Lapkričio 9–10 dienomis VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos I kurso studentai, lankantys Vokietijos šalityros seminarą, vadovaujamą DAAD lektoriaus dr. Alexander Mionskowski, lankėsi Klaipėdoje ir Nidoje. Vizito tikslas – susipažinti su regionu, kuris daugelį šimtmečių buvo dvasinė ir kultūrinė tuometinių kaimyninių tautų sankirta. 

Kelionės metu studentai Klaipėdos universitete susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulu profesoriumi Arūnu Baubliu, o Nidoje – su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser, kuri studentams atskleidė dar daug nežinomų kultūrinių ir istorinių faktų apie Nidą.

Ekskursijos dalyviai taip pat lankėsi keliuose Mažosios Lietuvos ir Kuršių Nerijos istorijos muziejuose, senosiose etnografinėse kapinėse ir Thomo Manno namelyje.

Studentų išvyką finansavo DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnyba, vok. Deutscher akademischer Austauschdienst).

Nuotraukoje Thomo Manno namelyje iš kairės į dešinę: studentai Kamila, Monika, Dominykas, Vytautė, Julius, Justina, Vilius, Gintaras, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser ir DAAD lektorius Vilniaus universitete dr. Alexander Mionskowski.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia dešimtąjį meninio vertimo konkursą „Noriu versti 2018“. Konkurse kviečiami dalyvauti visi, besidomintys literatūra, norintys tapti literatūros vertėjais ar tiesiog išmėginti savo jėgas.

Dalyviai gali rinktis 7 kalbų tekstus: anglų, senosios graikų, italų, vokiečių, prancūzų, rumunų, rusų.

Susipažinę su konkurso taisyklėmis, pasirinkę vieną iš pateiktų tekstų ir savarankiškai jį išvertę, dalyviai vertimus gali siųsti iki lapkričio 26 d. Gauti  vertimai nuo gruodžio 6 d. bus skelbiami LLVS tinklalapyje www.llvs.lt greta originalo. Vertimai yra žymimi skaičiais, dalyvių vardus ir pavardes žino tik organizatorius, nei publikai, nei ekspertams jie nėra žinomi. Ekspertų išvados bus paskelbtos gruodžio 15 d.

Konkurso taisykles ir tekstus vertimui rasite čia >

2018 m. lapkričio 12 d. Filologijos fakultete viešėjo Kroatijos švietimo ir mokslo viceministrė prof. Ivana Franić. Ją lydėjo J. E. Kroatijos ambasadorius Lietuvoje Kešimir Kedmenec.

Susitikime su dekane ir studijų prodekane svečiai kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes, pasidžiaugė, kad šiuo metu Vilniaus universitete vėl dirba kroatų kalbos lektorius. Svečiai susitiko su lektoriumi Josipu Vučkovićiumi.

Viešnia, kuri dirba ne tik Kroatijos švietimo ir mokslo ministerijoje, bet ir profesoriauja Zagrebo universiteto Prancūzų filologijos katedroje, skaitė paskaitą apie kroatų kalbą ir kitų kalbų situaciją šiuolaikinėje Europoje. 

2017 m. lapkričio 3 d. trijų Baltijos universitetų – Vilniaus, Latvijos ir Tartu – rektoriai įsteigė 2 tūkst. EUR stipendiją, skatinančią Baltijos kalbų mokymąsi. Praėjusiais metais pirmasis konkurso finalas ir apdovanojimų ceremonija vyko Tartu universitete. Šiemet konkursas vyks Latvijos universitete, Rygoje.

Visi mokantys bent vieną Baltijos valstybių kalbą (lietuvių, latvių arba estų) C1 lygiu ir dvi likusias bent A2 lygiu, kviečiami dalyvauti antrą kartą organizuojamame Trijų rektorių stipendijos konkurse. Norintys dalyvauti asmenys turi iki gruodžio 21 d. imtinai siųsti esė temomis:

C1 lygio raštu:

• Latvių, lietuvių ir estų kalbų situacija kitų Europos kalbų kontekste
• Latvių, lietuvių ir estų kultūra ir istorija Europos kontekste 

A2 lygio raštu:

• Mano kelias, mokantis latvių / lietuvių / estų kalbos 
• Išmoktos kalbos pritaikymo galimybės ateityje

Konkursas organizuojamas trimis etapais. Pirmajame etape dalyviai siunčia atliktas užduotis (parašytas esė) raštu. Antrojo etapo metu vietiniame konkurse (Vilniaus universitete) bus tikrinamos Universiteto kandidatų kalbinės kompetencijos. Finalas vyks 2019 m. kovo 4 d. Latvijos universitete. Jame dalyvaus po vieną geriausią kandidatą iš kiekvieno iš trijų Baltijos universitetų. Apdovanojimų ceremonija vyks kovo 5 d. Latvijos universitete.

