Prieš porą metų partneriai iš įvairių Europos šalių – Vokietijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Lietuvos – pradėjo bendrą projektą: naujos nemokamos interneto svetainės, skirtos mokytis rusų kalbos, kūrimą. Svetainės tikslas – ne tik padėti susipažinti su rusų kalba, bet ir sužinoti daugiau apie Rusiją, šios šalies kultūrą bei gauti praktinių žinių apie bendravimo subtilybes, padėsiančias sėkmingai komunikuoti įvairiose sferose – nuo dalykinio bendravimo iki bendravimo online. Projektas buvo tikslingai remiamas Europos Sąjungos programos Erasmus+. Informacija svetainėje pateikta dvylika kalbų, tarp jų ir lietuvių kalba (suprantama, kad toks variantas buvo naujovė!). Mūsų šalyje šiam darbui ryžosi projekto Russky.info partneris – Vilniaus universitetas, tiksliau, patyrusių Filologijos fakulteto filologų, rusų kalbos dėstytojų, lietuvių kalbos redaktorių ir vertėjų komanda.

Kodėl reikalingas toks projektas?

Russky.info projekto vadovo, slovakų organizacijos Edukacia@internet direktoriaus Peterio Balažo nuomone, „visa esmė yra ekonomika. Rusijos ir Europos šalių bendradarbiavimas niekada nebuvo nutrūkęs, daugelyje Rytų Europos šalių klesti smulkusis ir vidutinis verslas su tiesioginėmis investicijomis iš Rusijos, kuriamos naujos darbo vietos nekilnojamojo turto, turizmo ir įvairių paslaugų srityse. Pvz., Čekijoje daugiausia užsienio įmonių (daugiau kaip 16 tūkstančių) priklauso rusams. Bulgarijoje kasmet išduodama apie 200 licencijų įmonėms, prekiaujančioms su Rusija. Be abejo, bendradarbiavimas apima ir kultūrinius bei kalbinius aspektus. Tačiau siūlymų mokytis rusų kalbos rinkoje akivaizdžiai trūksta“. Beje, 2017 m. Eurostat duomenimis, Europos Sąjunga 2017 m. sausio mėn. padidino importo iš Rusijos apimtį 59 %, o tai sudaro 13,7 milijardų eurų metinės apyvartos. Eksporto apimtis iš ES į Rusiją taip pat padidėjo 45 % – iki 6 milijardų eurų (šaltinis >).

Nauja kalbos svetainė www.russky.info – tai pradedančiųjų lygio kalbos kursai, kurie susideda iš dialogų, pratybų, fonetikos kurso, garso įrašų ir t. t. A1 ir A2 kalbos mokėjimo lygių dialogai sukurti bendradarbiaujant trijų šalių aukštųjų mokyklų – Vilniaus (Lietuva), Ostravos (Čekija) bei Ružomberoko (Slovakija) – slavistams. Dialogai turi interaktyvų vertimą: paspaudus sakinį, iš karto galima perskaityti vertimą į lietuvių kalbą. Gramatikos dalis gausi įvairių pratimų ir paaiškinimų, jie padeda geriau suprasti pateiktų dialogų medžiagą. Pratimai vienu metu lavina ir skaitymą, ir supratimą, ir rašymą. Svetainėje numatytas 12 kalbų žodynas, medijų dalis su rusiškais filmais ir mediateka su tekstais rusų kalba. Naujovė yra skyrius, kuriame pateikiama naudinga informacija apie verslą Rusijoje. Komandos ateities planuose – pokalbiai per Skype su mokytojais ir kitais vartotojais, vasaros mokyklos ir kita veikla.

Svetainė sukurta plačiajai vartotojų grupei, turi šiuolaikišką patogią navigaciją ir suderinama su bet kuria naršykle ir elektroniniais prietaisais: kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. „Tai, kad svetainę sukūrė Europos partneriai, suteikia papildomą pranašumą suprasti rusų kalbos dėstymo ypatumus „iš vidaus“, atsižvelgiant į ES gyventojų poreikius, - teigia Katarina Frizen, projekto partnerio iš Vokietijos („Studio Gaus“) atstovė. „Beveik visi projekto partneriai turi rusų kalbos mokymosi patirties. Tai leidžia koreguoti kursų rengimą, derinant dėstymą su būsimų svetainės vartotojų interesais“. Svetainė yra labai patraukli, draugiška ir patogi, rūpestingai parengta, pritaikyta pačioms moderniausioms technologijoms ir visiems prieinama.
Jau šiandien galima registruotis svetainėje www.russky.info ir pradėti mokytis rusų kalbos arba atnaujinti savo žinias, ieškoti reikiamos informacijos, taip pat ir draugų, vienminčių, derinti naudą ir malonumą. Tikimės, kad mūsų kolegų iš VU ir kitų ES aukštųjų mokyklų darbas bus tikrai naudingas kiekvienam, kas norės išmokti rusų kalbą!

Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingemo universiteto (University of Nottingham, UK) profesoriumi Norbertu Schmittu tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ publikavo straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“. Šis žurnalas yra reitinguojamas kaip geriausias kalbotyros srities žurnalas (pagal citavimo reitingus, Clarivate Analytics, 2017 duomenimis). Straipsnyje autoriai pristato akių judesių įrašymo eksperimentą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip negimtakalbiai apdoroja neištisines kolokacijas.

Visą straipsnį galima rasti čia >>>

2017 m. spalio 4 d. Vilniaus universitete svečiavosi Milano universiteto profesorius ir Pizos universiteto Baltistikos centro atstovas Alessandro Vitale, kuris skaitė paskaitą apie rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos parašytą ir 2016 m. Italijoje išleistą propagandinę knygą „Lietuvių sąmokslas: kaip žlugdė Sovietų Sajungą ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“.

Šią publikaciją Romoje, Parlamento deputatų salėje (vienoje pagrindinių šalies institucijų), pristatė pati autorė, kuri pateikė Lietuvos istoriją (tiek 1944–1953 metų ginkluotą partizanų pasipriešinimą, tiek ir laikotarpį nuo 1990 metų iki šių dienų) visiškai negatyvioje šviesoje. Negana to, autorė įvairiais būdais mėgino užkirsti kelią bet kokiai diskusijai. Renginyje dalyvavo ir pats profesorius Alessando Vitale, tvirtai pasisakęs prieš Lietuvos istorijos falsifikavimą.

Neseniai ši knyga buvo išversta į lietuvių kalbą ir publikuota internete, variantas rusų kalba buvo pristatytas ir Maskvoje. Šis veikalas plačiai pasklido po Italijos knygynus užsienio finansavimo dėka (reikia prisiminti, kad knygos leidėjas 80-aisiais dirbo TASS korespondentu Maskvoje). Atsakant į šį pristatymą, buvo pareikštas oficialus Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, taip pat ir Lietuvos ambasados Italijoje protestas. Knyga yra akivaizdžiai deziformuojanti: propagandinis veikalas iškraipė istorinius faktus ir ypač 1991 metų Sausio 13-osios įvykių kontekstą, nulėmusį Lietuvos nepriklausomybės atgavimą devintajame dešimtmetyje. Pasitelkiant „dekontekstualumo“ techniką buvo sukurta anti-istorinė dūminė užsklanda, skirta skaitytojui suklaidinti.

Profesoriaus Alessando Vitale pranešimas sulaukė Vilniaus universiteto Filogijos fakulteto studentų ir dėstytojų dėmesio bei paskatinimo Italijoje daugiau kalbėti apie faktais pagrįstą Lietuvos istoriją bei aktyviau viešinti iškylančias propagandos problemas.

© Nuotraukų autorius – Vytautas Kardelis

Rugsėjo 15–22 d. mūsų fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto dėstytojai doc. Diego Ardoino, dr. Aušra Gataveckaitė, Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojas prof. dr. Vytautas Kardelis ir Italų filologijos studijų programos studentai Lukasz Kamiński, Gintarė Paunksnytė, Julija Šabasevičiūtė, Kotryna Žygaitė Italijoje, Ligūrijos regione, San Bartolomeo al Mare miestelio apylinkėse, surengė mokomąją dialektologinę ekspediciją, kurios metu susipažino su teoriniais ir metodologiniais dialektologinės ir sociolingvistinės medžiagos rinkimo principais ir praktiškai išbandė, kaip tokia medžiaga renkama ir apdorojama. Ekspedicijos dalyviai gilinosi į Ligūrijos dialektą, specifines jo ypatybes, patyrė, kaip veikia kodų kaita, fiksavo ir dokumentavo kalbinį kraštovaizdį, informantus ir jų aplinką. Surinkta medžiaga bus panaudota studentų kursiniams ir bakalauriniams darbams, dialektologiniams tyrimams. Be darbo ekspedicijoje, jos dalyviai aplankė muziejų, archyvą, surengė susitikimus su istorikais Giorgio Fedozzi, Orlando Boccone, su archyvų specialiste Alma Oleari ir iškilia Ligūrijos asmenybe prof. Francesco Gallea.

