Europos kalbų dienos proga rugsėjo 26 d. Fakultete apsilankė Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai, besimokantys vokiečių kaip pirmosios užsienio kalbos, lydimi vokiečių kalbos mokytojų Linos Čepienės, Ulrikės Jansen ir Sigitos Žurauskienės. 

Svečius pasveikinusi prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri pasidžiaugė mokinių ir mokytojų sprendimu Europos kalbų dieną praleisti išskirtine kalbų įvairove pasižyminčiame fakultete, kuriame galima mokytis daugiau nei 20 kalbų, ir paragino palaikyti daugiakalbystę ateityje.

Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti interaktyvioje viktorinoje apie vokiečių kalbą ir vokiškai kalbančias šalis, kurią „Kahoot!“ aplikacijoje parengė Vokietijos lietuvė Marija Labanauskas, atliekanti VU FLF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kaip svetimosios kalbos pedagoginę praktiką. Visi viktorinos klausimai buvo užduodami vokiškai, atsakymai taip pat buvo suformuluoti vokiškai, tad buvo galima tiesiogiai taikyti vokiečių kalbos žinias. Be to, kartu su Marija svečiai turėjo galimybę išmokti vokiškų greitakalbių. 

Vokiečių filologijos katedroje dirbantis DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) lektorius Alexander Mionskowski pristatė svečiams DAAD teikiamas galimybes – stipendijas vokiečių kalbos vasaros kursams ir studijoms užsienyje ir kitokią DAAD veiklą bei paragino dalyvauti Vokiečių kalbos dienų renginiuose.

VU FLF Literatūros ir kultūros tyrimų instituto Vertimo studijų katedros vokiečių kalbos dėstytoja ir Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip vokiškai?“ koordinatorė Rasa Darbutaitė pristatė mokiniams ir mokytojoms vertimo subtilybes ir parodė auditoriją, kurioje studijuoja būsimieji vertėjai žodžiu. 

Daugelis mokinių, reflektuodami šios dienos patirtį, paminėjo, kad jiems labai patiko pabūti vertėjais, pabandyti versti, pamatyti vertėjo darbo aplinką.

Nuotraukų autorė: Ulrike Jansen

Fakulteto (VU FLF) Anglistikos programos magistrantės Yevheniios Hasai projektas demonstruojamas interaktyvioje parodoje „Unheard Traces“ Europos istorijos namuose Briuselyje.

Parodoje demonstruojami tarpkultūriniai projektai, įgyvendinti istorijos dirbtuvių Osnabriuke, Vokietijoje šių metų rugpjūtį metu. Septyniolika dirbtuvių dalyvių, iš kurių viena buvo ir magistrantė Yevheniia, kūrė „prisiminimų takus“, kurie ir demonstruojami Europos istorijos namų parodoje.

Parodos „Unheard Traces“ organizatoriai teigia, kad visos ekspozicijos ašimi buvo pasirinkta tuštumos ir netekties idėja. Istorijos dirbtuvių dalyviai rinko įvairius daiktus, susijusius su asmenine arba kolektyvine karo ir taikos Europoje patirtimi. Šiuos parodoje demonstruojamus daiktus papildo menininko Guglielmo Manenti sukurtos iliustracijos, pasakojančios kontekstines eksponatų istorijas.

Europos istorijos namai tikisi, kad ši paroda, suvienijusi jaunuolių idėjas iš visos Europos, taip pat taps ir tarpkultūriniu dialogu, paskatisiančiu kalbėti apie Europos istoriją, karą ir taiką. Interaktyvios parodos „Unheard Traces“ dalyviai gali pildyti ekspoziciją savo mintimis.

Projektas-paroda įgyvendintas bendradarbiaujant „Museumsquartier Osnabrück“, „Gestapokeller and Augustaschacht Memorial Sites“ ir Europos istorijos namams. Paroda „Unheard Traces“ veiks iki šių metų spalio 14 d.

Filologijos fakulteto studentėms įteiktos vardinės Bernardo Brazdžionio bei Sofijos Čiurlionienės stipendijos ir diplomai.

Magistrei Silvija Stankevičiūtė (2018 m. baigė Literatūros antropologijos ir kultūros studijas) įteikta Sofijos Čiurlionienės premija. Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000 m. Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės premija (1000 JAV dolerių) kasmet skiriama magistro pakopos studentams lituanistams, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu. Vilniaus universiteto siūlymu nuo 2002 m. premijų konkursas yra atviras ir kitų Lietuvos universitetų magistrantams lituanistams.

Intermedialių literatūros studijų II k. magistrantei Monikai Andriulytei įteikta Bernardo Brazdžionio premija. Premijos steigėjas – Lietuvių Fondas, šią Bernardo Brazdžionio fondo stipendiją įsteigė 2016 m.. Ji skirta studentams, studijuojantiems literatūrą ir pademonstruojantiems ypatingus gebėjimus bei žinias šioje srityje, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu.

Premijas Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo ir Lietuvių Fondo vardu įteikė Universiteto Senato pirmininkė prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė bei Fakulteto dekanė prof. dr. I. Šeškauskienė

Rugsėjo 27–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyko tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija, sukvietusi lingvistus ir tyrėjus iš daugiau nei 18 Europos bei pasaulio universitetų.