Esė siųsti el. paštu 

Spalio 31 d. TKI Lituanistinių studijų katedros dėstytoja Eglė Vaivadaitė-Kaidi sėkmingai apgynė disertaciją „Konceptualiosios metaforos raiškos kaita katalikiškuose XIX–XX a. Biblijos vertimuose į lietuvių kalbą“.

Disertacijos mokslinė vadovė prof. dr. Meilutė Ramonienė, mokslinė konsultantė prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Nuoširdžiai sveikiname!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. lapkričio 9 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
2. Bendrosios kalbotyros ir Taikomosios kalbotyros jungtinio magistrantūros SPK sudėties ir pirmininko tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 5 min.).
3. SPK ataskaitos už 2017–2018 m. m. (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 15 min.).
4. Dėl teikimo leidybai (10 min.):
   1. Dalios Čiočytės (sudarytoja), Astos Gustaitienės, Dalios Jakaitės, Marijaus Šidlausko kolektyvinė monografija Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra.
   2. Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės atnaujintas ir papildytas A2 lygio lietuvių kalbos vadovėlio Nė dienos be lietuvių kalbos pakartotinis leidimas.
   3. Irenos Fedorovič ir Miroslavo Davlevičiaus redaguojamas mokslinių darbų rinkinys Czeslawas Jankowskis (1857–1929) – tarp „čionyktiškumo“ ir europietiškumo (Czesław Jankowski (1857–1929) – między „tutejszością” a europejskością).
   4. Birutės Jasiūnaitės monografija Lietuvių velniavardžiai.
5. Dėl kūrybinių atostogų prašymų (doc. dr. Jolantos Šinkūnienės ir asist. dr. Justinos Daunorienės, iš viso 5 min.).
6. Dėl Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarkos (doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
7. Dėl Baigiamųjų darbų gynimo komisijos reglamento tvirtinimo (doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
8. Dėl informacijos apie fakulteto biudžetą, dėl funkcinių padalinių vadovų priemokų ir dėl išlaidų komandiruotėms, dengiamų iš Fakulteto biudžeto (prof. dr. Inesa Šeškauskienė ir Julija Šabasevičiūtė, 15 min.).
9. Dėl neakademinio personalo pertvarkos (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
10. Dėl Tarybos darbo plano (5 min.).
11. Kiti klausimai (5 min.).

Dialektų gausa visoje Italijoje yra fundamentalus bei išskirtinis šios tautos požymis. Atsidūrę jau antrąjį kartą vykusioje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijoje galiausiai suvokėme, koks stiprus yra vietinių gyventojų ryšys su dialektu. Vietinė šneka natūraliai sujungia kiekvieną bendruomenę, ženklina ilgaamžę Italijos kultūrą, įsisenėjusius papročius, kasdien suburia šeimą ir giminaičius nesibaigiantiems pašnekesiams.

Lydimi dėstytojos ir vertėjos Aušros Gataveckaitės, dialektologo profesoriaus Vytauto Kardelio, ekspedicijos vadovodocento Diego Ardoino septynias dienas praleidome keliaudami po įvairiausias Ligūrijos vietoves, tiek mažus, tiek didesnius miestus, kaimelius. Kiekvieną dieną mes, trečio kurso studentės Rugilė Pumputytė ir Gabrielė Pocevičiūtė, kartu su ketvirto kurso italų filologijos studentais Julija Šabasevičiūte ir Lukaszu Kamińskiu, pažinome naujus žmones, įgavome nekasdieniškos patirties ir praktikos, padėsiančios mums ateityje dirbant su italų kalba, jos dialektais.

Ekspediciją pradėjome atvykę į San Bartolomeo al Mare miestelį, kur vyko 61-oji šventė, skirta Š. Mato dienai paminėti. Visų pirma mus nustebino faktas, kad sutikome žmonių, šventėje dalyvavusių jau 61-us metus iš eilės (vienas jų – mūsų gerbiamojo dėstytojo D. Ardoino tėtis). Tuomet sužinojome, jog šventė remiasi tradicija sukauptus pinigus skirti miestelio paveldui, tradicijoms išsaugoti – tai ir buvo viena pagrindinių sąsajų, jungusi mus, pradedančiuosius „laukinius“ dialektologus, ir vietinius gyventojus, nes atvykome į Ligūriją su tikslu įamžinti, išsaugoti ir ištirti bent mažą dalelę jų dialekto.