Ekspedicijos rezultatai buvo pristatyti San Bartolomeo al Mare miestelio bendruomenei ir San Matteo asociacijai (Asd San Matteo). Pristatymas “Il dialetto ligure incontra la Lituania” sulaukė ne tik didelio bendruomenės susidomėjimo ir palaikymo, bet ir nemažai vietinės Italijos spaudos dėmesio.

Video reportažą apie šią paskaitą galite rasti >>>

Straipsniai vietinėje spaudoje: 1 ir 2.

© V. Kardelio nuotrauka

Informuojame, jog Centrinė rinkimų komisija patvirtino rinkimų į dvi laisvas Senato narių vietas grafiką, vadovaujantis kuriuo nuo spalio 4 dienos pradedamas kandidatų kėlimas. Išsamesnė informacija apie rinkimus pateikiama Universiteto interneto puslapyje.

Vienu metu vyks rinkimai į 2 Senato narių vietas:

1. Socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo Senate rinkimai (į Vilniaus universiteto tarybos nariu išrinkto prof. Vytauto Nekrošiaus vietą). Šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Ekonomikos fakulteto, reorganizuojamų Filologijos ir Filosofijos fakultetų, Istorijos fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto, Verslo mokyklos bei Kauno fakulteto (socialinių ir humanitarinių mokslų sričių) rinkėjai.
2. Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslo sričių atstovo Senate rinkimai (į atsistatydinusios prof. Ingridos Prigodinos Lukošienės vietą). Šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Chemijos ir geomokslų fakulteto, reorganizuojamų Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų, Gyvybės mokslų centro, Botanikos sodo, Medicinos fakulteto bei Kauno fakulteto (technologijos mokslų srities) rinkėjai.

Pažymėtina, jog renkant mokslo sričių atstovus, balsuoti bus galima tik už tuos kandidatus, kurie nedirba tame kamieniniame padalinyje, kuriame vykdomas balsavimas.

Kandidatų kėlimas vyks iki spalio 17 dienos, 15 valandos – per šį terminai kandidatai ar juos keliantys asmenys turi pateikti Filologijos fakulteto rinkimų komisijai () kandidatūros kėlimo dokumentus. Rinkimai numatyti lapkričio 7–9 dienomis.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

• doc. dr.Viktorija Makarova (pirmininkė)
• jaun. asist. Violeta Katinienė,
• stud. Aušrinė Gedminaitė.

Taip pat primename, jog jau paskelbta rinkimų į Fakulteto Tarybą tvarka, laikas ir vieta >>>

Vadovaujantis VU Senato nutarimu (2017 m. birželio 13 d. Nr. S-2017-7-6) bei VU Filologijos fakulteto nuostatais, patvirtintais VU Senato 2017 m. birželio 13 d. Nr. S-2017-7-6, Filologijos fakulteto rinkimų komisija (patvirtinta Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu) informuoja, kad:

• Filologijos fakulteto Tarybos narių rinkimai vyks 2017 m. lapkričio 14 d.;
• išankstiniai Filologijos fakulteto Tarybos narių rinkimai vyks 2017 m. lapkričio 9 d.;
• kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas vyks nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 31 d.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;
• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
• Dekanas (narys pagal pareigas).

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

• registruojami el.paštu <> (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė doc. V. Makarova);
• kandidatai pateikia prašymą arba sutikimą būti iškeltam laisva forma, nurodant vardą, pavardę, užimamas pareigas;
• teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas (VU Kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašas, patvirtintas VU Senato 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu, Nr.S-2014-11-2, p. 15).

Rinkti fakulteto tarybos narius turi teisę dėstytojai ir mokslo darbuotojai, nepertraukiamai dirbantys bent 3 metus ne mažesne nei 0,5 etato dalimi (VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimai).

Rinkimų vieta:

• 2017 m. lapkričio 9 d. J. Balkevičiaus aud. (9–15 val);
• 2017 m. lapkričio 14 d. K. Donelaičio aud. (9–15 val).

