Stokholmo universiteto Baltų kalbų centras (The Section for Baltic Languages) ir Tartu universitetas organizuoja penktąją baltistikos studentų konferenciją „Bridges in the Baltics“, kuri vyks 2017 m. spalio 6–7 d. Stokholme, Švedijoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti visi bakalauro, magistratūros ar doktorantūros programose Baltijos jūros regione studijuojantys studentai arba šio regiono studijas studijuojantieji kitur.

Konferencijai galima teikti pranešimų tezes šiose sekcijose apie Baltijos regiono kalbas, visuomenę ar kultūrą:

• kalba ir lingvistika;
• literatūra, folkloras ir menas;
• kultūrinės ir biografinės studijos;
• medijos, filmai ir komunikacija;
• istorija ir kultūrinė atmintis.

Konferencijos darbinės kalbos: estų, latvių, lietuvių, anglų ir švedų. Kiekvienas pranešėjas gali pristatyti savo pranešimą bet kuria iš šių kalbų pasirinktinai, tačiau pranešimo abstraktas ir pateiktys turėtų būti angliškai. Savo pranešimų abstraktus (iki 200 žodžių) ir trumpus gyvenimo aprašymus (asmeniniai duomenys, išsilavinimas, akademiniai interesai), neviršijančius vieno puslapio, iki birželio 1 d. galite siųsti Frederik Bissinger: 

Daugiau informacijos > 

Šiemet jau antrąkart skelbiamas VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“, VšĮ „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro“ ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo konkursas metinei „Or be‘Lita“ premijai laimėti.

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų bakalauro ir magistro studijų absolventai, sėkmingai apgynę baigiamuosius darbus žydų studijų tema ar darbus , integruojančius žydų istorijos ir kultūros siužetus.

Baigiamieji darbai ir kiti dokumentai laukiami nuo 2017 m. birželio 6 d. iki birželio 17 d. 12:00 val.* el. paštu:

Visas konkurso skelbimas >

Lietuvos kariuomenė skelbia priėmimą į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams. 

Iki 2017 m. birželio 30 d. priimami aukštųjų mokyklų studentų prašymai dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Prašymai priimami Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriuje, Mindaugo g. 26, 109 kab., Vilnius

N.B. Baigę mokslus, aukštųjų mokyklų studentai gali patekti į šauktinių sąrašus ir turės atlikti 9 mėnesių trukmės Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Baigę Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus į NPPKT nešaukiami.

Papildoma informacija tel. 8-5-2103723, 8-5-2103734
el. paštu: ,

Šįryt netekome mūsų mylimo kolegos, literatūros tyrinėtojo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Algio Kalėdos.

Visa fakulteto bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą veliono šeimai ir artimiesiems.

„Jis buvo vienas iš reikšmingų literatūros tyrinėtojų, vertėjų, jo Wislawos Szymborskos, Czeslawo Miloszo vertimai yra labai svarbūs. Dideli jo nuopelnai mūsų ryšiams su lenkais, jis buvo ir komizmo tyrinėtojas – visai neseniai yra išėjusi jo knyga apie Kornelijaus Platelio poeziją“, – pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos prezidentas A. A. Jonynas.

A. Kalėda Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, tęsė studijas Krokuvos universitete, kur pasirinko lenkų filologijos kryptį. Jis yra dėstęs Vilniaus, Lietuvos edukologijos (tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute), Varšuvos universitetuose, priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Kalėda buvo ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, didelę mokslinių tyrinėjimų dalį skyręs lietuvių ir lenkų kultūriniams bei literatūriniams ryšiams. Jis yra publikavęs per 70 įvairių mokslinių straipsnių, išleidęs apie dešimt monografijų lietuvių, lenkų, anglų kalbomis.

Jis taip pat yra sudaręs kelis lietuvių – lenkų ir lenkų – lietuvių kalbų žodynus, su bendraautoriais parengęs lenkišką lietuvių literatūros antologiją, W.Szymborskos , Cz.Miloszo kūrybos vertimus.