Kitą dieną pradėjome trumpa profesoriaus V. Kardelio paskaita apie dialektologiją, apie informacijos rinkimą ir apdorojimą, o po jos vykome į Albengosmiestelį. Ten aplankėme muziejų ir krikštyklą (Museo Diocesano e Battistero Paleocristiano), kur eksponuojami ankstyvosios krikščionybės laikotarpio radiniai, XVI-ojo amžiaus paveikslai. Taip pat aplankėme laivų muziejų (Museo Navale Romano), kurio įspūdingiausias eksponatas – amforų kolekcija iš I a. pr. Kr. nuskendusio romėnų laivo.

Pagrindinis ekspedicijos uždavinys buvo surasti kuo daugiau informantų (žmonių, iš kurių dialektologai renka medžiagą) ir stengtis, kad jie natūraliai ir laisvai mums papasakotų apie savo vaikystę, paauglystę, gimtąją vietą, ryšį su dialektu, kitomis kalbomis. Taigi, tikslo vedami kitomis ekspedicijos dienomis susipažinome su labai skirtingais ir be galo įdomiais žmonėmis, tokiais kaip Giorgio Fedozzi – begaliniu užsidegimu trykštantis San Bartolomeo al Mare miestelio vietinis archeolologas, istorikas, rašytojas. G. Fedozzi teigė, jog jaunystėje jo visiškai nedomino rašymas ar knygos, bet tai truko iki tol, kol viena mokytoja jam padėjo suvokti, kad viso to priežastis buvo nemokėjimas mokytis. Susidomėjimas įvairiais autoriais, mokslu augo vis sparčiau ir galiausiai profesorius paniro į beribį archyvų lobyną, iš kurio jam ir dabar sunku ištrūkti. G. Fedozzi vis dar stebina visus savo įžvalgumu, nesustabdomu troškimu atskleisti kuo daugiau neįtikėtinose vietose glūdinčių paslapčių.

Kitas nepamirštamas susitikimas įvyko kalnų apsuptame mažame kaimelyje, pavadintame Bellissimi (nenuostabu, kad atvažiavę žmonės būriuojasi nusifotografuoti greta miestelio iškabos). Atvykus į Bellissimi akį iškart patraukia ant sienų besipuikuojantys spalvingi oro balionų piešiniai. Smagiausia, kad pirmasis susižavėjimas kaimeliu nė kiek neapgauna ir neišblėsta viso apsilankymo metu – likome apstulbinti tiek Pierangelos Fierro Trincheri tapyba, ypač detaliais natiurmortais, dažniausiai vaizduojančiais įvairias daržoves ar vaisius, tiek Natale Giovanni Trincheri artistiškumu skaitant dialektu paties parašytą poeziją.

Turėjome galimybę susitikti ir su vietiniais gyventojais, tarp jų – ir su Bruna Bonavia. Pokalbis išties buvo labai ypatingas, sunkiai užmirštamas, galbūt todėl, kad moteris apie jaunystę, vargą, seniai dirbtus sunkius darbus kalbėjo su gilia nuoskauda. Kalbėdama Bruna nuolat pabrėždavo, jog anuomet žmonės buvo be galo darbštūs, rimti (nuo pat vaikystės), pagarba visiems buvo natūraliai suvokiama pamatinė vertybė, todėl dabar moteris neapkenčia, kad žmonės taip dažnai skundžiasi dėl menkniekių, neišnaudotų galimybių, veltui dėtų pastangų.

Turbūt vienas įdomiausių susitikimų buvo su archeologe Daniela Gandolfi, kuri šiandieniniame San Bartolomeo al Mare miestelyje mus supažindino su svarbiausiu Ligūrijoje romėnų prekybinių kelių (Via Iulia Augusta) dalimi ir su šalia esančia keliautojų sustojimo vieta (Mansio romana „Lucus Bormani“) kuri buvo įkurta ant XIII–XII a. pr. Kr. siekiančių griuvėsių. Tą pačią dieną dar turėjome galimybę aplankyti ir čia pat esančią bažnyčią (Santuario di Nostra Signora della Rovere), kurioje vienas po kito įvairias istorines ir architektūrines įdomybes pasakojo vietinis kunigas don Marco Cuneo ir mūsų jau anksčiau sutiktas istorikas Giorgio Fedozzi.