Jubiliejinė, dvidešimt penktoji, konferencija šiemet yra skirta variantiškumui kalbose ir jų atmainose aptarti. Pranešimai pagal temas suskirstyti į keturias sekcijas: bendrinės kalbos, dialektologijos ir fonologijos, etnolingvistikos bei senosios raštijos.

„Jono Jablonskio darbai ypač reikšmingi lietuvių kalbai, taip pat – visai lietuvių tautai. Tad išties simboliška, kad jubiliejinė šio kalbininko atminimui pavadinta konferencija vyksta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais. Kadangi Jono Jablonskio darbai apėmė beveik visas kalbos sritis, konferencijoje ketiname susitelkti į variantiškumo problemas senojoje raštijoje, tarmėse ir bendrinėje kalboje, taip pat atskleisti kultūrinį variantiškumo aspektą“, – pasakoja konferencijos koordinatorė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.

„Būdama doktorantė esu dalyvavusi pirmojoje Jono Jablonskio konferencijoje 1993 m. Ji tada vadinosi Linksnio kategorija ir linksnių vartojimas. Šiemet imtasi sparčiai populiarėjančios variantiškumo temos, kuri buvo artikuliuojama jau ir ankstesnėse Jono Jablonskio konferencijose. Be galo džiugu, kad mūsų mokslininkų organizuojama konferencija sulaukia vis didesnio tarptautinio susidomėjimo“, – atidarydama konferenciją sakė VU FLF dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Plenarinio konferencijos posėdžio pranešimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus, Pizos, Stokholmo universitetų, Latvijos universiteto, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto, Lietuvių kalbos instituto.

Konferencijoje dalyvauja pranešėjai iš Italijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, taip pat Kinijos, Japonijos, Ukrainos, Alžyro ir kitų valstybių universitetų bei tyrimų centrų.

Konferenciją organizuoja VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras. Konferenciją globoja VU FLF ir Lietuvos mokslų taryba.

Visos Fakulteto bendruomenės vardu sveikiname dr. Dianą Liepinytę-Kytrienę (Taikomosios kalbotyros institutas), kuri rugsėjo 26 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Nuomonės lyderių kalbos ypatybės interneto naujienų portaluose“ (humanitarinių mokslų sritis, filologijos mokslo kryptis; mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė).

„L'Anello baltico 27 metai po pirmojo leidimo“ knygos pristatymas.

Pristatymas vyks rugsėjo 26 d. (trečiadienį) ISC auditorijoje 9.00 val. Jame dalyvaus: knygos autorius (Pietro U. Dini (Pizos universitetas), Piero Bugiani (SISMEL, Firenze), Alessandro Vitale (Università di Milano), Dario Giansanti (Vocifuoriscena Editrice).

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. rugsėjo 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 5 min.)
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 5 min.)
3. Vardinių premijų teikimas (prof. Dainora Pociūtė, 10 min.):
   – Bernardo Brazdžionio premija ir sveikinimo laiškas Monikai Andrulytei (Intermedialios literatūros studijos, II k. magistrantė), steigėjas – Lietuvių Fondas
   – Sofijos Čiurlionienės premijos diplomas magistrei Silvijai Stankevičiūtei (2018 m. baigė Literatūros antropologijos ir kultūros studijas VU), steigėjas – Akademinio Skautų Sąjūdžio Vydūno Fondas. (Čikaga, JAV).
4. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (doc. Linara Bartkuvienė, 5 min.)
5. Institutų vidinės struktūros, akademinių darinių ir jų vadovų tvirtinimas (Institutų direktoriai, 25 min.)
6. Fakulteto logotipo, vėliavos, oficialių fakulteto blankų ir antspaudo tvirtinimas (5 min.).
7. SPK pirmininkų tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
8. SPK pirmininkų priedų skyrimo tvarka (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
9. Fakulteto leidinių aprobavimo tvarkos tvirtinimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.)
10. Dėl Aurelijos Griškevičienės papildytos ir atnaujintos „Norvegų kalbos gramatikos“ leidybos (5 min.)
11. Fakulteto mokslinių tyrimų krypčių ir mokslinių tyrimų programų aprobavimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.)
12. Ataskaitos už kūrybines atostogas (doc. Giedrė Balčytytė-Kurtinienė, doc. Jurgis Pakerys, doc. Vytautas Rinkevičius, doc. Antanas Smetona, doc. Birutė Spraunienė; 25 min.)
13. Kiti klausimai.

In October 2017 the University of Oxford celebrated the fifth anniversary of the launch of an outstanding graduate programme, The Mica and Ahmet Ertegun Graduate Scholarships in the Humanities, which enriches the experience of a number of scholars undertaking graduate studies at Oxford. As the new academic year approaches, the programme is looking forward to welcoming its seventh cohort of Ertegun Scholars.

The attached brochure shows how Ertegun Scholars enjoy unparalleled funding alongside the opportunity to study in the unique environment of Ertegun House. 

Vice-Chancellor of the University of Oxford hopes that those of Vilnius University students planning to undertake further studies at another university will consider applying for an Ertegun Scholarship at Oxford. To paraphrase Mrs Ertegun, this programme exists to bring together the finest students – tomorrow’s critical thinkers and world leaders – and give them an educational experience available only through this very special programme.