Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog vadovaujantis Vilniaus universiteto senato 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. S-2016-10-10 prasidėjo rinkimai į Vilniaus universiteto tarybos nario - ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą. Šių rinkimų metu į Tarybą iš Vilniaus universitete nedirbančių asmenų bus renkamas naujas Tarybos narys, pakeisiantis Lietuvos Respublikos Seimo nare tapusią Ingridą Šimonytę.

Tarybos nario rinkimai vyksta vadovaujantis Senato patvirtinto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašo nuostatomis.  Vadovaujantis Aprašu, teisę kelti kandidatus į Tarybos nario vietą bei balsuoti rinkimuose turi visi Universiteto akademinės bendruomenės nariai, atitinkantys Vilniaus universiteto statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Kandidatai į Tarybos narius be kitų turi atitikti ir Aprašo 14 bei 15 punktų reikalavimus.

Kandidatus į Tarybos nario vietą galima kelti iki 2016 m. gruodžio 22 d. raštu pateikiant prašymą atitinkamo kamieninio akademinio padalinio rinkimų komisijai. Be to, į Tarybos narius keliamas asmuo ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 28 d. turi pateikti padalinio rinkimų komisijai:

- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

- Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos kandidato į Tarybos narius duomenų anketą;

- Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius;

- kandidato į Tarybos narius deklaraciją dėl interesų konflikto atskleidimo (Aprašo priedas).

Numatoma, kad balsavimas padaliniuose vyks 2017 m. sausio 24-25 dienomis.

Kandidatus gali siūlyti šakiniai padaliniai, studentų atstovybė, studentų mokslinės draugijos, padalinio administracija, studentai, dėstytojai bei kiti VU padaliniai ir bendruomenės nariai. Pageidaujantys teikti kandidatus geriausio VU dėstytojo apdovanojimui prašomi pristatyti kandidato paraišką, kurioje apibūdinama jo pedagoginė veikla.

Kandidatai bus vertinami pagal VU Geriausių dėstytojų pripažinimo apraše pateikiamus VU geriausių dėstytojų rinkimo kriterijus. Pateiktas kandidatūras svarstys ir rekomendacijas Rektoriui teiks VU Geriausių dėstytojų pripažinimo komisija. Geriausi metų dėstytojai bus apdovanoti Rektoriaus premija.

Kandidatų paraiškas kviečiame pateikti iki š. m. gruodžio 12 d. 17.00 val. Julijai Šabasevičiūtei (Filologijos fakulteto dekanato studijų skyrius).

Svarbu! Rinkimuose gali dalyvauti visas akademinis personalas, turintis daktaro mokslo laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų paskaitų skaitymo patirtį bei dirbantis VU ne mažiau kaip 0,5 etato (pagrindinė darbovietė yra VU). Dėstytojas negali dalyvauti rinkimuose, jei yra pripažintas pažeidusiu Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Apdovanojimas tam pačiam dėstytojui gali būti skiriamas ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus (Geriausi VU dėstytojai 2015 – 2006 m.).

2016 m. spalio 28 d. Filologijos fakulteto tarybos posėdyje buvo patvirtintas Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos laimėtojas, Anglų filologijos katedros bakalauro nuolatinių studijų programos II kurso studentas Antanas Bulota. Sveikiname stipendininką ir linkime jam visokeriopos sėkmės studijose.

Š. m. spalio 28 d. VU Filologijos fakulteto Intermedialių literatūros studijų magistrantė Eleonora Buožytė buvo apdovanota JAV Lietuvių fondo įsteigta Bernardo Brazdžionio stipendija.  