Mūsų ekspedicijai jau gerokai įpusėjus aplankėme Diano Marina miestelį ir jame esantį muziejų (Museo civico di Diano Marina). Apsilankėme trijuose muziejaus skyriuose. Pirmasis (Sezione archeologica „Lucus Bormani“) buvo skirtas laikotarpiui nuo Paleolito iki romėnų ir pirmųjų barbarų invazijų. Jame buvo eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai, padedantys suprasti to meto žmonių, gyvenusių teritorijoje tarp Capo Berta (vakaruose) ir Capo Cervo (rytuose) kasdienybę. Antrasis skyrius (Sezione risorgimentale „Andrea Rossi“) buvo skirtas Atkūrimo (Risorgimento) laikotarpiui. Jame buvo eksponuojama dalis asmeninių daiktų, priklausiusių Garibaldžio Tūkstantinės laikotarpiu labiausiai pasižymėjusiems žmonėms, kilusiems būtent iš Diano Marinos. Trečiasis skyrius (Sezione mineralogica „De Cavero“) – skirtas įspūdingiems mineralams, suvežtiems iš įvairių Italijos ir užsienio regionų. Galiausiai aplankėme ir alyvmedžių muziejų, įsikūrusį Imperijoje (Museo dell‘Olivo Carlo Carli), kuriame buvo galima sužinoti ne tik apie alyvuogių auginimą, rūšis, jų priežiūrą, bet ir apie visą alyvuogių aliejaus spaudimo procesą, apie kurį mums vėliau dar papasakojo keli vietiniai San Bartolomeo al Mare gyventojai.

Istoriniame Oneglia miestelyje, kuris kartu su Porto Maurizio 1923 metais tapo Imperia miestu, aplankėme ir vietinę biblioteką (Biblioteca Civica Leonardo Lagorio). Joje, vedami istoriko ir filologo Gianni de Moro turėjome unikalią progą apsilankyti bibliotekos archyvuose, pamatyti parodą, skirtą rašytojui Edmondo De Amicis. Toliau dieną pratęsėme Chiappa vietovėje, kur susitikome dar su dviem informantais: Giuseppe Viale ir jo žmona Ivana. Likome sužavėti jų nuoširdaus svetingumo: stalas lūžo nuo daugybės tradicinių užkandžių ir patiekalų iš ką tik surinktų grybų, nuskintų figų ir kitų sezoninių gėrybių. Dieną užbaigėme Ceriale miestelyje, pas profesorių Francesco Gallea, kuris mielai dalinosi savo patirtimi, sukaupta dėstant metai iš metų, negailėjo patarimų pačiais įvairiausiais klausimais ir mums, studentams.

Ekspedicijai einant į pabaigą aplankėme ir profesorės Paolos Guglielmi namus. Šis pastatas ypatingas tuo, kad nedaug ir tepasikeitė per kelis šimtus metų: originalūs XV a. laiptai, šulinys virtuvėje, kvapą gniaužiantys piešiniai ant sienų ir svečius pasitinkantis kiek pablukęs lotyniškas užrašas virš didžiulių senų namo durų. Vienintelis pokytis namo išorėje: kažkada aplink jį nieko nebuvo, matėsi jūra, kurią dabar užstoja daugiabučiai. Tačiau stovint terasoje, ant namo stogo, ką tik pusę valandos praleidus gražiausiame kada nors matytame namo interjere, nesunku „įsijausti“ į senus laikus.

Savo ekspediciją baigėme ten, kur ją ir pradėjome – Šv. Mato šventėje. Grįžę visi išsilakstėme savais keliais, su savais darbais, tačiau kažkuo įkvėpti ir dėkingi. Ypač mes, studentai, kurie dabar gali pasakyti, va, buvau, mačiau, sutikau tokių žmonių, turėjau progą aplankyti tokiasvietas, girdėti taipšnekant, ir kurie dabar galės panaudoti šitą patirtį tolimesnėje savo veikloje. 

Teksto autorės – Italų filologijos studentės Rugilė Pumputytė, Gabrielė Pocevičiūtė

BKKI Rusų filologijos katedra ir Lietuvos rusų kultūros fondas maloniai kviečia į profesoriaus, istorijos mokslų daktaro Jevgenijaus Anisimovo paskaitą „Rusų dailė istoriko akimis“.

Lektorius yra Anciferovo ir kitų premijų laureatas, Sankt Peterburgo istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Sankt Peterburgo filialo istorijos departamento mokslinis vadovas, Sankt Peterburgo Europos universiteto profesorius, Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto profesorius. Kviestinio profesoriaus teisėmis žymus istorikas skaitė paskaitas Berlyno Humboldtų, Edinburgo, Harvardo, Kembridžo, Londono, Stanfordo ir kituose pasaulio universitetuose. Yra parašęs daugiau nei 20 knygų, iš kurių dvi – „Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino“ (2014) ir „Imperatorių Rusija“ (2017) – išverstos į lietuvių kalbą.

Paskaita „Rusų dailė istoriko akimis“ vyks rusų kalba lapkričio 3 d., šeštadienį, 16 val. V. Krėvės (118) auditorijoje.