Su Tarybos rinkimų tvarkos aprašu galima susipažinti puslapio “Senato sprendimų” skiltyje: https://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2014-11/KAP_tarybu_rinkimu_tvarkos_aprasas.pdf

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

• doc. dr.Viktorija Makarova (pirmininkė)
• jaun. asist. Violeta Katinienė,
• stud. Aušrinė Gedminaitė.

2017-ieji metai Filologijos fakulteto Skandinavistikos centrui – ypatingi: būtent šiemet sueina 25 metai nuo tuometinės Skandinavistikos katedros įkūrimo. Pradėdami naują semestrą norėtume prisiminti šventišką paskutinę gegužės savaitę, kurios metu Vilniaus universitete lankėsi ir paskaitas skaitė žymūs mokslininkai iš Jungtinių Amerikos valstijų, Danijos, Norvegijos ir Vokietijos. Ši savaitė priminė akademinį disneilendą – tiek daug įdomių svečių ir jų intriguojančių paskaitų, tiek turiningų renginių, ir visus norisi aplankyti!

Juk jubiliejaus programa buvo tikrai įvairi: besidomintys literatūra klausėsi Per Thomas Andersen paskaitų apie Perą Giuntą bei autofikciją, Lasse Horne Kjældgaard gvildeno klausimus apie gerovės valstybę Danijoje, Anatolij Liberman supažindino su įvairiomis etimologijos, mitologijos ir viduramžių literatūros įdomybėmis, o VU garbės daktaras Jurij Kuzmenko per vieną savaitę atskleidė runologijos maginį šydą.

Minesotos universiteto profesorius, skandinavistas, medievistas, etimologas, poetas ir vertėjas A. Liberman be penkių, didžiulio susidomėjimo sulaukusių paskaitų pristatė ir savo knygą „Etymology for Everyone: Word Origins and How We Know Them“ (2005). Istorinėje germanų lingvistikoje besispecializuojantis profesorius neslepia, jog studijuojant šią šaką žodžių kilmės klausimas visuomet šalia. Kartą beskaitydamas jis užtiko senosios anglų kalbos žodį „Heidrun“, priminusį jam vienos germanų mitologijos veikėjų Hudrun vardą. Paieškojęs šių žodžių kilmės nenustebo, radęs užrašą: „kilmė nežinoma“. Netikėtai šovė mintis, kad pirmasis skiemuo skamba kaip anglų kalbos žodis „heaven“ (liet. dangus), kurio kilmė taip pat buvo nežinoma. Taip, pereidamas nuo vieno žodžio prie kito, profesorius praleido pusę metų. Peržiūrėjęs žodyne lemas, kurių kilmė nežinoma, A. Liberman suprato, jog jam neužteks vieno gyvenimo metų, kad galėtų paaiškinti visų žodžių kilmę. Visgi nežinia nebuvo tenkinantis atsakymas, smalsumas vedė tolyn ir paskatino išleisti ne vieną su šia tema susijusią knygą, o taip pat ir kiekvieną trečiadienį rašyti filologų pasaulyje gerai žinomą blogą „The Oxford Etymologist“, kuriame A. Liberman šių metų liepos 26d. įkėlė jau 200-ąjį įrašą.

Didelio dėmesio ne vien skandinavistikos studentų tarpe susilaukė intensyvus runologijos kursas, sudarytas iš paskaitų ir pratybų, visai savaitei nukėlęs į senąsias Skandinavijos šalis bei leidęs suprasti, jog magijos šiuose rašmenyse esti mažiau, nei serialo „Vikingai“ sužavėta jaunoji karta galėjo tikėtis. Vilniaus universiteto garbės daktaras, šį titulą gavęs 2011-aisiais, svariai prisidėjo prie Skandinavistikos centro įkūrimo. Kaip pats pasakojo uždaromojo renginio metu, Jurij Kuzmenko teko susipažinti ne tik su pirmaisiais studentais, bet ir su dažais, skirtais lentynoms perdažyti. Berlyno Humboltų universiteto profesorius emeritas, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius J. Kuzmenko visus 25-erius centro gyvavimo metus su juo išlaikė itin glaudžius santykius, tad paklysti filologyno kiemeliuose jam – nebaisu.