Štai kaip Profesorių prisimena VU Polonistikos centro darbuotojai ir studentai

Doc. dr. Viktorija Ušinskienė:

„Mes, katedros darbuotojai, visada galvojome, kad mums tiesiog pasakiškai pasisekė, nes profesorius A. Kalėda buvo ne šiaip sau formalus mūsų vadovas, bet pirmiausia – neginčijamas autoritetas ir pavyzdys, o taip pat – labai šiltas, šviesus ir nuoširdus žmogus. Jis buvo mūsų mokytojas, kolega, patarėjas. Mūsų išmintingas, gerbiamas ir mylimas Meistras.“

Dr. Teresa Dalecka:

„Visi jaučiame, kiek daug praradome... Bendravimas su profesoriumi A. Kalėda buvo dovana mums visiems – jo dėka turime tam tikrą mąstymo, minties gylio etaloną bei mokslinio bendravimo pavyzdį.“

Doc. dr. Miroslavas Davlevič:

„Algis buvo ne tik įžymus mokslininkas, bet ir šviesus, taurus Žmogus. Šiltas ir patikimas. Į jį visuomet buvo galima atsiremti...“

VU Polonistikos centro absolventė Agnė Jočytė:

„Profesoriaus A. Kalėdos vedamos paskaitos visada buvo kupinos didelių minčių šuolių, plačių kontekstų ir gilių literatūrinių diskursų. Pasitelkdamas komparatyvistinę tyrimų prizmę, jis supažindino studentus su lenkų ir lietuvių literatūriniais kontekstais, sąsajomis ir jas vienijančiais giliais saitais. Visada su humoru, įtaigia alegorija, vaizdžiais, gilų humanitarinį išmanymą bylojančiais palyginimais jis pradėdavo paskaitą, kuri nunešdavo toli ir nutrūkdavo netikėtai, kas versdavo studentus patiems ieškoti atsakymų ir nerti į diskusiją kito susitikimo metu.“

VU Filologijos fakulteto doktorantė Monika Bogdzevič:

„Profesoriaus A. Kalėdos Lenkų literatūros istorijos paskaitos mums, tuomet trečio kurso studentams, asocijuodavosi ne su gausybe medžiagos, kurią turėjome perskaityti egzaminui, bet su kupina įspūdžių kelione į poezijos pasaulį. Man, lingvistei iš prigimties, nuolat besinarpliojančiai gramatinėse struktūrose, kiekvienas susitikimas su Profesoriumi tapdavo ypatinga ir itin vertinga patirtimi. Kalba ir būdas, kuriuo Profesorius kreipdavosi į studentus, leido atsiverti naujiems horizontas bei atvėrė mūsų širdis...“

Doc. dr. Kinga Geben:

„Visuomet prisiminsiu profesorių A. Kalėdą kaip itin nuoširdų ir šviesų Žmogų... Privačiuose pokalbiuose Profesorius retai atviravo apie savo literatūrines preferencijas, bet vieną kartą prasitarė, kad A. Mickevičiaus kūryboje labiausiai Jam patinka Lozanos lyrikos: „Uolai stovėti, grasinti,/ debesiui lietų gabenti/ žaibui blyksėti ir griausti,/ man plaukti, plaukti ir plaukti...“ (vertė S. Geda).

Doc. dr. Irena Fedorovič:

„Bendraujant su Profesoriumi A. Kalėda kiekvienas kolega, doktorantas, studentas jautėsi pastebėtas, svarbus, nepriklausomai nuo to, kuo domisi, kokią temą tyrinėja. Liūdna žinia apie Jo netikėtą mirtį pribloškė mus. Ieškodama paguodos, dieną po laidotuvių, paėmiau į rankas prieš dvidešimt metų Profesoriaus parengtą dvikalbį Czesławo Miłoszo poezijos tomą. Atsitiktinai (o gal visai neatsitiktinai?) atsiverčiau puslapį, kuriame buvo eilėraštis Apie maldą (1982), išverstas būtent Profesoriaus.“

Tokia skaudi ir netikėta Profesoriaus mirtis mums visiems...
Amžina atmintis Mokytojui, Kolegai, Bičiuliui!

