą lygmenį. Seminaras ir atspindi išlaikytų raštijos tyrimų tradicijų ir į sritį ateinančių inovacijų dermę.“

Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Baltistikos katedra, iš dalies remia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Renginio programa, pranešimų tezės.

Birželio 21 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.

Numatoma tokia darbotvarkė:

1. Posėdžio darbotvarkės ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Teikimas didinti prodekanų skaičių iki dviejų. Mokslo ir plėtros prodekano kandidatūros ir funkcijų teikimas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
3. Metinio Fakulteto veiklos plano vykdymo aptarimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė, 20 min.)
4. Dėl Mokslo etatų skyrimo tvarkos (informacija žodžiu po Mokslo kolegijos posėdžio) (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
5. Filologijos fakulteto dalyvavimas projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk“: 2 naujų mokomųjų dalykų (lotynų ir ispanų kalbos) modulių tvirtinimas  (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 10 min.)
6. Dėl LJMS geriausių MA darbų konkurso (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 10 min.)
7. 2024–2025 studijų metųTarybos darbo plano aptarimas ir tvirtinimas ( dr. Jurgis Pakerys, 15 min.)