Eleonora Buožytė (gimusi Vilniuje 1992 05 03), 2015 m. baigė pagrindines Lietuvių filologijos bakalauro bei gretutines Lotynų kalbos ir LDK raštijos studijas, kurių metu itin sėkmingai gilinosi į Lietuvos senosios literatūros istoriją. Jos bakalauro baigiamasis darbas „M. K. Radvilos Našlaitėlio Kelionė į Jeruzalę ir Renesanso sakraliosios kelionių geografijos kontekstai“ (darbo vadovė prof. Dainora Pociūtė) 2015 m. buvo apdovanotas Lietuvių literatūros katedroje įsteigta Vytauto Kavolio premija už geriausią Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro darbą Lietuvos kultūros ir literatūros tema. Šiuo metu E. Buožytė sėkmingai studijuoja VU Lietuvių literatūros katedros kuruojamoje magistrantūros programoje „Intermedialios literatūros studijos“ ir toliau tęsia savo literatūros ir kultūros istorijos tyrimus. E. Buožytė yra itin motyvuota, kūrybinga ir veikli studentė, nuolat gilinanti savo žinias ir lituanistines kompetencijas. Ji išmoko kalbų (lotynų, anglų, lenkų), dalyvavo Erasmus mainų programoje, kurių metu studijavo Krokuvos Jogailaičių universitete Lenkijoje (Uniwersytet Jagielloński w Krakowie), skaitė pranešimus tarptautinėse studentų konferencijose. Studentė taip pat yra Vilniaus universiteto studentų mokslo draugijos „Filomatai“ valdybos narė, skaito paskaitas moksleiviams VU įkurtoje „Klasikų akademijoje“.

Sveikiname Eleonorą Buožytę.

Lietuvių literatūros katedros informacija

Š.m. rugsėjo 28 d. (trečiadienį) 15.30 val. Ekonomikos fakultete (Saulėtekio al. II rūmai) 713 aud. organizuojamas BAFF (Baltic-American Freedom Foundation) seminaras VU studentams ir dėstytojams.

• Studentams: galimybę gauti finansavimą atlikti praktikas JAV įmonėse, gauti finansinę paramą studijuoti antrosios pakopos studijas JAV;
• Mokslininkams ir dėstytojams: galimybę gauti finansinę paramą stažuotėms JAV, taip pat numato galimybę gauti paramą kviestiniams ekspertams iš JAV.

Visų susidomėjusių laukiame susitikime.

Daugiau apie BAFF siūlomas galimybes.

Baltijos Amerikos Laisvės fondas iki 2016 m. spalio 30 d. kviečia teikti paraiškas stipendijų ir paramos programų konkursams. Fondas siūlo programas, kurios suteikia naujas galimybes talentingiems Lietuvos studentams, dėstytojams ir mokslininkams dalyvauti profesinių stažuočių programoje ar kartu su partneriais JAV imtis inovatyvių mokslinių tyrimų.

Detalesnė informacija. 

Jurgis Matulaitis, Pranciškus Petras Būčys. Laiškų dialogas, parengė Paulius Subačius, Vilnius, 2016, 800 p.

Arkiv. Jurgis Matulaitis (1871–1927) ir vysk. Pranciškus Petras Būčys (1872–1951) bičiuliavosi nuo Marijampolės gimnazijos laikų, vėliau susiėjo studijuodami Sankt Peterburge ir Fribūre. Abipusė korespondencija, kurios išliko beveik pustrečio šimto laiškų, atvirukų bei telegramų, įdomi ir vertinga keliais atžvilgiais. Ji atskleidžia asmeninį gyvenimą, vienuolijų, karitatyvinių, kultūros, švietimo, religinių institucijų organizacinę raidą bei vidinę būklę. Šie laiškai taip pat yra skvarbus gerai informuotų, labai atvirai savo žiniomis ir nuomonėmis besidalijančių asmenų žvilgsnis į XX a. pradžios Lietuvos visuomenę, Nepriklausomybės paskelbimą suponavusių bei jį lydėjusių įvykių, elito nuostatų, santykių ir geopolitinių orientacijų panoramą.

Publikacijoje laikomasi dokumentinio leidimo principų, išsaugota autentiška kalba, didžiuma komentarų pateikti anotuotos rodyklės pavidalu, yra visas tekstologinis aparatas. Pasistengta, kad knyga būtų patogi tiek turintiems akademinių interesų, tiek visiems kitiems skaitytojams – istorijos ir asmeninių liudijimų mėgėjams. Laiškų dialogas išleistas „Marijonų istorijos šaltinių“ serijoje, kurioje bendromis Lenkijos ir Lietuvos tyrėjų pastangomis pasirodė jau 23 tomai.