Informuojame, kad Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis Filologijos fakultete vyks š. m. gegužės 15 d., pirmadienį, 15.00 val. Dekano menėje (Filologijos fakulteto Dekanatas, III a.).

Priėmimo-atestacijos komisija:

Kviečiame Semiotikos studentus ir alumnus dalyvauti tarptautiniame studijų programos vertinime gegužės 16 d. 9:00–17:30.

Kontaktinis asmuo (tel. nr., el. paštas): Magdalena Slavinska, tel. 268 71 61, e-paštas:

Programos vertinimo darbotvarkė

Balandžio 25–26 dienomis, 9-17 val. K. Donelaičio auditorijoje (Filologijos fakultete) vyksta kandidato į Vilniaus universiteto Tarybą rinkimai.

Daugiau informacijos ⤇

Anglijos leidykla balandžio viduryje išleido profesoriaus Almanto Samalavičiaus anglų kalba parengtą ir redaguotą knygą „Modernizmo ir dirbtinės aplinkos permąstymas“ (originalus pavadinimas „Rethinking Modernism and the Built Environment“, edited by Almantas Samalavičius, Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2017, 228 p.).

Šią akademinių pokalbių knygą sudaro penkerius metus rengtas profesoriaus Samalavičiaus pašnekesių ciklas su 23 pasaulyje gerai žinomais architektais, urbanistais, miesto sociologais ir antropologais, klimato kaitos specialistais iš JAV, Kanados, Anglijos, Švedijos, Norvegijos, Liuksemburgo ir kitų šalių. Tarp autoriaus kalbinamų asmenų, tokios pasaulinio garso architektūros ir urbanistikos įžymybės kaip profesoriai Kenneth Frampton, Leon Krier, Nikos Salingaros, Arnold Berleant, Ulf Hannerz, Alberto Perez-Gomez, pasauliniu mastu kadaise pagarsėjusio veikalo „Plėtros ribos“, parengto Romos klubo užsakymu vienas iš autorių prof. Jorgen Randers ir kiti.

Joje taip pat pateikiamas pluoštas iliustracijų, tarp kurių ir Lietuvos architektūrinio modernizmo paveldas.

„Šis veikalas yra aistringas mokslinis tyrimas, kurio akiratyje šiuolaikinės architektūros praktika, urbanistika ir miestokūros procesai. Pateikta pašnekesių su iškiliais architektais, miestų planuotojais ir tarptautiniu mastu žinomais architektūros istorikais bei urbanistiniais mąstytojais, ši knyga apžvelgia ir kritiškai analizuoja modernizmo paveldą ir jo įtaką globaliai urbanizacijai. Savo laiku pasirodantys, mąslūs ir mąstymą provokuojantys pašnekesiai, kuriuos jos sudarytojas rengė penkerius pastaruosius metus atmeta plačiai paplitusias dogmas ir klaidingomis premisomis grįstą urbanistinio ir architektūros mąstymo palikimą.“ Lietuvių profesoriaus parengtas veikalas „akina ieškoti architektūrinio projektavimo ir urbanistinio planavimo perspektyvų naujame tūkstantmetyje kuomet aplinkosaugos problemos tapo itin aštrios. Knygoje skaitytojai ras ne tik pasižvalgymus po galimą miestų ateitį, bet ir išsamią apžvalgą tų dalykų, kurie pasirodė esą nesenos modernybės intelektiniai pančiai.“ – rašoma šios neeilinės knygos leidėjų anotacijoje. Šis akademinis leidinys jau platinamas globaliu mastu.