Universiteto bibliotekoje atidaryta paroda “Twenty five years of Scandinavian studies in print and pictures” leido keliauti laiku ir prisiminti Skandinavistikos centrui brangias akimirkas – tradicinius renginius, karališkus vizitus, studentų kartas. Parodos metu eksponuotus “Scandinavistica Vilnensis” leidinius papildė naujausias, jubiliejaus savaitę taip pat pristatytas Snorio Sturlusono “Edos” vertimas į lietuvių kalbą (vertėja Rasa Ruseckienė), senovės skandinavų mitologijos ir literatūros šaltinis. Mokslinę dalį užbaigė simpoziumas, kuriame savo naujausius tyrimus pristatė Jurij Kuzmenko, Loreta Vaicekauskienė, Lasse Horne Kjældgaard, Rima Ciburevkinaitė ir Ieva Steponavičiūtė. Mokslininkai ne tik pateikė dar mažai kam girdėtą informaciją, tačiau ir paliko daug vietos tolesniems klausimams kelti. Tikimės, kad švenčiant centro 30-metį išgirsime ir atsakymus.

Jubiliejų vainikavo uždaromasis renginys, tapęs puikia proga susitikti seniai vienas kito nemačiusiems kurso draugams ir paspausti ranką buvusiems dėstytojams, išgirsti linksmų istorijų, kaip kūrėsi Skandinavistikos centras. Ir studentai, ir dėstytojai pristatė šventinės savaitės metu paslapčia repetuotus pasirodymus, skambėjo dainos ir padėkos švedų, danų, norvegų kalbomis.

Jubiliejus – tai proga prisiminti, įprasminti ir pasidžiaugti praeitais išbandymais, atnaujinti santykius su buvusiais dėstytojais bei studentais. Proga centro įkūrėjai Erikai Sausverdei prisiminti šeštadienius, praleistus darbe užsiliekant iki vėlumos, seniems kurso draugams pakelti po ragą į bendražygių „vikingų“ sveikatą ir dar kartą, jei nespėta, pamiršta ar negalėta – padėkoti. Kad atvyko, įvyko ir vėl sugrįš.

Parengė Lina Poškutė ir Viltė Zarembaitė

/\ Šventinis vakaras. Iš kairės: Ugnius Mikučionis, Jurij Kuzmenko, Eglė Išganaitytė, studentai ir alumnai

/\ Jubiliejinis simpoziumas. Iš kairės: Anatoly Liberman, Ieva Steponavičiūtė ir Ērika Sausverde

Parodos Skandinavistikai Vilniaus universitete 25 metai atidarymas. Iš kairės: Danijos ambasadorius Dan E. Frederiksen, studentės ir Ērika Sausverde

Pakeliui į knygynus – nauja fakulteto profesoriaus Almanto Samalavičiaus knyga Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės (Vilnius: Kultūros barai, 2017, 192 p.) Šį recenzuotą ir gausiai iliustruotą akademinių straipsnių ir esė rinkinį sudaro šešiolika autoriaus tekstų, rašytų 2008-2017 metų laikotarpiu. Knygoje, priskirtinoje Lietuvoje kol kas labai menką tradiciją turinčiam architektūros bei urbanistinės kritikos žanrui aptariami esmingiausi Vilniaus miestovaizdžio vizualiniai pokyčiai nuo vėlyvojo sovietmečio iki šių dienų, detaliai analizuojama kaip keičiasi sostinės vizualinės panoramos, urbanistinių vaizdinių prasmės ir reikšmės. Nemaža dėmesio knygos, plėtodamas garsiųjų dvidešimto amžiaus architektūros kritikų - Lewiso Mumfordo ir Jane’s Jacobs tradiciją, autorius skiria Vilniaus viešųjų erdvių transformacijų aptarimui, išryškindamas per kelis dešimtmečius atsiradusias „tamsias“ ir „pilkas“ dėmes sostinės urbanistiniame kūne, nagrinėdamas dėl kokių priežasčių vyksta drastiški urbanistinės struktūros ir jos vizualinės raiškos pokyčiai, svarstydamas kodėl taip sparčiai laisvės sąlygomis prarandami genius loci (vietos dvasios) sandai, kuriuos pavyko išsaugoti okupacijų ir kolonizacijų laikotarpiais. Kaip teigiama knygos pratarmėje, nepaisant gausybės praradimų, vis labiau akvaizdu, kad „Vilniaus gyventojai pagaliau ima domėtis savo miestu“ ir viliamasi, kad padidėjęs dėmesys leis įsigalėti kuramajai, o ne griaunamai energijai...